Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., stambiu mastu neteisėtai vertėsi finansine veikla – neturėdamas licencijos, neįsteigęs finansų įstaigos teikė finansines – mokėjimo, finansinio tarpininkavimo ir valiutos keitimo paslaugas, o būtent: nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., Vilniuje ir kitose tiksliau nenustatytose Lietuvos Respublikos vietose, žinodamas, kad nėra įsteigęs finansų įstaigos ir neturi licencijos; pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (veikai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.; toliau – Finansų įstaigų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalį, kad teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama; žinodamas, kad pagal Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnį Finansų įmonė – Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas; 2 straipsnio 43 dalį vertimasis finansinių paslaugų teikimu yra 1) deklaravimas ūkinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (steigimo dokumentuose, licencijose, patentuose ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas; 2) veikla, kurios pagrindinę dalį sudaro finansinių paslaugų teikimas; 4 straipsnio 3 dalį, kad Finansų įstaigos, kuri verčiasi licencinių finansinių paslaugų teikimu, veiklą prižiūri Lietuvos bankas, išskyrus atvejus, kai pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L 287, p. 63), nuostatas priežiūrą atlieka Europos centrinis bankas (toliau – priežiūros institucija); taip pat kitas šio įstatymo nuostatas, susijusias su Finansų įstaigos steigimu, registravimu, licencijos gavimu ir jos atšaukimu; pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (veikai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.) 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka; 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (veikai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.) 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis; 2002 m. gruodžio 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. 373 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ patvirtintų taisyklių 4 punkto nuostatą, įtvirtinančią, kad nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją; panaudodamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ėjo direktoriaus pareigas, faktiškai vadovavo įmonės veiklai, ir kuri 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančią UAB „Paysera“, be jokių finansinę veiklą pagrindžiančių dokumentų nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų grynaisiais pinigais gavo 5 113 891,99 Eur, tame tarpe šiuo laikotarpiu 1 082 789,00 Eur gavo iš (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, t. y.:

iš H. L. arba per kitus parduotuvės darbuotojus iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 19 d. gavo 30 000,00 Eur; 2018 m. birželio 1 d. gavo 22 000,00 Eur; 2018 m. rugpjūčio 8 d. gavo 37 290,00 Eur; iš parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 21 d. gavo 16 483,00 Eur; 2018 m. balandžio 27 d. gavo 30 000,00 Eur; 2018 m. gegužės 14 d. gavo 20 000,00 Eur; 2018 m. gegužė 30 d. gavo 40 000,00 Eur; 2018 m. rugpjūčio 10 d. gavo 74 800,00 Eur; 2018 m. spalio 1 d. gavo 35 550,00 Eur; 2018 m. spalio 11 d. gavo 20 000,00 Eur;

iš X. J. arba per kitus parduotuvės darbuotojus iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 15 d. gavo 50 000,00 Eur; 2018 m. gegužės 2 d. gavo 9 880,00 Eur; 2018 m. gegužės 29 d. gavo 52 120,00 Eur; 2018 m. gegužės 30 d. gavo 32 000,00 Eur; 2018 m. birželio 11 d. gavo 38 860,00 Eur; 2018 m. spalio 9 d. gavo 45 755,00 Eur; ir 2018 m. spalio 24 d. gavo 32 076,00 Eur ir iš parduotuvės, esančios Veteranų g. 2, Visagine, 2018 m. balandžio 19 d. gavo 19 000,00 Eur ir 2018 m. balandžio 21 d. gavo 34 675,00 Eur;

iš M. S. W, iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), prekybos vietos verslo parke „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 29 d. gavo 15 000,00 Eur; 2018 m. gegužės 15 d. gavo 40 000,00 Eur; 2018 m. gegužės 17 d. gavo 41 270,00 Eur; 2018 m. rugpjūčio 30 d. gavo 52 030,00 Eur; 2018 m. rugsėjo 4 d. gavo 22 000,00 Eur; 2018 m. lapkričio 15 d. gavo 22 000,00 Eur ir 2018 m. lapkričio 18 d. gavo 15 000,00 Eur;

iš S. Z. arba per kitus parduotuvės darbuotojus iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 13 d. gavo 15 000,00 Eur; 2018 m. balandžio 22 d. gavo 20 000,00 Eur; 2018 m. birželio 25 d. gavo 20 000,00 Eur; 2018 m. liepos 12 d. gavo 20 000,00 Eur; 2018 m. spalio 30 d. gavo 30 000,00 Eur ir 2018 m. lapkričio 15 d. gavo 20 000,00 Eur;

iš Y. M. iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), prekybos vietos – parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), gavo 30 000 Eur;

iš Q. Z. iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), prekybos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gavo 25 000 Eur;

