Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-02 · Administracinė byla Nr. I-1015-289/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
I-1015-289/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00340-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1015-289/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00340-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui D. K.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 17 d. buvo gautas pareiškėjo D. K. skundas, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK), 700 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skunde (b. l. 3–4) nurodė, kad jis buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje netinkamomis sąlygomis. Areštinėje, gyvenamosiose kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengti signaliniai pagalbos mygtukai, todėl nebuvo galimybės išsikviesti budinčio pareigūno. Tokios netinkamos laikymo areštinėje sąlygos lėmė neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, atsiradimą. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, 700 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Teismo posėdyje pareiškėjas D. K. nurodė, kad savo paties skunde keliamus reikalavimus palaiko, prašo priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir dėl jo asmens orumo pažeidimo, kankinimų Mažeikių policijos komisariato areštinėje. Mažeikių areštinėje pasivaikščiojimų kiemelyje bei gyvenamosiose patalpose pagalbos iškvietimo mygtuko nėra, todėl norint išsikviesti budintį pareigūną, tenka daužyti į duris ir tikėtis, kad ateitų pareigūnas. Daužyti tenka savo valgomuoju šaukštu, kuriuo paskui turi valgyti. Tai yra žmogaus orumo pažeidimas. Labai dažnai pareigūnai negirdi beldimo dėl kitų darbų – suimtųjų į lauką vedimo, paruošimo jų teismui, todėl net neprieina, nepaklausia, dėl ko buvo beldžiama. Laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti saugią aplinką. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės septynis šimtus eurų. Dienų ir apsilankymo datų įvardinti tiksliai negali. Mygtukas nebuvo įrengtas, dėl to patyrė iš kitų kalinčių asmenų psichologinį spaudimą ir negalėjo išsikviesti budinčio pareigūno. Jo supratimu, tai žmogaus orumo pažeidimas.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 77). Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (b. l. 32).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK atsiliepime (b. l. 31–32) nurodoma, jog teritorinės policijos komisariatų areštinės savo darbe vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija. Instrukcijoje sąvoka Policijos areštinė aiškinama kaip vieta, skirta sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Teritorinėse policijos įstaigose areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ nuostatomis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakyme Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ yra įtvirtinta 3.3. Nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Jei areštinėje nėra Nuotolinio asmenų stebėjimo sistemos, pareigūnas vadovaudamasis šios instrukcijos 39 punktu vykdo kitokio pobūdžio priežiūrą, o būtent: Policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimą be policijos pareigūnų palydos (išskyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus ir daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Telšių aps. VPK areštinėje nuotolinio stebėjimo sistema nėra įrengta, kadangi areštinė pradėta eksploatuoti 2003-12-05, ją statant buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus ir jais vadovautasi, todėl areštinės patalpos atitinka visus keliamus reikalavimus, laikymo sąlygos atitinka Europos Sąjungos galiojančias normas. Areštinėje darbas organizuojamas taip, kad pamainoje dirba ne mažiau kaip du pareigūnai. Vienas jų atlieka areštinės budėtojo funkcijas, kitas (kiti) – vidaus postinio funkcijas. Postinio funkcijas atliekantis pareigūnas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 30 min. pro durų stebėjimo langelius patikrina asmenis, esančius kamerose, apie padėtį informuoja budėtoją. Policijos areštinės postų postiniams draudžiama: savavališkai palikti postą, atlikti veiksmus, nesusijusius su postinio funkcijomis. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad beldžiant į duris niekas neprieina, nes pareigūnai negirdi, ar dėl kitų darbų neprieina, yra nepagrįsti.

Be to, areštinėje tarp kamerų durų ir kameros yra įrengtos grotuotos pertvaros, todėl daužyti rankomis ar kojomis durų neįmanoma. Taip pat atkreipė dėmesį, kad buvimo areštinėje laikotarpiu iš pareiškėjo negauta jokių skundų ar prašymų. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad dėl laikymo areštinėje sąlygų jis patyrė pažeminimą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai apie tai, kad buvo pažeistos jo teisės ir kiti teisės aktai: Bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių tautų tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatos ir kita, yra tik deklaratyvūs, neįrodyti, neatitinka nustatytų aplinkybių dėl jo laikymo sąlygų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. K. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais, konvojavus pareiškėją į policijos areštinę ir laikant jį areštinėje netinkamomis sąlygomis, t. y. areštinės gyvenamosiose kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengti signaliniai pagalbos mygtukai.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrus reikalavimus, susijusius su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Pagal teismų praktiką neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013). Taigi pareiškėjas grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste inter alia yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos.

Šiuo atveju pabrėžtina, jog pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad Mažeikių rajono policijos komisariato areštinės gyvenamose kamerose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną (b. l. 3–4). Pareiškėjas skunde neįvardijo jo buvimo areštinėje laikotarpio, nenurodė, kada, jo nuomone, buvo padaryti pažeidimai, nei kitų galimai atsakovo neteisėtus veiksmus detalizuojančių aplinkybių. Pažymėtina, jog iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Telšių apskrities VPK areštinę Mažeikių mieste iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus planiniu konvojumi atvyko 2017-02-20 15.30 val. (31–32, 40, 41). Areštinės kameroje Nr. 10 jis buvo laikomas nuo 2017-02-20 16 val. 21 min. iki 2017-02-24 10 val. 32 min.

Teritorinėse policijos įstaigose areštinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 380 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 484 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo bei priežiūros reikalavimų patvirtinimo“ nuostatomis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakyme Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ yra įtvirtinta: 3.3. Nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Jei areštinėje nėra Nuotolinio asmenų stebėjimo sistemos, pareigūnas vadovaudamasis šios instrukcijos 39. punktu vykdo kitokio pobūdžio priežiūrą, o būtent: Policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimą be policijos pareigūnų palydos (išskyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus ir daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.

Pavojaus mygtuko įrengimas nėra numatytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų V skirsnyje.

Teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsiliepime (b. l. 31–32) atsakovas nurodo, kad Telšių aps. VPK areštinėje nuotolinio stebėjimo sistema nėra įrengta, kadangi areštinė pradėta eksploatuoti 2003-12-05, ją statant buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus ir jais vadovautasi, todėl areštinės patalpos atitinka visus keliamus jai reikalavimus, laikymo sąlygos atitinka Europos Sąjungos galiojančias normas. Areštinėje darbas organizuojamas taip, kad pamainoje dirba ne mažiau kaip du pareigūnai. Vienas jų atlieka areštinės budėtojo funkcijas, kitas (kiti) – vidaus postinio funkcijas. Postinio funkcijas atliekantis pareigūnas periodiškai ne rečiau kaip kartą per 30 min. pro durų stebėjimo langelius patikrina asmenis, esančius kamerose, apie padėtį informuoja budėtoją. Policijos areštinės postų postiniams draudžiama: savavališkai palikti postą, atlikti veiksmus, nesusijusius su postinio funkcijomis.

Atsiliepime (b. l. 31–32) atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog beldžiant į duris niekas neprieina, nes pareigūnai negirdi, ar dėl kitų darbų neprieina, yra nepagrįsti. Areštinėje tarp kamerų durų ir kameros yra įrengtos grotuotos pertvaros, todėl daužyti rankomis ar kojomis durų neįmanoma. Atkreipė dėmesį, kad buvimo areštinėje laikotarpiu iš pareiškėjo negauta jokių skundų ar prašymų.

Pareiškėjas teigia, kad gyvenamosiose patalpose nėra įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl pareiškėjas jautėsi nesaugus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos faktą dėl minėtos aplinkybės. Nenustatyta, kad dėl galimai patirtų neigiamų emocijų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ir kad jis dėl to būtų kreipęsis į specialistus bei kad jam būtų konstatuotas būtent su iškvietimo mygtuko neveikimu ar jo nebuvimu susijęs sveikatos sutrikimas, nėra duomenų apie pareiškėjui realiai kilusį pavojų ar kitas šios aplinkybės galimai sąlygotas neigiamas pasekmes. Minėta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose galimai neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Pareiškėjo teiginiai, kad kameroje nesant veikiančio signalinio mygtuko prižiūrėtojui iškviesti jis jaučiasi nesaugiai, nes atsitikus kokiam nors įvykiui (kilus konfliktui), jam nebus užtikrinta galimybė operatyviai išsikviesti prižiūrėtoją, yra bendro pobūdžio ir vertintini tik kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos prielaidos, nesudarančios pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Teismas sutinka su atsakovo nuomone, išdėstyta atsiliepime, kad pareiškėjo skundas dėl pagalbos mygtukų neįrengimo areštinės patalpose neturi teisinio pagrindo, yra nepagrįstas byloje esančiais duomenimis, pareiškėjas dėl to nesiskundė ir niekam nereiškė pretenzijų. Byloje nėra duomenų, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių PK areštinės pareigūnai sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją.

Konstatuotina, kad pažeidimų, susijusių su Telšių apskrities VPK administracijos (darbuotojų) veiksmais, susijusiais su pareiškėjo laikymu areštinėje, nenustatyta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius