Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. U., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, bedarbis, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), prieš įvykį gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Kupiškio rajono savivaldybės, neteistas (teistumas pagal 2012-05-04 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį yra išnykęs),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. U. 2015 metų gegužės 12 d., apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), R. N. gyvenamosios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.20 promilės), ranka suėmęs savo sutuoktinei A. U. kairės rankos rodomąjį pirštą jį suko, tokiais savo veiksmais padarė kairės plaštakos 2-ojo piršto minkštųjų audinių sumušimą, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą, be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, iš R. N. sodybos einančią A. U. jų bendrų mažamečių vaikų ir R. N. akivaizdoje išplūdo necenzūriniais, asmens garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, taip įžeisdamas nukentėjusiąją A. U., po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuėjęs į savo namų kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), mažamečių vaikų ir policijos pareigūnų akivaizdoje A. U. vėl išplūdo necenzūriniais, asmens garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, taip įžeisdamas nukentėjusiąją, bei spyrė kieme buvusiai A. U. į kairįjį skruostą, sukeldamas jai fizinį skausmą

Kaltinamasis V. U. iš esmės kaltę pripažino visiškai, parodė, jog dėl girtumo aplinkybių neprisimena, tačiau neneigia, jog visos byloje jo sutuoktinės, policijos pareigūnės nurodytos aplinkybės yra teisingos. Dėl nusikalstamų veikų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta šiais bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji A. U. parodė, jog ji atėjusi pas kaimynystėje gyvenantį R. N., jo kieme buvusio savo neblaivaus vyro V. U. paprašė grąžinti pinigus, kuriuos šis buvo paėmęs. Šiam atsisakius pinigus atiduoti, ji pasiėmusi telefoną skambino į policiją, po ko V. U. čiupo jai už rankų ir išsuko jos kairės rankos rodomąjį pirštą, ją pastūmė. Dėl piršto sukimo juto fizinį skausmą. Po pastūmimo ją apgynė R. N.. Ji dėl tokio elgesio paskambino į policiją bei su vaikais ėjo namo, kai R. N. kieme likęs V. U. ją išvadino „mandavoške, bedante”, dėl šių žodžių ji įsižeidė. Parėjus į namus ir sulaukus policijos, aiškinosi įvykio aplinkybes. Jai vienu metu atsitūpus prie laiptų bei pradėjus V. U. rankinėje ieškoti pinigų, šis pasakęs „Duok, padla, cigaretes” spyrė koja jai į kairį skruostą, dėl šio smūgio ji pajuto skausmą. Po smūgio ir toliau ją vadino įžeidžiančiais žodžiais, vadino „padla, k...a“, kitų žodžių nebepamena (b.l.18-19).

Liudytoja policijos pareigūnė Ž. G. parodė, kad 2015 m. gegužės 12 d. kartu su pareigūnu R. T. bei policijos mokyklos kursante A. Ž. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur vyksta konfliktas tarp sutuoktinių U. Nuvykus į nurodytą vietą, prie kelio juos pasitiko moteris, A. U., ji paaiškino, kad iškvietė policiją, nes vyras V. U., gyvenantis ten pat, paėmė iš jos rankinės vaikų išlaikymui skirtus pinigus ir jai paprašius juos atiduoti pradėjo ją įžeidinėti mažamečių vaikų, kaimynų akivaizdoje, naudojo fizinį smurtą prieš ją. Nuėję į A. U. kiemą rado neblaivų V. U., kuris neneigė įžeidinėjęs žmoną, ją užgavo panaudojęs fizinį smurtą. Po to, kai A. U. pareiškė, kad nori rašyti pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, V. U. visų akivaizdoje pradėjo A. U. vadinti įžeidžiančiais žodžiais „padla, k...a“, visa tai vyko A. U. kieme prie įėjimo į namus laiptų, matant ir girdint mažamečiams jų vaikams. Matė, kaip A. U. paprašė V. U., kad šis jai atiduotų pinigus, V. U. į jos prašymą nereagavo, po ko A. U. atsitūpė prie kelioninio krepšio su V. U. daiktais ir ieškojo jame pinigų. V. U. kelis kartus jai pasakė: „padla, duok cigaretę“ ir dešine koja įspyrė į kairį skruostą, po ko V. U. buvo uždėti antrankiai ir įsodintas į tarnybinį automobilį (b.l. 28)

