Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, nuteistas subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant S. K. sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu S. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 1 (vieneriais) metais 9 (devyniais) mėnesiais 2 (dviem) dienomis, skiriant S. K. galutinę 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendį – 2 (dvi) dienos.

S. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo E. V. civilinis ieškinys, nukentėjusiajam iš S. K. priteisiant 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. (toliau – S. K.) pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. spalio 18 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,797 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 9,1%) bei kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,06 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,6%), kurių bendras kiekis yra 0,857 g, jas neteisėtai laikė su savimi, kol 2019 m. spalio 20 d., apie 8 val. 10 min., adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnai šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

2. Be to, S. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. sausio 15 d., apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia tris kartus kumščiu sudavė E. V. į veidą, taip padarydamas kraujosruvą ant dešinio skruosto ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, tokiais veiksmais nukentėjusiajam E. V. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo. Šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. skirta bausme, prašant ją sušvelninti ir/arba nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuostatas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą S. K. skirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl ją keisti pagrindo nėra. Tačiau, skirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir skyrė S. K. per griežtą 90 (devyniasdešimties parų) arešto bausmę. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

6. Bylos duomenims, veikdamas tyčia, S. K. įvykdė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) bei vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas penkis kartus teistas, neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindą spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), sprendžiant jam skirtinos bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimą. Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas. Juo labiau, kad nusikalstamas veikas S. K. pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus (nepilnametis), kas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Šių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines S. K. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais S. K. ne kartą taikyta švelnesnio pobūdžio bausmė (laisvės apribojimas) nebuvo pakankama siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtomis priemonėmis.

7. Net ir praeityje nuteistojo atžvilgiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas didesnės įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. buvo panaikintas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu S. K. skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir asmuo buvo pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad S. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdė teismo skirto įpareigojimo nustatytu metu būti namuose, buvo baustas administracine tvarka. Nors Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo įpareigotas tęsti mokslą, tačiau jo mokymosi rezultatai buvo prasti, pasak ugdymo įstaigos, S. K. nerodė iniciatyvos mokytis, į klasės kuratorės skambučius neatsakinėjo, prie „Moodle“ sistemos neprisijungdavo, kas įvertinus ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir po paskutiniojo teistumo S. K. savo elgesio teigiama linkme nekoregavo. Esant šiems duomenims sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas jam skirtos bausmės švelninimui, pagrindo nėra.

8. Darant šią išvadą svarbu ir tai, kad būdamas darbingo amžiaus S. K. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, jo oficialus darbo stažas yra siejamas vos su kiek daugiau nei vienu mėnesiu, išdirbtu dviejose skirtingose darbovietėse. Oficialių pajamų būdamas laisvėje nuteistasis taip pat neturėjo. Nors 2020 m. kovo 3 d. tarp S. K. ir UAB „N. T.“ pasirašytos darbo sutarties pagrindu nuteistasis buvo priimtas į sandėlio darbuotojo pareigas (3 t., b. l. 24-27), tačiau nuo 2020 m. kovo 24 d. S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendį, todėl vertinti šią aplinkybę nuteistojo naudai ir vien tik jos pagrindu sušvelninti nuteistajam skirtą bausmę, pagrindo nėra. Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje S. K. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, jis buvo gydomas priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, žalingo vartojimo, tačiau, sprendžiant iš skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nuteistasis nesugebėjo atsisakyti narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo, eliminuoti šio nuteistojo elgesį iš esmės neigiamai charakterizuojančio veiksnio, neabejotinai skatinančio jo pakartotinį nusikalstamą elgesį, S. K. nesiekė, tokiu savo elgesiu tik patvirtindamas itin cinišką savo požiūrį į teismo jam ne kartą parodytą pasitikėjimą jo atžvilgiu taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog S. K. kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir jokių pastangų jo korekcijai praeityje nedėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, asmuo laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis ir būdais.

9. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir dalinis nuteistojo padarytos žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog ši aplinkybė skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu turėjo būti pripažinta S. K. atsakomybę lengvinančia, tačiau su šiuo nuteistojo motyvu nesutiktina. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-369-942/2015 ir kt.).

10. Bylos duomenimis, 2020 m. kovo 5 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis S. K. susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. V., pažadėdamas atlyginti nukentėjusiajam padarytą 1000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinę žalą per tris mėnesius. Su tokiomis sąlygomis nukentėjusysis sutiko, pažymėdamas, jog jokių kitų pretenzijų nuteistajam neturi. 2020 m. kovo 13 d. A. S. nuteistojo S. K. vardu nukentėjusiajam į banko sąskaitą pagal jų susitarimą pervedė 300 (tris šimtus) eurų (3 t., b. l. 79). Nors trys mėnesiai po nuteistojo ir nukentėjusiojo susitarimo sudarymo jau yra praėję, tačiau jokių kitų duomenų apie S. K. nukentėjusiajam atlygintą žalą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, visos neturtinės žalos nukentėjusiajam S. K. vis dar nėra atlyginęs, apsiribodamas vos 300 (trijų šimtų) eurų pavedimu. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo pasiryžimą tinkamai įgyvendinti su nukentėjusiuoju sudarytą susitarimą, nėra, todėl pripažinti dalinį, vos 300 (tris šimtus) eurų siekiantį žalos atlyginimą nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo konkrečiu atveju, pagrindo nėra.

11. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog S. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė yra per griežta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo kaltės pripažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją tinkamai atsižvelgė už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmeniui skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas artimą minimaliam šios bausmės rūšies terminą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Vertinti šią bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

12. Nors atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nėra pagrindo abejoti ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį S. K. skirtos bausmės rūšimi – areštu, tačiau nustatydamas jo terminą pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. K. skyrė per griežtą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

13. Kaip nustatyta BK 49 straipsnio 3 dalyje, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Remiantis aptartu, šiuo atveju, kai padarytas BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baudžiamasis nusižengimas, S. K. galėjo būti skirta arešto bausmė nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų S. K. charakterizuojančių aplinkybių visumą, įvertinus jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (kiek tai susiję su bausmės skyrimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą S. K. skirtina artima vidurkiui 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

14. Nuteistajam paskyrus naują bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, S. K. šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam skirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, prieš tai arešto paras pakeitus laisvės atėmimo dienomis, ir skirti S. K. subendrintą 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, S. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, skiriant S. K. sumažintą 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu S. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 1 (vieneriais) metais 9 (devyniais) mėnesiais ir 2 (dviem) dienomis (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienai), skiriant S. K. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

15. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu S. K. buvo paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė pagal BK 50 straipsnio 2 dalį laikytina minimalia laisvės atėmimo bausme, todėl nagrinėjamu atveju, bendrinant skirtingais nuosprendžiais S. K. paskirtas bausmes, skundžiamu nuosprendžiu jam skirta galutine 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmė, nepaisant aukščiau išdėstytų motyvų, nesikeičia.

16. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti S. K. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą S. K. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, jo atžvilgiu ne kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ir menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaiso jam paskirtų bausmių ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl taikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą taip pat nėra pagrindo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti S. K. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. K. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, S. K. šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį S. K. skirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti S. K. subendrintą 4 (keturių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. K. sumažintą 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu S. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 1 (vieneriais) metais 9 (devyniais) mėnesiais ir 2 (dviem) dienomis, skiriant S. K. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.