Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-24 · Administracinė byla Nr. I-8103-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-24
Bylos Nr.
I-8103-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02668-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
N. P.
Atsakovas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8103-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-02668-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.38, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant atsakovės atstovei Renatai Vanagėlienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (L4)S-418 (toliau – ir Sprendimas) informavo pareiškėją, kad išsamaus prašymo tyrimo atlikti negali, nes Lygių galimybių įstatymas bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kurių priežiūrą vykdo Lygių galimybių kontrolierius, nenumato atsakomybės už diskriminavimą šeimyninės padėties pagrindu (b. l. 3).

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2) ir prašo:

panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2016 m. gegužės 24 d. raštą Nr. (1.4.)S-418 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo pakeitimo“;įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą atlikti tyrimą dėl 2016 m. balandžio 4 d. rašte Nr. SN-S-0404/2016 išdėstytų aplinkybių;

Šalies argumentai

Paaiškino, kad 2016 m. balandžio 4 d. rašte Nr. SN-S-0404/2016 prašė pagal išdėstytas aplinkybes atlikti tyrimą, ar įstatymų leidėjo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyti atitinkami apribojimai asmenims, kurie nėra susituokę ar neturi sugyventinių, nediskriminuoja bausmę atliekančių asmenų dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų klausimu.

Atsakovas privalėjo pradėti tyrimą pagal išdėstytas aplinkybes dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties atžvilgiu ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą, tačiau tą Tarnyba padaryti atsisakė. Tuo akivaizdžiai nebuvo užtikrintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. IX-1827 patvirtintų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų tinkamas įgyvendinimas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, tiek Europos Sąjungos Žmogaus teisių teismo praktikoje, tiek Europos Žmogaus teisių taryba yra ne kartą pastebėjusi, jog diskriminacijos atvejai turi būti aiškinami plačiąja prasme. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Europos sąjungos teisės aktai, draudžia bet kokią diskriminaciją dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str., b. l. 17).

Atsiliepimas

Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 9-13) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato draudimą diskriminuoti lyties pagrindu, Lygių galimybių įstatymas - lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindais. Minėtas įstatymas įtvirtina baigtinį draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašą.

Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 str. nurodo, jog šio įstatymo paskirtis yra užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi. Tačiau tai nereiškia, kad šio įstatymo nuostatos taikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse. Pagal Lygių galimybių įstatymo 3 str. 1 p. lygių galimybių įstatymo nuostatos netaikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nurodydamas pagrindą - socialinę padėtį, nesivadovavo Lygių galimybių įstatymo 2 str. 6 d. išdėstytu sąvokos apibrėžimu, bet sutapatino socialinę padėtį su visuomenine padėtimi (socialine padėtimi (statusą). Vertinant galimą diskriminaciją, būtina nustatyti diskriminacijos pagrindą bei nustatyti, ar šiai santykių sričiai yra taikomas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas ar Lygių galimybių įstatymas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta atlikti tyrimą pagal pareiškėjo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. Tarnybai pateikė prašymą atlikti tyrimą ir įvertinti, ar naujai įsigaliojusios Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pataisos, liečiančios tiek sulaikytųjų, tiek nuteistųjų asmenų pasimatymus, tiek su šių asmenų artimuosius giminaičius: 1) nediskriminuoja bausmę atliekančių asmenų vaikų ir jų artimųjų, kurie pagal naujai įsigaliojusias BVK pataisas praranda galimybę pasimatyti su savo tėvais ar artimaisiais, kurie atlieka bausmę; 2) nediskriminuoja tiek sulaikytųjų ir bausmę atliekančių asmenų bei jų vaikų, kurie pagal naujai įsigaliojusias BVK pataisas praranda galimybę pasimatyti apskritai, tuo atveju, jeigu vienas iš tėvų gyvena arba yra susituokę su kitu asmeniu; 3) nediskriminuoja tų nuteistųjų ar sulaikytųjų asmenų, kurie nėra susituokę arba neturi sugyventinio ar asmens, su kuriuo turi bendrą vaiką; 4) nediskriminuoja nuteistųjų ir sulaikytųjų asmenų buvusių sutuoktinių ar sugyventinių, su kuriais šie asmenys turi bendrą vaiką; 5) nediskriminuoja bausmę atliekančių moterų (b. l. 4-5).

