- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-958-178/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Skolininkas
- P. B.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininko P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties Nr. 799/2011 civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės ,,Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko P. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Hipotekos lakštu Nr. 01120070015516, įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2007 m. birželio 13 d., P. B. užtikrindamas iki 2047 m. gegužės 30 d. gauto kredito grąžinimą įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas - Swedbank, AB) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 52,95 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sandorio sudarymo metu įvertintą 340 000 Lt.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) prašė areštuoti šį butą bei įspėti skolininką dėl 96 383,01 EUR skolos bei sumokėto 135 Lt žyminio mokesčio grąžinimo. Nurodė, kad skolininkas nevykdo prievolės pagal 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartį Nr. 07-053974-FA. Todėl kreditorius priėmė sprendimą nutraukti kredito sutartį ir kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Nr. 799/2011 prašymas patenkintas. Areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas – 52,95 kv.m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklausantis skolininkui, uždraudžiant įkeisto turto savininkui (skolininkui) juo disponuoti. Daikto savininkui išaiškinta, kad jis, areštavus įkeistą daiktą, netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat jo įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Skolininkas įspėtas, kad negrąžinus 92 248,26 EUR negražintos skolos, 3 828,74 EUR nesumokėtų palūkanų, 22,37 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, 283,64 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, viso 96 383,01 EUR bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Kreditoriui išaiškinta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeisto daikto savininkui) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkui dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo (kreditoriaus) pareiškime dėl skolos išieškojimo nurodyta, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartis Nr. 07-053974-FA su esamais ir būsimais jos pakeitimais nėra vykdoma nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. Įvertinęs procesinius dokumentus, teismas padarė išvadą, jog kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217, 6.218 straipsniais bei kredito sutarties 11.2.1 punktu, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 15 dienų terminui nuo 2011 m. sausio 3 d. skolininkui (įkeisto daikto savininkui) įteikto pranešimo dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Teismo vertinimu, byloje duomenų apie atliktus mokėjimus per papildomą laiką prievolei įvykdyti pateikta nebuvo. Todėl teismas sprendė, kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis kreditavimo sutartyje nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 1,2,3 d, 6.209 str., 6.38 str. 1 d., 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartis Nr. 07-05374-FA).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas atskiruoju skundu prašo iš dalies pakeisti apylinkės teismo nutartį nustatant šešių mėnesių terminą visiškai atsiskaityti su kreditoriumi.
Teismas neįvertino, kad skolininkas kredito negalėjo mokėti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Jis ir jo motina, kuri gyvena kartu, neteko darbo, tėtis sunkiai susirgo ir tapo nedarbingu invalidu. Skolininkas kreipėsi į kreditorių prašydamas nenutraukti kredito sutarties, o atidėti mokėjimus kol skolininkas susiras darbą ir toliau galės vykdyti savo įsipareigojimus. Skolininkui 24 metai, jis neturi santaupų ir negali iš jų mokėti bankui, kitų pajamų jis neturėjo. Tačiau kreditorius, nieko nepranešęs skolininkui (teigia, kad pateikti įrodymų negali, nes jam nebuvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą), vienašališkai bandė nutraukti sutartį. Skolininko teigimu, atskirojo skundo padavimo metu jis jau keturis mėnesius dirbo UAB ,,Ekskomisarų biuras“, papildomai buvo įsisteigęs individualią įmonę, atidarė kavinę, kurioje pats dirba ir gali pradėti mokėti įmokas pagal paimtą kreditą dalimis, tačiau padengti visos kredito sumos per vieną mėnesį negali.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad eilinės paskolos sumos dalies grąžinimas (kai yra numatyti daliniai kredito grąžinimai) yra esminė paskolos/kreditavimo sutarties sąlyga (CK 6.874 str. 1 d.). Piniginės prievolės sutarties nutraukimo atveju sutarties nutraukimas reiškia ne pareigos grąžinti pinigus pabaigą, bet prievolės sąlygų apie dalinį prievolės įvykdymą panaikinimą bei pareigos iš karto grąžinti visą skolą atsiradimą (CK 6.874 str. 2 d.). Teigia, kad nežiūrint to, jog paskutinis mokėjimas pagal kredito sutartį buvo atliktas 2010 m. rugpjūčio mėnesį, bankas ir toliau bendradarbiavo su skolininku. Kadangi skolininkas nesugebėjo per penkis mėnesius pašalinti kredito sutarties pažeidimo ir atkurti tinkamą sutarties vykdymą, o ankstesnės bendradarbiavimo priemonės rezultatų nedavė, kreditorius, gindamas savo pažeidžiamas teises, nuo 2011 m. sausio 25 d. nutraukė sutartį ir pareikalavo iš skolininko grąžinti visą kredito sumą prieš terminą (Kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1 punktas, CK 6.874 str. 2 d.). Nutraukęs kredito sutartį, kreditorius, vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 1 dalimi, įgijo hipotekos kreditoriaus teisę. Kreditoriaus nuomone, atskirajame skunde skolininko nurodomi argumentai yra nepagrįsti įrodymais, todėl neįrodyti, o nagrinėjant hipotekos kreditoriaus pareiškimą nurodytos aplinkybės yra nereikšmingos (CPK 12 str., 178 str., 558 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.).
Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.
Nustatyta, kad apeliantas (skolininkas) hipotekos lakštu Nr. 01120070015516, įregistruotu 2007 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrindamas iki 2047 m. gegužės 30 d., gauto kredito grąžinimą, įkeitė kreditoriui jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 52,95 kv.m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apeliantui nevykdant kredito sutarties sąlygų – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais, kreditorius 2011 m. sausio 3 d. pranešimu jį informavo, kad suėjus 15 dienų terminui nuo nurodyto pranešimo įteikimo dienos vienašališkai nutrauks kredito sutartį. Per papildomai nustatytą prievolės įvykdymo terminą jokių papildomų mokėjimų nebuvo atlikta. Todėl kreditorius 2011 m. sausio 25 d. nutraukė kredito sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartis Nr. 07-05374-FA, Bendrųjų sąlygų 11.2.1 p., CK 6.217 str. 1,2,3 d, 6.209 str., 6.38 str. 1 d.).
Kaip minėta, apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nutartį nustatant jam šešių mėnesių terminą visiškai atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, turint galvoje virš minėtas apeliacinio nagrinėjimo ribas, skundžiamos nutarties pagrįstumas nagrinėtinas tik tuo aspektu, ar pirmosios instancijos pagrįstai nustatė apeliantui vieno mėnesio terminą skolai ir kitoms su ja susijusioms sumoms sumokėti.
Atskirasis skundas atmestinas.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį, jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją su prašymu, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių, o iš gautų pinigų visiškai atlyginta hipotekiniam kreditoriui priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).
Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos.
Šiuo atveju skolininkas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių argumentų, susijusių su hipotekos procedūrų atlikimo neteisėtumu, t.y. jų nekvestionuoja. Atsižvelgiant į virš minėtus argumentus dėl hipotekos teismo kompetencijos, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad apylinkės teismas neįvertino to, jog skolininkas kredito negalėjo grąžinti dėl jo ir jo motinos netekto darbo, taip pat tėvo invalidumo, nes hipotekos teisėjui nėra privaloma aiškintis priežastis, dėl kurių skolininkas negali įvykdyti savo prievolių, ir priimti procesinį sprendimą dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo priklausomai nuo šių priežasčių pobūdžio ir jų įtakos prievolių vykdymui. Todėl dėl šių atskirųjų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako. Šiame kontekste tik pastebėtina, kad atskirojo skundo argumentas, jog kreditorius jam nėra pranešęs apie kredito sutarties nutraukimą yra visiškai paneigtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi šioje byloje (b.l. 94-96).
CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, t. y. taikyti hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Dėl to yra priimama nutartis, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas įspėjami, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Taigi, CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, o šioje teisės normoje nurodytas vieno mėnesio terminas yra imperatyvus, dėl ko teismas jo pakeisti negali.
Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.