Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

dalyvaujant Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės Šeštojo skyriaus prokurorei Jūratei Žvironienei

kaltinamajam I. A., kaltinamojo gynėjai adv. Redai Matuliūkštei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusas, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenamoji ir deklaruojamoji vieta tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-07-13 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.ld., 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;2012-07-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.ld. 8 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2012-10-19 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 3, 9 d.d. 2012-07-20 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-07-13 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 10 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs;2013-12-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.2d. laisvės apribojimu 9 mėn..įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64-1 str. paskirta bausmė laisvės apribojimas 6 mėn; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti savo dukrą O. A. ir buvusią žmoną A. A., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2015-11-25, apie 22.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso O. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dukrai ir žmonai miegant kambaryje, tyčia įmetė į kambarį degančių laikraščių gniužulą, grasindamas nukentėjusiosioms žmonai O. A. ir dukrai A. A., kad tuoj jas padegs, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 24.00 val., tyčia ištraukė dujinę viryklę į virtuvės vidurį, grasindamas žmonai ir dukrai, kad jas susprogdins, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais I. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Taip pat jis sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui bei šeimos nariui – dukrai O. A., o būtent:

2015-12-04, apie 13.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2.45 prom. girtumas), konflikto kilusio su dukra O. A. metu, tyčia lyginimo lenta ne mažiau kaip du kartus sudavė savo dukrai o. A. per kairę ranką, tokiais savo veiksmais sukeldamas dukrai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais I. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis I. A. teisiamojo posėdžio metu dėl grasinimo nužudyti savo dukrą O. A. ir buvusią žmoną A. A. neprisipažino, dėl sukelto fizinio skausmo savo dukrai prisipažino visiškai.

Kaltinamasis I. A. parodė, kad jis tiksliai neprisimena, kokią tai dieną buvo, tai galėjo būti ir 2015-11-25, kada jis paprašė žmonos A. A. cigaretės. Kiek valandų tuo metu buvo jis neprisimena. Žmona A. A. jam cigaretės nedavė ir jam pasakė, kad jis netrukdytų jai miegoti, nes ji miegojo su dukra kambaryje. Tada kaip jis prisimena, žmona A. A. pradėjo su juo kalbėti pakeltu tonu ir liepė jam išeiti iš kambario. Jis išėjo į virtuvę. Jis tuo metu prisiminė, kad už dujinės viryklės buvo užkritęs pakelis cigarečių, todėl atstūmė viryklę, kad išsiimti cigarečių. Tuo metu neturėjo kuo pridegti cigaretę, nes žiebtuvėlis buvo beveik pasibaigęs. Tuomet jis norėjo cigaretę užsidegti nuo viryklės. Jis kažkaip užsidegė viryklę ir tada uždegė gabaliuką susukto laikraščio ir užsidegė cigaretę. Paskui tą degantį laikraščio gabaliuką jis bandė užgesinti, bet jis neužgeso. Tada jis tą degantį laikraštį norėdamas išnešti į balkoną eidamas per žmonos kambarį įmetė į kambarį, kur miegojo žmona su dukra, kadangi rankose jau nebegalėjo išlaikyti degančio popieriaus. Tada žmona A. A. pašoko iš lovos, pradėjo rėkauti ir užgesino minėtą laikraščio gabaliuką. Dujinės viryklės į virtuvės vidurį jis ištraukęs nebuvo, o tik atstūmęs šiek tiek nuo sienos, kad ištraukti cigarečių pakelį. Tuo metu jis nei dukrai O. A., nei žmonai A. A. negrasino, nesakė joms, kad jis jas padegs arba susprogdins. Jis kažką joms sakė, bet tiksliai ką, jis neprisimena, bet tikrai negrasino, kad jas susprogdins. Jis tą dieną buvo neblaivus. Gal jis žmonai A. A. ką nors tuomet ir pasakė, bet ką tiksliai, jis neprisimena. Žmona tuomet buvo blaivi.