Tarnyba 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad išsamaus prašymo tyrimo atlikti negali, nes Lygių galimybių įstatymas bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kurių priežiūrą vykdo Lygių galimybių kontrolierius, nenumato atsakomybės už diskriminavimą šeiminės padėties pagrindu (b. l. 3).

Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba pagal jo prašymą dėl naujai įsigaliojusio BVK privalėjo atlikti tyrimą pagal išdėstytas aplinkybes dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties atžvilgiu ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, nes nei Lygių galimybių įstatymas, nei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kurių priežiūrą vykdo Lygių galimybių kontrolierius, nenumato atsakomybės už diskriminavimą šeiminės padėties pagrindu. Tarnyba yra savarankiška institucija, įsteigta užtikrinti minėtų įstatymų kontrolei. Diskriminacijos draudimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje. Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniuose teises aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato draudimą diskriminuoti lyties pagrindu, Lygių galimybių įstatymas - lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindais. Šio Įstatymo 1 straipsnyje numatyta, jog šio įstatymo paskirtis yra užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, bei uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi. Tačiau tai nereiškia, kad šio įstatymo nuostatos taikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse. Šio Įstatymo 12 straipsnis numato lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją - lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo ir teikia su tuo susijusias objektyvias ir nešališkas konsultacijas, atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prižiūri, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos lygios teisės ir vykdomi Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymai.

Pažymėtina, kad teisės aktų, draudžiančių diskriminaciją, galiojimas aiškiai parodo valstybės nuostatą, kad diskriminaciniai veiksmai yra neteisėti, netoleruotini, pažeidžiantys žmogaus teises ir todėl jie yra draudžiami įstatymų. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų turi teisę siekti išsimokslinimo, gauti prekes ir paslaugas, dirbti mėgstamą darbą ir už jį gauti atlyginimą, kuris priklausytų nuo atlikto darbo kokybės, profesinių ir dalykinių sugebėjimų. Todėl kiekvienas žmogus, manantis, kad nebuvo taikomas vienodo elgesio principas, kad jis buvo diskriminuojamas, turi galimybę ginti savo pažeistas teises teisinėmis priemonėmis. Įstatymuose įtvirtinta reali galimybė nesitaikstyti su įstatymų pažeidėjais ir apginti savo teises sukuria palankias sąlygas kreiptis į Tarnybą, atskleisti įvairius diskriminacijos faktus, juos pašalinti bei užkirsti kelią tokių diskriminacinių pažeidimų atsiradimui ateityje.

Pareiškėjo rašte Tarnybai, skunde teismui nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip galimos diskriminacijos pagrindai, nes nėra diskriminacijos pagrindo pagal teisės aktus, nėra galimybės palyginti kelių žmonių, kurie skiriasi savo tapatybes požymiais, kitais požymiais (pvz., pagal lytį, rasę, tautybę, socialinę padėtį ir kt.), ir vertinti, ar tokiose pačiose, ar panašiose aplinkybėse jie buvo traktuojami vienodai, pareiškėjo skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, ginčo sprendime aiškiai nurodoma, į kokias institucijas pareiškėjas galėtų kreiptis.

Todėl Tarnyba, vadovaudamasi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimu pagrįstai atsisakė atlikti tyrimą dėl pareiškėjo prašymo, nes jo skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nėra priskirtas lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, be to, įstatymai, kurių priežiūrą vykdo lygių galimybių kontrolierius, nenumato atsakomybės už diskriminavimą šeimines padėties pagrindu.

Teismui konstatavus, kad Tarnybos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą atlikti tyrimą dėl pareiškėjo 2016 m. balandžio 4 d. rašte Nr. SN-S-0404/2016 išdėstytų aplinkybių.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo N. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska