- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- AS-502-607-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Neringos paveldo renovacijos fondas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, akcinė bendrovė „SEB Vilniaus bankas“, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Neringos savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neringos paveldo renovacijos fondas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Neringos paveldo renovacijos fondas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, akcinė bendrovė „SEB Vilniaus bankas“ ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas), gindamas viešąjį interesą, su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2007 m. vasario 5 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 8 poilsio pastato (unikalus Nr. 23/930-0016-03-4, žemės sklypo kadastrinis Nr. 2301/0004:51), esančio adresu L. Rėzos g. 14, Neringa, rekonstrukcijai (toliau – ir sąvadas Nr. 8);
2) panaikinti Administracijos Architektūros skyriaus 2007 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. 21 poilsio pastato (unikalus Nr. 23/930-0016-03-4, žemės sklypo kadastrinis Nr. 2301/0004:51), esančio adresu L. Rėzos g. 14, Neringa, rekonstrukcijai (toliau – ir statybos leidimas Nr. 21);
3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki bus išnagrinėta administracinė byla sustabdyti statybos leidimo Nr. 21 galiojimą.
Skunde pareiškėjas teigė, kad 2008 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Klaipėdos AVA; trečiasis suinteresuotas asmuo) gavo 2008 m. birželio 11 d. patikrinimo duomenų akto kopiją, t. y. duomenis apie neteisėtais administraciniais aktais sukeltas pasekmes, kurie suponavo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą.
Nurodė, kad buvo nustatyta, jog žemės sklypas, esantis L. Rėzos g. 14, Neringoje, nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise yra valdomas Klaipėdos AVA ir yra išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei „Neringos paveldo renovacijos fondas“ (toliau – ir Bendrovė; trečiasis suinteresuotas asmuo), kuri turtinę teisę įkeitė akcinei bendrovei „SEB Vilniaus bankas“ (toliau – ir Bankas; trečiasis suinteresuotas asmuo). Ginčo žemės sklype įregistruoti pastatai nuosavybės teisėmis priklauso Bendrovei. Hipotekos registre Bandrovė 2006 m. spalio 3 d. įregistravo hipoteką, įkeičiant minėtus pastatus Bankui.
Pažymėjo, jog sąvadas Nr. 8, statybos leidimas Nr. 21 ir statinio techninis projektas buvo parengti nusižengiant teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
Akcentavo, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtam statybos leidimo Nr. 21 įgyvendinimui, iki teisme bus išnagrinėta administracinė byla būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti statybos leidimo Nr. 21 galiojimą, kadangi nesiėmus draudimų, kurių pagrindu būtų apribota trečiųjų suinteresuotų asmenų teisė vykdyti statybas pagal ginčijamą detalųjį planą, pareiškėjo prašymo patenkino atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebegalimas, nes pradėti statybos darbai apsunkintų sklypų grąžinimą į ankstesnę padėtį.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartimi inter alia pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė administracinio akto, t. y. statybos leidimo Nr. 21 galiojimą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo yra pagrįstas. Pažymėjo, jog faktinių duomenų patikrinimo akte, kurį 2008 m. liepos 17 d. parengė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija; trečiasis suinteresuotas asmuo), konstatuota, kad L. Rėzos g. 14, Neringoje, vykdoma statyba. Vertino, kad nesustabdžius statybos, gali būti padaryta žala valstybės saugomai teritorijai, t. y. Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui.
III.
Atsakovas Administracija atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atskirajame skunde atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006 ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Atskirajame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pastato, esančio adresu L. Rėzos g. 14, Neringa, rekonstrukcijos darbai yra baigti, t. y. pastato išorinė dalis ir beveik visa vidaus darbų dalis yra baigtos (pastato baigtumas – 95 proc.). Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006, 2006 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-360/2006, 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-228/2008) ir teigia, jog nagrinėjamu atveju statinys neišnyks bei nepereis į tokią teisinę ir fizinę būklę, kuri neleistų įgyvendinti teismo sprendimo, koks jis bebūtų. Vertina, kad paskirtos reikalavimo užtikrinimo priemonės nepanaikinimas sukeltų didelę turtinę žalą Bendrovei.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Administracijos atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime pareiškėjas paaiškina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tikslinga taikyti siekiant išvengti tų neigiamų padarinių, kurie gali atsirasti toliau įgyvendinant statybas. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsniu ir teigia, kad laikinai nesustabdžius statybos leidimo Nr. 21 galiojimo, gali iš esmės pasunkėti iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į atsakovo Administracijos atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad Bendrovė, vykdydama statybas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, negali turėti atitinkamų teisėtų lūkesčių, nes būtų pažeistas ex injuria jus non oritur principas. Teigia, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos apsaugos Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į atsakovo Administracijos atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju panaikinus pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų toliau įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai, kas gali suponuoti dar didesnę žalą itin saugomai teritorijai.
Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime pareiškėjas paaiškina, jog laikinai nesustabdžius statybos leidimo Nr. 21 galiojimo, pastatas būtų baigtas statyti, pripažintas tinkamu naudoti, taigi atsirastų dar vienas administracinis aktas, be to, ginčo statinys galėtų būti perleistas, taigi atsirastų ir kitų pasekmių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Vertina, kad Bendrovės interesų ir dėl statybos leidimo Nr. 21 galiojimo sustabdymo patiriamų nuostolių negalima sureikšminti labiau nei teisės aktais saugomų valstybės interesų Kuršių Nerijos nacionaliniame parke.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visas faktines aplinkybes ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu (2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-228/2008).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirieji skundai tenkintini.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais, o to paties įstatymo 71 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.
Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ginčydamas statybos leidimo Nr. 21 teisėtumą bei pagrįstumą ir prašydamas laikinai, iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti šio administracinio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi inter alia pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo buvo patenkintas. Atsakovas Administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo pritaikyta nepagrįstai.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:
1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus;
2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas;
3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS8-488/2007 ir kt.). Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005). Todėl pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra tik tuo atveju, kai bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas. Be to, tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).
Teisėjų kolegija vertina, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti ir inter alia statybos leidimas Nr. 21 būtų panaikintas, pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturėtų įtakos priimto teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, panaikinus minėtą administracinį aktą, jis tiesiog nebesukels jokių teisinių pasekmių, taigi toks teismo sprendimas iš principo nereikalauja jokio vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2494/2008). Kitų reikalavimų (pavyzdžiui, dėl žemės sklypų sugrąžinimo į ankstesnę padėtį, t. y. statinių nugriovimo ir pan.) nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti pareiškėjams išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-451/2008).
Pažymėtina, jog statybos darbai pagal statybos leidimą Nr. 21, kaip matyti iš bylos medžiagos, jau yra pradėti vykdyti, dar daugiau – didžioji jų dalis yra baigta (baigtumas – 95 proc.), todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas dar ir dėl šios priežasties.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atsakovo Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės atskirieji skundai tenkintini, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis toje dalyje, kuria buvo nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kaip nepagrįsta ir tuo pačiu – neteisėta, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neringos paveldo renovacijos fondas“ atskiruosius skundus tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį iš dalies pakeisti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2007 m. rugsėjo 14 d. išduoto statybos leidimą Nr. 21 poilsio pastato (unikalus Nr. 23/930-0016-03-4, žemės sklypo kadastrinis Nr. 2301/0004:51), esančio adresu L. Rėzos g. 14, Neringa, rekonstrukcijai galiojimą, panaikinti ir pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti. Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.