Dėl 2015-12-04 dukrai O. A. sukelto fizinio skausmo jis prisipažįsta. Jis prisipažįsta, kad 2015-12-04 apie 13.30 val. tarp jo ir dukros kilo konfliktas dėl to, kad ji blogai prižiūrį savo vaiką. Konflikto metu su dukra O. A., jis lyginimo lenta sudavė du kartus dukrai per kairę ranką. Kiek jis pamena, jis vieną kartą metė lyginimo lentą dukrai į ranką, kitą kartą sudavė lenta, tuo metu jis sudaužė šviestuvą. 2015-12-04 jis buvo išgėręs alaus, paskui po konflikto jis dar išgėrė vyno. Pasak jo, dukra O. A. buvo blaivi. Šiuo metu tarp jo ir dukros O. A. konfliktų beveik nebūna, konfliktai kyla tik tuomet, kada dukra nesirūpina savo vaiku. Dėl savo poelgių jis labai gailisi.

Nukentėjusioji O. A. teisiamojo posėdžio metu parodė kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute taip pat gyvena jos sūnus D. R., kuriam yra 8 metai, jos mama A. A. ir tėtis I. A.. Tėtis I. A. nuolat vartoja alkoholį ir būdamas neblaivus namuose elgiasi agresyviai, būna, kad smurtauja prieš ją. Dėl tėvo smurtavimo prieš ją, jau kelis kartus buvo teistas. 2015-11-25 vakare į kambarį, kuriame ji miegojo su mama, tėtis buvo įmetęs degančio popieriaus gniūžtę. Tačiau ji su mama prabudo ir mama užgesino ugnį, kadangi buvo naktis tai į policiją nesikreipė. Prieš tai tėtis būdamas girtas grasino joms susidorojimu. 2015-12-04 ryte mama išvyko į darbą. Tėtis išėjo kažkur į miestą ir į namus grįžo po kelių valandų neblaivus. Apie 13.00 val. ji parvedė savo sūnų iš darželio namo. Namuose tuo metu buvo tik neblaivus jos tėtis. Tuomet tėtis ėmė žodžiais prie jos kabinėtis. Ką tiksliai tėtis jai sakė, ji neprisimena. Ji nuėjo į savo kambarį atsigulti, nes ji jautėsi pavargusi. Tuomet sūnui ji pasakė, kad ji truputį pagulės, kad tegul senelis jį kurį laiką prižiūri. Tai išgirdęs jos tėtis atėjo į kambarį ir kažką pradėjo šnekėti. Ji tuo metu gulėjo lovoje. Jos tėtis priekaištavo jai, kad nesirūpina vaiku. Ji jam kažką atsakinėjo. Taip tėtis kelis kartus vis užeidavo į kambarį pasibardavo ir išeidavo. Galiausiai tėtis I. A. atėjo į kambarį, paėmė kambaryje gulinčią lyginimo lentą ir ja du kartus trenkė jai per kairę ranką. Ji iš skausmo ėmė verkti. Tada tėtis numetė lyginimo lentą ir išėjo. Ji tuomet dar pamatė, kad sudaužytas kambario šviestuvas. Tėtis jį sudaužė su lyginimo lenta, kai ją mušė. Kai tėtis išėjo iš kambario, ji paskambino mamai ir viską papasakojo. Mama iškvietė policiją.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji O. A. parodė kokiomis aplinkybėmis 2015-12-04 jai buvo sukeltas fizinis skausmas. ( b.l. 23-28)

Nukentėjusioji A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute. Viename kambaryje gyvena ji su savo dukra O. A. ir jos mažamečiu sūnumi, kuris yra neįgalus. Kitame kambaryje gyvena jos buvęs vyras I. A., su kuriuo ji prieš daugiau kaip 10 metų išsiskyrė. 2015-11-25 naktį, apie 22.30 val., kada ji su dukra O. A. jau miegojo kambaryje, buvęs vyras A. būdamas neblaivus įmetė į kambarį degančių laikraščių krūvą, ir pats išėjo į virtuvę, pasakęs jai ir dukrai, kad tuoj jas padegs. Tuomet ji greitai paėmė tuos degančius laikraščius ir išmetė į vonios kambarį, dar tuomet truputį apsidegino pirštus. Į policiją tuomet ji nesikreipė. Jos manymu, jeigu ji nebūtų atsikėlusi, tai gal ji su dukra būtų sudegusios, ji nežino, kuo tai galėjo pasibaigti. Tą pačią dieną, t.y. 2015-11-25 taip pat naktį, po to įvykio su degančiais laikraščiais, apie 24.00 val. nakties, ji išgirdo triukšmą virtuvėje. Tada ji nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad buvęs vyras I. A. ištraukė t.y. atstūmė dujinė viryklę iš vietos ir jai bei dukrai grasino, kad joms parodys, tačiau ką konkrečiai jis nenurodė. Ji tada labai išsigando ir pradėjo rėkti, kad ji iškvies policiją. Tada buvęs vyras I. A. apsiramino, prisėdo šalia viryklės parūkė ir nuėjo miegoti. Viryklės įjungęs jis nebuvo. Ji ilgai nėjo miegoti, nes dar bijojo, kad buvęs vyras vėl neprigalvotų kažką daryti su dujomis. Tuomet buvęs vyras I. A. buvo neblaivus, nes jis tik būdamas girtas tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Jos manymu, buvęs vyras I. A. gali įvykdyti savo grasinimus, nes jis būdamas girtas ne tik žodžiais grasina, bet ir imasi visokių veiksmų,

2015-12-04 ji dirbo iki 16.00 val., todėl namuose, kada įvyko konfliktas tarp buvusio vyro I. A. ir dukros O. A. jos nebuvo. 2015-12-04 apie 13.45 val. jai į telefoną paskambino dukra O. A., kuri verkdama jai pasakė, kad tėvas ją sumušė. Dukra jai pasakė, kad tėvas sudavė jai su lyginimo lenta. Kaip dukra jai tuomet pasakė, tėvas jai lyginimo lenta sudavė 2 ar 3 kartus per ranką ir koją. Dukra gulėjo lovoje, kada tėvas jai sudavė lyginimo lenta. Kaip jai pasakojo dukra, ji paprašė tėvo I. A. pasižiūrėti sūnaus, nes jai pasidarė bloga, tačiau tėvas dėl to ant jos supyko ir sudavė jai lyginimo lenta. Suduodamas dukrai lyginimo lenta, buvęs vyras I. A. netyčia sudaužė šviestuvą, bei sulaužė pačią lyginimo lentą. Šviestuvas ir lyginimo lenta yra jos, bet jokių pretenzijų dėl šviestuvo ir lyginimo lentos buvusiam vyrui I. A. ji neturi, nes už juos brangiai nemokėjo. Pasak jos, konfliktas įvyko dėl buvusio vyro I. A. kaltės, nes jis buvo girtas, ką jis gėrė, ji pasakyti negalėjo. Kada jis išgeria, jis tampa agresyvus ir pradeda konfliktus. A. A. parodė, kad dukra jo tik paprašė pasižiūrėti anūko, nes blogai jautėsi. Dukra serga depresija, ji turi neįgalumą, jai negalima jaudintis, o tėvas ją dar muša. Dukra buvo blaivi, ji negeria. Į medikus dukra O. A. nesikreipė, nors pas ją buvo mėlynės, bet dukra pasakė, kad mėlynės pačios užgis. Ji pati asmeniškai grįžusi į namus matė pas dukra mėlynes ant rankos ir kojos.

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2015-12-04 jai dirbant Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK VPS PP nutolusioje darbo vietoje, adresu Bažnyčios g. 3, Lentvaris, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Tuomet ji su vyr. tyrėju R. L. tarnybiniu automobiliu nuvyko, adresu (duomenys neskelbtini), kur duris atrakino I. A.. Paklausus jo, kas pas juos atsitiko, kur jo dukra, I. A. atsakė, kad dukra savo kambaryje. Aiškiai buvo matyti, kad I. A. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji tuomet kalbėjo su I. A., o R. L. nuėjo bendrauti su jo dukra O. A.. Jai paklausus I. A., kas atsitiko, pastarasis jai papasakojo, kad ryte dukra iš savaitinio darželio atvežė anūką, kuris yra neįgalus. Tuomet jis ryte paprašė dukros O., kad ji pamaitintų anūką. Jam grįžus iš miesto namo, jis pamatė, kad anūkas rėkia, o dukra guli ant lovos. Tuomet jis dukros paklausė, ar ji pamaitino vaiką, dukra jam atsakė, kad tai ne jo reikalas. I. A. jai pasakė, kad dėl tokio dukros nesirūpinimo vaiku, jis supyko, nes vaikas buvo nepamaitintas, vaikas verkė, ir jis nesusivaldė ir sudavė ranka dukrai O. Kur jis dukrai O. A. sudavė ir kiek kartų, I. A. jai nepasakė. Kol ji bendravo su I. A., pastarasis rūpinosi anūku, jį pamaitino. Ji asmeniškai su nukentėjusiąja O. A. nebendravo, su ja bendravo jos kolega R. L.. Tuomet I. A. buvo atvežtas į komisariatą. V. A. parodė, kad anksčiau taip pat buvo iškvietimų į minėtą šeimą, iškvietimai būdavo ir dėl O. A. nesirūpinimo vaiku ir dėl smurto jos atžvilgiu. ( b.l.37-38)

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2015-12-04 jam dirbant Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK VPS PP nutolusioje darbo vietoje, adresu Bažnyčios g. 3, Lentvaris, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Tuomet jis su specialiste V. A. tarnybiniu automobiliu nuvyko, adresu (duomenys neskelbtini), kur buto duris atrakino I. A.. Paklausus jo, kas pas juos atsitiko, kur jo dukra, I. A. atsakė, kad tarp jo ir dukros įvyko žodinis konfliktas dėl jos vaiko priežiūros. Aiškiai buvo matyti, kad I. A. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis kalbėjo su nukentėjusiąja O. A., o specialistė V. A. bendravo su I. A.. O. A. jam pasakė, kad tėvas I. A. jai priekaištavo dėl vaiko priežiūros, sukėlė konfliktą, kurio metu smurtavo prieš ją. Nukentėjusioji jam paaiškino, kad tėvas I. A. lyginimo lentos stovu jai sudavė, ko pasėkoje kairės rankos peties srityje jai buvo padaryta kraujosruva ir toje vietoje jaučiamas skausmas. O. A. buvo susijaudinusi, dėl ko smulkiai įvykio aplinkybių ji neprisiminė, ji negalėjo tiksliai pasakyti, kiek kartų tėvas I. A. sudavė jai lyginimo lenta. O. A. jam tik konkrečiai nurodė, kad jai yra padaryta kraujosruva kairės rankos peties srityje. Pasiūlius iškviesti O. A. greitąją pagalbą, ji atsakė, kad jai nereikia. Dėl O. A. neblaivumo jam klausimų nekilo, jo manymu, ji buvo blaivi. Buvo matyti, kad kambaryje, kuriam buvo konfliktas, sudaužytas šviestuvas, sulaužyta lyginimo lenta, ant grindų mėtėsi stiklinė šviestuvo šukė, kampe buvo numesta ant šono vaikiška kėdutė. R. L. parodė, kad anksčiau jis yra vykęs į minėtą šeimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Taip pat yra vykęs ne mažiau kaip 3 kartus nagrinėti skundų dėl konfliktų buityje, tačiau tikslių datų jis pasakyti negalėjo, pasak jo, tai buvo 5 metų laikotarpyje. 2015-12-04 jam bendraujant su O. A., ji jam dar papasakojo, kad 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, būdamas girtas tėvas I. A. virtuvėje bandė atjungti dujas, ir jai bei motinai grasino, kad su jomis susidoros. ( b.l.40-41)

Iš 2015-12-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute yra 2 kambariai ir virtuvė. Viename kambaryje ir virtuvėje bendra tvarka nepažeista. Kambaryje, esančiame už virtuvės yra vaikiška lovelė, spintelė, spinta, lova. Šalia lovos yra sulaužyta lyginimo lenta. Kambaryje esantis šviestuvas sudaužytas. Stiklų šukės guli kambaryje pažirusios. ( b.l.3-9)

Iš 2015-12-04 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015-12-04 tėvas I. A. puolė dukrą O. A., daužė ją lyginimo lentos stovu per rankas, kambaryje daužė daiktus. O. A. buvo susijaudinuis, verkė, kambaryje buvo sudaužyti daiktai, mėtėsi šukės nuo šviestuvo, pritvirtinto prie kambario lubų. O. A. buvo blaivi. (b.l.10-11)

Iš 2015-12-04 alkotesterio parodymų matyti, kad I. A. nustatytas 2,45 promilių girtumas ( b.l.42)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str., 1 d. objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta-grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t.y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Šios nusikalstamos subjektyvusis požymis – kaltė-pasireiškia tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.