iš (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), atsakingų asmenų gavo 55 000 Eur, kuriuos (grynuosius pinigus – 5 113 891,99 EUR) jis (P. G.) įnešė į (duomenys neskelbtini) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančią UAB „Paysera“, taip pat į šias (duomenys neskelbtini) priklausančias banko sąskaitas jis (P. G.) iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų pavedimais gavo 4 847 087 Eur, t. y. iš viso (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose jis disponavo 9 960 978,99 Eur suma, kurios dalį, teikdamas mokėjimo, finansinio tarpininkavimo ir valiutos keitimo paslaugas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir gaudamas ne mažesnį kaip 1 procento dydžio atlygį nuo įneštų ir pervestų į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas piniginių lėšų, pervedė įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims (tame tarpe ir į savo kontroliuojamas užsienio bendroves), t. y. gavėjams atliko 8 285 087,39 Eur dydžio pavedimus, o kitą dalį iš Bendrovės turėtų atsiskaitomųjų banko sąskaitų išgrynino, t. y. grynais pinigais iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų išėmė – 1 641 441,32 Eur; iš viso kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims pervedė ir išgrynino 9 926 528,71 Eur. Tokiu būdu P. G. stambiu mastu vertėsi finansine veikla ir iš neteisėtos finansinės veiklos gavo ne mažesnį kaip 1 procento dydžio atlygį, t. y. nuo iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų perduotų ir pervestų 9 960 978,99 Eur atlikdamas finansines – mokėjimo, finansinio tarpininkavimo ir valiutos keitimo paslaugas gavo ne mažiau kaip 99 610 Eur. Tokiais veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat P. G. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą dėl ko negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., o būtent: jis, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, faktiškai vadovaudamas (duomenys neskelbtini) veiklai bei turėdamas galimybę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto nuostatą kuri numato, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574): 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, organizavo apgaulingą (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent tyčia į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė įvykusių finansinių operacijų, t. y.: laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. į (duomenys neskelbtini) AB SEB banke esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD) ir laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. (paskutinė operacija 2018 m. rugsėjo 26 d.) į (duomenys neskelbtini) „Paysera LT“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (EUR, USD, GBP) gavo 9 960 978,99 Eur įplaukų, iš kurių grynais pinigais jis (P. G.) įnešė 5 113 891,99 Eur, pavedimais gavo – 4 847 087,00 Eur, po ko iš Bendrovės turėtų atsiskaitomųjų banko sąskaitų buvo išimta grynais pinigais ir atlikta mokėjimo pavedimų už 9 926 528,71 Eur, iš kurių grynais pinigais išimta – 1 641 441,32 Eur, o mokėjimo pavedimų įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims atlikta už 8 285 087,39 Eur. Tokiu būdu P. G. tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nepaskyrė už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingo asmens bei pats netvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, netvarkė buhalterinės apskaitos dokumentų (pardavimų, pirkimų sąskaitos faktūrų, kasos pajamų, išlaidų orderių) ir jokių apskaitos registrų (pajamų, išlaidų apskaitos registrų, kasos knygos, banko apskaitos registrų, didžiosios knygos ir kt.), pagrindžiančių 9 960 978,99 Eur įplaukas, bei 9 926 528,71 Eur atliktus mokėjimus ir grynų išėmimus, VĮ „Registrų centras“ neteikė finansinių atskaitomybių dokumentų už 2017 m., 2018 m., ir 2019 m., o Valstybinei mokesčių inspekcijai pelno mokesčio deklaracijų, dėl to visiškai negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Tokiais veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. y. 2019 m. kovo 19 d.) apklaustas kaltinamasis P. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi buvo nuo (duomenys neskelbtini) metų, tikslios datos nepamena, iki (duomenys neskelbtini) metų vasario mėnesio. Šios įmonės akcininkė formaliai buvo sesuo D. J., tačiau realiai visą veiklą organizavo, vykdė ir kontroliavo jis pats, sesuo įmonės veikloje nedalyvavo. Įmonė užsiėmė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėjo savo transportą, tačiau sunku buvo išsilaikyti, visos transporto priemonės buvo parduotos ir nuo 2016 metų vidurio realios (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė. Kadangi įmonė vis dar turėjo banko sąskaitą, pažįstami pasiūlė kartas nuo karto atlikti pervedimus į (duomenys neskelbtini). Norėdamas išlaikyti įmonę ir kažkiek užsidirbti sutiko imti grynuosius pinigus, įnešti juos į savo įmonės sąskaitą ir atlikti nurodytoms kompanijoms pervedimus. Ką nurodyti mokėjimo paskirtyje, nurodydavo pinigų davėjai, kurie buvo fiziniai ir juridiniai asmenys. Su šiais asmenimis būdavo pasirašomos lėšų pervedimo sutartys, kuriose būdavo nurodoma jam perduodamų pinigų suma, kur ta suma turi būti pervedama ir jo komisinis mokestis, kuris dažniausiai svyruodavo nuo 0,5 iki 1 procento (priklausomai nuo kliento pastovumo) nuo perduodamos sumos. Visas šias sutartis jis pasirašinėjo kaip (duomenys neskelbtini) direktorius ir laikė jas su įmonės dokumentais. Sutartys buvo pasirašomos dviem egzemplioriais, vienas likdavo pas jį, kitas pas pinigų davėją. Šiai dienai pinigų davėjų neįvardins, nes nepamena, reiktų žiūrėti įmonės dokumentus arba bandyti ieškoti per telefono kontaktus, kad jie galėtų patvirtinti šiuos jo parodymus. Visi įmonės dokumentai būdavo laikomi pas jį, tačiau pardavus įmonę 2018 metais (duomenys neskelbtini) piliečiui, kurio vardo ir pavardės neatsimena, visi dokumentai buvo perduoti jam, tame tarpe ir visos šios sutartys. Pardavus įmonę (duomenys neskelbtini) jis toliau liko direktoriumi, pasikeitė tik akcininkas. Anksčiau įmonės buhalterinę apskaitą neatlygintinai padėdavo sutvarkyti pažįstama buhalterė pagal jo pateiktus dokumentus, ji padarydavo registrus, apskaitas, pateikdavo mokesčių inspekcijai reikalingas deklaracijas. Apskaita būdavo tvarkoma tik iki 2016 metų, kol realiai buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla. Vėliau kai pradėjo teikti tik pinigų tarpininkavimo paslaugą, apskaita tvarkoma nebebuvo, deklaracijos taip pat nebuvo teikiamos. Ar tas buvo daroma sąmoningai ar ne, net negali atsakyti, tiesiog taip buvo. Galvojo, kad reiktų sutvarkyti deklaracijas, bet taip to ir nepadarė. Įmonę pardavus (duomenys neskelbtini) apskaita vedama taip pat nebebuvo, deklaracijos teikiamos taip pat nebūdavo. Žodžiu su ukrainiečiu buvo aptarta, kad tas (duomenys neskelbtini) pats suras ir pasamdys buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kuri sutvarkys apskaitą ir pateiks visas reikiamas deklaracijas, todėl jis daugiau tuo nesirūpino, toliau vykdė tarpininkavimo veiklą, kas irgi buvo žodžiu aptarta su (duomenys neskelbtini), kad jis tęstų veiklą, nes (duomenys neskelbtini) norėjo gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, o viena iš sąlygų užsieniečiams ir yra turėti veiklą Lietuvoje, ir kaip vieną iš variantų - turėti veiklą vykdančią įmonę, todėl jam buvo aktualu, kad įmonėje vyktų judėjimai. Pranešime apie įtarimą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 2 d. nurodytos sumos kurios buvo įneštos į bendrovės sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Paysera LT“) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke) grynaisiais pinigais, tai yra 2 773 102,49 USD (ekvivalentu 2 459 514,400 Eur) ir 250 800,00 Eur, yra realios, jis šias sumas pats įnešė į (duomenys neskelbtini) sąskaitas, ir vėliau jos buvo pervestos pinigų davėjų nurodytiems juridiniams asmenims, esantiems Europos Sąjungoje ir (duomenys neskelbtini). Jo gauti komisiniai iš šios sumos (atmetus bankų komisinius mokesčius) sudarė apie 10 000 Eur, tai buvo jo gautos pajamos už šią tarpininkavimo paslaugą. Pavedimais iš užsienio kompanijų (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) į jo įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas gauti apie 2 968 100,55 Eur, buvo taip pat gauti su prašymu pervesti jas į (duomenys neskelbtini) kompanijų, tokių kaip paminėtų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas, kadangi jis „Paysera“ banke turėjo gerą valiutų keitimo kursą, ir iš to kompanijos neprarasdavo pinigų dėl valiutos keitimų. Už ką tiksliai šios kompanijos ir