Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-686-315/2014

Teisėja N. Zaleckienė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00929-2012-2

2014 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-06 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-02-18 nuosprendžiais ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Iš E. P. ir M. K. priteista solidariai 450,00 Lt turtinės žalos atlyginimo A. S., 350,00 Lt turtinės žalos atlyginimo P. S..

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą bei grasinimus tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą, o būtent: M. K. ir E. P. 2012-12-15 apie 22 val., apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, turgelio, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, susitarę apiplėšti kartu su jais buvusį K. S., abu sudavė K. S. rankomis ir kojomis ne mažiau 4 smūgių į įvairias kūno vietas ir pagrobė A. S. priklausančius daiktus, kuriais naudojosi K. S.: mobiliojo ryšio telefoną Nokia C2 01 289 Lt vertės su Tele 2 SIM kortele 20 Lt vertės ir krepšį 80 Lt vertės, kuriame buvo kompiuteris TOSHIBA 2 805 Lt vertės. Grasindami fiziniu susidorojimu abu pareikalavo, kad K. S. nuimtų pinigus iš savo sąskaitos ir atiduotų jiems. Tuo tikslu visiems priėjus prie bankomato Nr. H145, esančio (duomenys neskelbtini), ir įtariamiesiems stebint, K. S. per tris kartus: 22.07 val. nuėmė 150 Lt; 22.18 val. nuėmė 250 Lt, 22.20 val. nuėmė 300 Lt ir atidavė pinigus M. K. ir E. P.. Tokiu būdu, M. K. kartu su E. P. grasindami fiziniu susidorojimu ir panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą bendros 3194 Lt vertės, ir K. S. priklausančius 700 litų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Nuteistojo teigimu, dėl įvykdyto nusikaltimo tartasi nebuvo, tai įvyko atitiktinai. Be to, jie negrasino nukentėjusiajam susidorojimu. K. S. pats pasiūlė pinigų, kad jo nemuštų. Nors teismas nurodo, kad apeliantas neigė paėmęs pinigus ir telefoną, nes tai yra netiesa.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos bausmės, prašo ją sušvelninti.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, yra nevedęs. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo nepaveikė. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje, ir tai pripažino atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis bei įvertino skirdamas bausmę. Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės to, kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, jeigu jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kolegija pažymi, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino to, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors apeliantas skunde teisingai nurodo, kad jis neneigė paėmęs iš nukentėjusiojo telefoną ir jį grąžino savanoriškai, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino to, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Be to, nors nuteistasis prašo įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-21 iki 2013-11-06, pažymėtina, kad po nuosprendžio priėmimo Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą skundžiamame nuosprendyje, ir įskaitė M. K. laiką, išbūtą suėmime nuo 2012-12-21 iki 2014-06-18, į paskirtos bausmės laiką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu M. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.