Iš apžiūros protokolo (b.l. 21-24) matyti, jog apžiūrėjus A. U. iškart po įvykio akivaizdžių veido sužalojimų nėra, kairės rankos rodomasis pirštas šiek tiek sulinkęs. Iš specialisto išvados Nr. G574/15(05) (b.l. 26) matyti, jog A. U. padarytas kairės plaštakos 2-ojo piršto minkštųjų audinių sumušimas, šis padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2015-05-12, jis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš blaivumo testo šaknelės (b.l. 55) matyti, jog 2015-05-12 20.07 min. V. U. nustatytas vidutinis (2.20 promilių) girtumas.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. U. 2015 m. gegužės 12 d. nuo 19.15 val. (duomenys neskelbtini), iš pradžių R. N. kieme, vėliau – A. U. namo kieme, panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – savo sutuoktinę A. U., be to, girdint mažamečiams savo vaikams, kaimynams, vėliau – ir atvykusiems policijos pareigūnams, A. U. atžvilgiu vartojo necenzūrinius, įžeidžiamus žodžius, taip ją viešai įžeidė, todėl V. U. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai tirti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. U. bausmę dėl nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, kuriais pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, orumą, tačiau atsižvelgia į tai, jog smurtas nebuvo intensyvus, buvo naudojamas kilus konfliktui dėl pinigų iš nukentėjusiosios paėmimo, taip pat atsižvelgia ir į naudotų įžeidžiamų žodžių pobūdį, jų kiekį. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl veikos, numatytos BK 140 str. padarymo, tačiau teistumas yra išnykęs (b.l. 31-33, 45-48), užsienio valstybėse po praeito teistumo taip pat nebuvo baudžiamas (b.l. 34-43), yra bedarbis (b.l. 50), seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 54), yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena sunkinanti. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgus į tai, jog nukentėjusioji A. U. iš esmės pretenzijų kaltinamajam neturi, atsižvelgus į jau paminėtą pavojingumo laipsnį (smurto priežastis, intensyvumą ir trukmę), teismas kaltinamajam V. U. už nusikalstamų veikų padarymą skiria ne laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašo prokurorė, o sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį parenka sankcijos vidurkio ribose. Bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Nors prokurorė prašė bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu, atsižvelgus į veikos aplinkybes, kaltinamojo tyčią, jos kryptingumą, laikotarpį, per kurį buvo atlikti nusikalstami veiksmai, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo veikoje yra nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Pažymėtina, jog ir pati prokurorė, kaltindama kaltinamąjį dėl nusikalstamų veikų padarymo, kaltinimą išdėstė kaip idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Į bausmės laiką įskaitomas V. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-05-12 20.40 val. iki 2015-05-13 16.39 val. (viena para laikinojo sulaikymo para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms). Taip pat teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinė veika), tai, jog tai yra nebe pirmas kartas, kada kaltinamasis taip elgiasi nukentėjusiosios atžvilgiu, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens interesus, taiko ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d., BK 72¹ str. pagrindai), draudimas skiriamas bausmės atlikimo laikotarpiui. Kadangi kaltininkas ir nukentėjusioji iki įvykio kaip sutuoktiniai gyveno vienoje patalpoje, kaltininkas įpareigojamas gyventi skyrium iki teismo nustatyto termino pabaigos (BK 72¹ str. 3 d.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015 m. gegužės 14 d. pažymą, jog V. U. antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27029-2015 sudaro 23,16 €, jos turėtų būti sumokėtos į Tarnybos nurodytą sąskaitą. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, ypač pagreitinto proceso tvarka bylose, kuriose pasinaudoti teise į gynybą galimybės yra ribotos, išlaidų antrinės teisinės pagalbos priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 12 mėn. (dvylikos mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu pirmus šešis mėnesius kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nėra susiję su darbu, bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir paskirti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu pirmus šešis mėnesius kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nėra susiję su darbu, bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, V. U. paskirti 12 mėn. (dvylikos mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu pirmus šešis mėnesius kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nėra susiję su darbu, bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, iki 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmės.

Į bausmės įskaityti V. U. laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. išbūtą laiką (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d., BK 72¹ str. 1 d., kaltinamajam V. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą bausmės atlikimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens A. U..

Išaiškinti kaltinamajam, jog jam iki nustatyto termino pabaigos draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

Įpareigoti kaltinamąjį V. U. iki teismo nustatyto termino pabaigos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. U..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. U., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti tą pačią, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.