Teismas išnagrinėjęs bylą šioje dalyje mano, kad kaltinamojo I. A. kaltė dėl grasinimo nužudyti yra įrodyta tik iš dalies t.y. yra įrodyta, kad jis 2015-11-25, apie 22.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso O. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dukrai ir žmonai miegant kambaryje, tyčia įmetė į kambarį degančių laikraščių gniužulą, grasindamas nukentėjusiosioms žmonai O. A. ir dukrai A. A., kad tuoj jas padegs,. Kitoje gi kaltinimo dalyje dėl jo veikos kurią jis kaltinamas o būtent dėl tęstinės nusikalstamos veikos, kad , apie 24.00 val., tyčia ištraukė dujinę viryklę į virtuvės vidurį, grasindamas žmonai ir dukrai, kad jas susprogdins teismas mano, kad šioje dalyje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo realūs. Teismas tokią išvadą daro ištyręs bylos medžiagoje surinktus įrodymus bei išklausęs nukentėjusiųjų teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kurios nepatvirtino dujinės viryklės ištraukimo į vidurį virtuvės fakto, o tik nurodė, kad viryklė buvo tik šiek tiek atitraukta iš vietos. Todėl teismas mano, kad nėra pagrindo I. A. kaltinti dėl grasinimo susprogdinti nukentėjusiąsias. Kaltinamojo parodymus, kad jis deganti laikraštį nešė išmesti tačiau jam jis kambaryje netyčia iškrito iš rankų teismas vertina kritiškai, kai bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Taigi teismas mano, kad yra pilnai įrodyta, kad I. A. grasino nužudyti savo dukrą O. A. ir buvusią žmoną A. A., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2015-11-25, apie 22.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso O. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dukrai ir žmonai miegant kambaryje, tyčia įmetė į kambarį degančių laikraščių gniužulą, grasindamas nukentėjusiosioms žmonai O. A. ir dukrai A. A., kad tuoj jas padegs. Šiais savo veiksmais I. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Taip pat pilnai įrodyta, kad I. A. sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui bei šeimos nariui – dukrai O. A., o būtent:

2015-12-04, apie 13.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2.45 prom. girtumas), konflikto kilusio su dukra O. A. metu, tyčia lyginimo lenta ne mažiau kaip du kartus sudavė savo dukrai O. A. per kairę ranką, tokiais savo veiksmais sukeldamas dukrai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais I. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo I. A. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo I. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis dėl nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 2 d. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, o sunkinančia atsakomybę aplinkybę laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

I. A. veikos yra padarytos tyčia. Nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis I. A. ankščiau jau yra teistas tris kartus ir visus juos dėl smurtinių nusikaltimų savo šeimos narių atžvilgiu, Šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Jis baustas administracine tvarka, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, tačiau teismo psichiatrijos ekspertizę skirti jam netikslinga. Jis į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad I. A. yra linkęs nusikalsti, paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl teismas mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti jam už įvykdytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis LR BK 75 str. nuostatomis, bausmės vykdymą atidedant.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

BPK nuostatos numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (BPK 106 str. 2 d.).

Byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Kaltinamajam I. A. gynėjas šioje byloje buvo parinktas ir teismo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 3 p. pagrindu, t.y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. LR BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir į tai, kad gynėjas šioje byloje buvo parinktas ir teismo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 3 p. pagrindu, sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam I. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendžia:

I. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d. ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I.A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.2 d. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę I. A paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais įskaityti į paskirtą bausmę I. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2015-12-04 iki 2015-12-06

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą I. A. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės atlikimo pradžią I. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.