Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2016 m. spalio 10 d., apie 17.55 val., Dūkštų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė bei apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. prisipažino kaltu padaręs abu jam inkriminuotus pažeidimus, patvirtino visas protokole nurodytas aplinkybes. Grįžęs iš darbo, atvažiavo pas brolį, pas kurį yra apsistojęs (duomenys neskelbtini), į stovėjimo vietą statė automobilį „Volvo“. Važiuodamas atbuline eiga, galine dalimi kliudė stovėjusio „Opel Astra“ priekį. Smūgio nebuvo, tačiau pajuto, kad į kažką įsirėmė, suprato, jog įvyko kontaktas. Išlipęs abu automobilius apžiūrėjo, matė nežymius apgadinimus, automobiliui „Opel Astra“ buvo apgadintas priekinis bamperis. Jis apgadinto automobilio savininko nepažinojo, taip pat nežinojo, kur jį rasti, todėl nuėjo į parduotuvę, o paskui pas brolį namo. Negali paaiškinti, kodėl neiškvietė policijos, paprasčiausiai pasimetė, be to, viso įvykio nesureikšmino. Dėl savo poelgio labai gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, kadangi be jos kils didelių sunkumų atvykstant į darbo vietą (gyvena (duomenys neskelbtini)), taip pat ir darbe tenka vežti darbuotojus į kitus miestus (kai vyksta į komandiruotę), neturės galimybės padėti 82 metų sulaukusiam broliui.

Rašytiniame paaiškinime M. M. nurodė, jog 2016-10-10 parvažiavęs iš darbo apie 18.00 val. Dūkštų g. 4 aikštelėje parkuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Opel“, atsirėmė į priekinį bamperį, kurį truputį apibraižė. Automobilį priparkavo ir nuėjo į parduotuvę (b. l. 12).

M. M. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš M. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 3). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio I. M. 2016-10-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-10, apie 17.55 val., gautas pranešimas, jog Dūkštų g. 4, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus nurodytu adresu Dūkštų g. 4 namo kieme rado šalia stovinčius „VW“ ir „Opel“, automobilius. Vairuotojų įvykio vietoje nebuvo. Ant „Opel“ automobilio buvo matomas apibrozdintas bamperis (iš kairės pusės), o „VW“ apibrozdintas galinis bamperis iš dešinės pusės bei ant jo likę žalios spalvos dažai, sugadinimų pobūdis atitinka (b. l. 5). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis bei automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis (b. l. 8). Automobilių „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti fotolentelėje bei 2016-11-02 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-3937/1233, kuriame nurodyta, kad apibrozdinimai ant automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado po kontakto su automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7, 13-15).

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo eismo dalyvis yra susijęs. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad M. M., suvokdamas, jog įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis yra susijęs, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Taigi tiek rašytiniame paaiškinime, tiek apklausiamas teismo posėdyje M. M. neneigė, kad jo vairuojamas automobilis kliudė kitą. Nors teisme asmuo iš pradžių bandė tikinti jokio kontakto nejutęs, tačiau vėliau pripažino, jog vis dėlto aiškiai suprato, kad važiuodamas atbuline eiga į kažką atsirėmė, suprato, kad įvyko kontaktas. Išlipęs apžiūrėjo abu automobilius, matė, kad ir viena, ir kita transporto priemonė yra apgadintos. Nesant apgadinto automobilio „Opel Astra“ savininkui ir M. M. nežinant, kaip su pastaruoju skubiai susisiekti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo nedelsiant apie eismo įvykį informuoti policijos įstaigą, tačiau to nepadarė. Teismas nesprendžia, dėl kokių priežasčių M. M. nevykdė KET 222 punkte numatytų pareigų (daryti išvados, kad pastarasis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs, objektyvaus pagrindo nėra), kadangi tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamu atveju M. M., pažeisdamas KET taisykles, nei pranešė apie eismo įvykį policijos įstaigai, nei susisiekė su nukentėjusiojo automobilio savininku, galiausiai net nemėgino palikti bent kokią informaciją nukentėjusiajam, todėl darytina išvada, kad jis neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos ir tokiais savo veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Subjektyvūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai apie tai, kad eismo įvykį laiko menkaverčiu, nepaneigia jo kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. M., vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė bei apgadino (automobilio „VW Sharan“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi minėtas automobilis priklauso pačiam M. M., todėl nelaikytinas svetimu turtu minėto straipsnio prasme) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią - prisipažino ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama M. M. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus M. M. jam inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia vairuotojams ne tik baudą (nuo 868 iki 1 158 eurų), bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas išskirtiniais atvejais (tačiau tai nereiškia, jog turi egzistuoti ekstraordinarios aplinkybės), t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad M. M. sukeltas eismo įvykis nesukėlė ženklių pasekmių, pastarasis kaltę pripažino, gailisi, nesiėmė papildomų veiksmų eismo įvykio ištyrimui apsunkinti – paliko automobilį stovėti eismo įvykio vietoje, automobilio neremontavo ir apgadinimų nepašalino, M. M. per ilgametį vairavimo stažą jokių šiurkščių pažeidimų nebuvo padaręs, paskirtas baudas sumokėjo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti pritaikius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali trukmė, t. y. nustatant vienerius metus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, M. M. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16062931445. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).