Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ž. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlys, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. S. 2022 m. kovo 20 d. apie 18.56 val. A5 keliu, kryptis Marijampolė - Kaunas - Vilnius, koordinatės 54.923697, 23.84729, ties 94 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM – 0411 nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu sesers L. V. vardu, naudojasi abipusiu susitarimu, nes savo automobilį jis yra pardavęs ir gautus pinigus investavęs į namą. Kaltinamasis kartu su minėta seserimi ir senyvo amžiaus motina S. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Sesuo slaugo motiną, yra oficialiai įforminusi globą, o kaltinamasis yra šeimos maitintojas. Jis yra pensininkas, dirba Vokietijoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. kovo 19 d. minėtu automobiliu anksti ryte išvyko į Vilkaviškio rajoną, į šeimos kapines, norėdamas pagerbti artimųjų atminimą ir aplankyti kapus. Taip pat su bendradarbiu G. susitarė, kad jis grįždamas iš darbo Vokietijoje, parveš jam tam tikrus daiktu ir paduos juos pakeliui. G. į Lietuvą turėjo grįžti 2022 m. kovo 20 d., sekmadienį, jie susitarė susitikti degalinėje prie Marijampolės. Susitarė su pusbroliu M., kad pernakvos pas jį Vilkaviškio raj. Todėl sesers vardu registruotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ išvyko į Vilkaviškio raj., ten aplankė kapus ir apie 19 val. nuvyko pas pusbrolį M., kur taip pat buvo kaltinamojo dėdė. Vakare jie kartu pasisėdėjo, pasivaišino alkoholiniais gėrimais, prisiminė senus laikus. Kitą dieną su giminėmis bendravo, tačiau alkoholio nevartojo, nes turėjo vairuoti. Iš giminių išvažiavo apie 17 val., blaivus. Atvažiavo į degalinę prie Marijampolės ir laukė G. Tuo metu jis buvo labai blogos emocinės būklės, jautėsi vienišas, niekam nereikalingas. Prieš 10 metų jis palaidojo žmoną. Vaikai lanko retai, todėl ėmė savęs gailėti, pradėjo mąstyti labai neigiamai apie savo gyvenimą, kad nieko neturi, tik dirba nuolatos. Pamatęs, kad degalinės aikštelėje stovi kiti tolimųjų reisų vairuotojai, jis nuėjo iki jų, pasiskundė bloga emocine savijauta, tai jie jam davė alaus ir jis iš jų nusipirko butelį degtinės, kurią laukdamas G., išgėrė automobilyje. Nesulaukęs G., jam paskambino ir išsiaiškino, kad jis pravažiavęs tą degalinę ir laukia kitoje, arčiau Kauno. Kaltinamasis pasakė, kad atvažiuos iki jo. Atvažiavęs, į automobilį įsikrovė daiktus ir nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini) namo. Jautėsi negirtas, galintis vairuoti. Buvo sulaikytas prie Akademijos miestelio, sesers automobilis uždarytas į aikštelę. Pripūtė virš 1,5 promilių. Labai gailisi dėl tokio savo neapgalvoto poelgio, padarė reikiamas išvadas. Ateityje daugiau niekada nevairuos išgėręs. Alkoholio nevartojo 20 metų, taip pasielgė dėl užplūdusių emocijų (b. l. 55-57).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta teisė apie galimybę neduoti parodymų apie savo brolį R. V. S. Ji gyvena kartu kaltinamuoju ir jų senyvo amžiaus, mama S. S., kuriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), slaugo savo mamą. Ji turi įsigijusi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį naudoja savo reikmėms. Yra neįgali, turi neterminuotą Neįgaliojo pažymėjimą, jai nustatytas tik (duomenys neskelbtini), be to, yra oficialiai įforminusi savo motinos S. S., kuri taip pat yra neįgali, globą. Šiuo automobiliu abipusiu susitarimu naudojasi ir jos brolis R. V. S., nes neturi automobilio. 2022 m. kovo 19 d., šeštadienį, jos brolis su jai priklausančiu automobiliu išvažiavo į kapines, kurios yra Vilkaviškio raj., kadangi buvo Juozinės, o jų (duomenys neskelbtini), jis norėjo pagerbti mirusiuosius. Tuo pačiu, brolis turėjo pasiimti savo daiktus, kuriuos jam turėjo atvežti kitą dieną, t. y. sekmadienį, bendradarbis G. iš Vokietijos. Su draugu jis turėjo susitikti prie Marijampolės esančioje degalinėje. Buvo sutarta, kad jis pernakvos pas pusbrolį M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kitą dieną pasiims daiktus ir grįš sekmadienį namo. Nors į kapines jie planavo vykti kartu, ji nevažiavo, kadangi negalėjo palikti mamos be priežiūros ir nakvoti. 2022 m. kovo 19 d. apie 8 val. brolis išvyko su jos vardu registruotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ į Vilkaviškį. Automobilio dokumentai – registracijos liudijimas, draudimo dokumentai yra laikomi pačiame automobilyje, daiktadėžėje. Dieną, kai brolis išvyko, jie kelis kartus bendravo telefonu. 2022 m. kovo 20 d. jis neskambino. 2022 m. kovo 20 d. apie 20 val. jai paskambino jos sūnėnas, brolio sūnus Ž., ir pasakė, kad R. V. yra sulaikytas, kadangi vairavo neblaivus, yra policijoje, o automobilis uždarytas. Sūnėnas pasakojo, kad jam paskambino pats tėvas ir prašė jį parvežti iš Kauno į (duomenys neskelbtini), bet sūnus buvo piktas dėl tokio tėvo elgesio ir nesutiko. Ji taip pat supyko ir broliui neskambino. 2022 m. kovo 21 d. ryte jai paskambino brolis ir pasakė, jog „prisidribo visam gyvenimui“, atgailavo. Jie bendravo trumpai, nes jai reikėjo bendrauti su tyrėja, spręsti dėl jos automobilio atsiėmimo. 2022 m. kovo 22 d. brolis grįžo nesveikuojantis, karščiuojantis. Jis trumpai papasakojo, kad bendradarbis G. pravažiavo susitartą susitikti kolonėlę, jis turėjo važiuoti apsisukti, ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų netoli Kauno. Apie tai dėl kokių aplinkybių jis išgėrė, ji jo neklausė, nes matė, kad brolis labai išgyvena dėl įvykio. Brolį charakterizavo labai gerai: jis labai darbštus, savo rankomis įrengė namą, kuriame gyvena, negėrė dvidešimt metų, dešimt metų yra našlys, bet moters nesusirado dėl didelio užimtumo, nes dirba Vokietijoje, yra puikus darbuotojas. Jis taip pat yra jų šeimos maitintojas, nes ji ir mama gauna tik neįgalumo pašalpas (b. l. 36-38).

Liudytojas E. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 20 d., jis vakare, apie 18 val., jam priklausančiu automobiliu važiavo namo Kauno kryptimi, greitkeliu Marijampolė - Kaunas - Klaipėda. Maždaug iki vidurio kelio V. B. Marijampolė - Kaunas atkarpos jis važiavo pirma kelio juosta, apie 15-20 km paskui juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vairuotojas jam kėlė įtarimų, nes pavojingai manevravo. Po to, jis šį automobilį pralenkė, važiuodamas leistinu 110 km/h greičiu, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas važiavo apie 90 km/h greičiu pavojingai manevruodamas. Pralenkdamas „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, jis pažiūrėjo į vairuotoją ir pamatė, kad tai senyvo amžiaus vyras, žilstelėjusių plaukų, su akiniais, pagalvojo, gal vairuotojas dėl amžiaus negrabiai vairuoja. Pralenkęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, persirikiavo atgal į pirmą kelio juostą ir važiavo toliau. Gal po 5 min. pamatė, kad tas pats juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis jį pralenkė dideliu greičiu, t. y. jei jis važiavo leistinu 110 km/h greičiu, o „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas – apie 140 km/h ar daugiau. Jį aplenkė ties Veiverių gyvenviete. Jam sukėlė įtarimų tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas, prieš tai manevringai važiavęs, dabar dideliu greičiu lėkė ir lenkė kelis automobilius pirmoje juostoje. Daugiau lenkiančių automobilių nebuvo, jis tik vienas pralėkė. Pralenkęs jį ir kelis prieš jį važiuojančius automobilius, vairuotojas grįžo į pirmą juostą. Jis pagalvojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nuvažiavo paskui „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, ir jam važiuojant pirma juosta, persirikiavo į antrąją, važiuodamas gretimai, atidžiai pažiūrėjo į vairuotoją. Matė, kaip jis pažiūrėjo į jį blausiu žvilgsniu, prisimerkęs, ir žiūrėdamas į jį, nesiorientavo į kurią vietą važiuoja, pradėjo sukti link jo automobilio, beveik sukeldamas avarinę situaciją, nes jeigu jis nebūtų paspaudęs stabdžių pedalo, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas tikrai būtų įsirėžęs į jo automobilį. Supratęs, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas tikrai gali būti neblaivus, jis persirikiavo atgal į pirmą juostą, važiavo paskui „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoją ir paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu „112“. Pranešė, kad A5 keliu link Kauno važiuoja neblaivus vairuotojas su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, padiktavo valstybinius numerius, kuriuos matė priešais save. Su bendrojo pagalbos centro darbuotoju bendravo 12 min. nepadėdamas ragelio. Nurodė kryptį, kuria važiuoja „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas. Jam bendrojo pagalbos centro darbuotojas pasakė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ registruotas (duomenys neskelbtini), ir galimai važiuos Akademijos kryptimi, o po to – galimai į (duomenys neskelbtini). Jis buvo informuotas, kad policijos ekipažas laukia už tilto prie Akademijos miestelio. Važiuodamas paskui „(duomenys neskelbtini)“, iš tolo matė stovintį policijos ekipažą, pagal susitarimą įjungė avarinį signalą, kad parodyti, su kuriuo automobiliu važiuoja jis. Matė, kaip pro policijos ekipažą pravažiavo jo nurodytas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, pareigūnai įjungė garsinį signalą ir sustabdė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Jis prie policijos pareigūnų privažiavo ir prisistatęs sužinojo, kad vairuotojas pripūtė promilių į alkotesterį, suprato, kad buvo teisus dėl girto vairuotojo.

Iš 2022 m. kovo 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. kovo 20 d. 18.56 val., A5 kelyje (kryptis Marijampolė-Kaunas-Vilnius), koordinatės 54.923697, 23.84729, ties 94 kelio km. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės O. K. sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valstybiniu Nr. duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. V. S. 18.59 val. jam alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0411, patikros sertifikato Nr. 1679311, pirmu tikrinimu nustatytas 1.92 promilių neblaivumas. 19.18 val. patikrinus pakartotinai, nustatytas 2.39 promilių neblaivumas (b. l. 10-11).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti A5 kelyje, (kryptis Marijampolė-Kaunas-Vilnius), koordinatės 54.923697, 23.84729, ties 94 km. ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, jog tarp priekyje esančios keleivio sėdynės ir durų yra tuščias stiklinis butelis. Ant butelio etiketės parašyta „Eskimo wodka czysta“, 40%, 0,5 l talpos. Sudaryta foto lentelė (b. l. 12-21).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2022 m. kovo 20 d. alkotesteriu „Alcotest 6810“, patikros Nr. 1679311, R. V. S. pirmu tikrinimu 18.59 val. nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 19.18 val. nustatytas 2,39 promilės neblaivumas (b. l. 25-27).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ kaina Lietuvoje yra 2 920 Eur (b. l. 49).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. V. S. 2022 m. kovo 20 d. apie 18.56 val. važiuodamas A5 keliu, kryptimi Marijampolė - Kaunas – Vilnius, iki 94 kelio km., koordinatės 54.923697, 23.84729, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, nei 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliau alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,92 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną dėl prastos emocinės būklės automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus ir po to būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, važiuodamas į namus. Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti iš pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. S. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (b. l. 97-98).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. R. V. S. anksčiau neteistas, 2021 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro N. Š. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (b. l. 77-83). Administracine tvarka nebaustas (b. l. 89). Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale neregistruotas (b. l. 94). VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras duomenų apie kaltinamąjį neturi (b. l. 91). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos vykdymą atidedant.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, jog R. V. S. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET – būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones nustatant 1 metų terminą, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 24 d.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Šiuo atveju, R. V. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone ir kuriam turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui – L. V., kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad transporto priemonė bus naudojama įstatymų uždraustai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 920 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (b. l. 62-63), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59-60, ), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2022 m. kovo 24 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo R. V. S. turtui – 2 920 Eur dydžio piniginėms lėšoms, esančioms banko (duomenys neskelbtini) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, paliekant nustatytą apribojimo būdą ir mastą.

R. V. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant jos sąlygas - būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. V. S. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos,

– konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 920 Eur.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2022 m. kovo 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo R. V. S. turtui – 2 920 Eur dydžio piniginėms lėšoms, esančioms banko (duomenys neskelbtini) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, paliekant nustatytą apribojimo būdą ir mastą.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

R. V. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ ,,Regitra“.

R. V. S. išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.