kam pervedinėjo pinigus, pasakyti negali, jie pasirašydavo tik pinigų pervedimo sutartis, kaip jau ir anksčiau minėjo, nurodant pinigų sumas, kam jos turi būti pervestos ir jo komisinis mokestis. Pagal prašomus įrašyti duomenis mokėjimų paskirtyse jis pamena, kad pagrinde prašydavo pervesti už tas pačias transportavimo paslaugas. Šių sandorių realumo jis niekada netikrino, niekada į tai nesigilino. Taip nuo bankiniais pavedimais gautų pinigų, kuriuos reikėjo kažkam pervesti, kai jam nereikdavo eiti į bankus, kad įnešinėti grynus pinigus, t. y. kai nereikdavo „dirbti kojomis“ jis imdavo 0,1-0,2 procento komisinių nuo sumos, tad nuo 2 968 100,55 Eur jo komisiniai, atmetus banko mokesčius, buvo apie 5 000 Eur. Su šių kompanijų atstovais, fiziniais asmenimis jis bendraudavo per išmaniąsias programėles – Viber, Telegram ir kitas. Per jas ir būdavo siunčiami visi reikalingi prašymai ir duomenys. Realių gyvų susitikimų nebūdavo, tik tais atvejais kai jam perduodavo grynuosius. Pagal pirmą įtarime aprašytą veiką jo pajamos sudarė apie 15 000 Eur. Jis šių pajamų niekur nedeklaravo ir jokių mokesčių nuo jų nesumokėjo, tą pripažįsta. (duomenys neskelbtini) jokių pirkimų ir pardavimų neturėjo tik atliko piniginių pervedimų tarpininko vaidmenį. Jokia automobilių pirkimo – pardavimo veikla neužsiiminėjo, sandorių, kaip jau minėjo, apskritai nuo (duomenys neskelbtini) metų tokios kaip veiklos nevykdė, jis tik naudojo įmonės sąskaitą piniginių pavedimų tarpininkavimo paslaugai atlikti, todėl nesutinka su pranešime apie įtarimą nurodyta aplinkybe, kad piniginės lėšos (duomenys neskelbtini) kompanijoms buvo pervestos kaip atsiskaitymas už perkamus automobilius bei jų transportavimą, kurie vėliau pagal suklastotus pirkimo – pardavimo bei gabenimo dokumentus buvo parduoti be apskaitos dokumentų. Pripažįsta, kad nurodyti 553 596,17 EUR galėjo būti pervesti į jo kitos užsienio bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tačiau čia galėjo būti tik paprasčiausias piniginių lėšų perskirstymas, galbūt jis tik iš kitos sąskaitos norėjo padaryti pavedimą. Visas savo kompanijų sąskaitas jis valdė internetu, prisijungdamas nuotoliniu būdu. Pripažįsta, kad įmonės apskaitoje nebuvo apskaitytas šis piniginių lėšų judėjimas per banko sąskaitas, tačiau pasikartos, kad tai nebuvo pinigai gauti iš sandorių, tai tebuvo tarpininkavimo būdu pervesti pinigai, jokių pirkimų pardavimų nebuvo, todėl apie PVM čia negali būti net kalbos. Dėl antrojo pranešime apie įtarimą nurodyto epizodo, dėl veiklos su (duomenys neskelbtini) tautybės asmenimis, parodė, kad maždaug (duomenys neskelbtini) metais pradėjo domėtis kriptovaliuta „Bitcoin“. Pats susikūrė virtualią piniginę, į kurią buvo galima gauti ir siųsti bitcoinus. Pastebėjęs, kad šia pinigine galima naudotis atsiskaitymams vietoj tradicinių valiutų, pradėjo ieškoti būdų kaip tą būtų galima panaudoti užsidirbant papildomų pinigų. Įdėjo skelbimą į skelbiu.lt, kad perka bitkoinus, vėliau pamatęs kad yra pasiūlymų bitkoinus pirkti, pradėjo ieškoti, kam juos galėtų parduoti. Taip įsisuko į prekybą bitkoinais. Bitkoinai perkami ir parduodami atsiskaitant grynais. Taip yra apeinamos bankų sąskaitos ir klientų matomumas, ypač tai naudinga kai norima atsiskaityti už prekes ir paslaugas neasiafišuojant. Taip jis tapo bitcoinų prekeiviu, perka – parduoda. Radęs gera kaina bitkoinų pagal skelbimus jis susisiekdavo su pardavėju, šiam elektroniniu būdu perduodavo savo virtualios piniginės adresą, o susitikęs gyvai sumokėdavo grynais už bitkonus. Lygiai taip pat pirkimai vykdavo ir iš jo. 1 (vieno) bitkoino kursas šiai dienai yra apie 3 500 Eur. Jis bitkoinų prekyba užsiima tik Lietuvoje. Per šiuos kelis metus gali pasakyti, kad susiformuoja ratas žmonių, kuriuos tu žinai kaip „bitkoinistus“, užsiimančius bitkoinų prekyba. Taip pat juos žino ir žmonės kuriems tokių paslaugų reikia, tai yra nusipirkti bitkoinų tam, kad atsiskaityti už pavyzdžiui prekes užsienyje. Bitcoinus pirkdavo ir parduodavo per mobiliąją programėlę Blockchain, kuri yra instaliuota jo telefone. Sutinka savanoriškai parodyti savo telefone esančią programėlę ir joje esančius duomenis apie pirktą, parduotą ir turimą jo kriptovaliutą. Su vienu iš tokių, vardu T., jį supažindino senas pažįstamas, kuris žinojo, kad jis verčiasi kriptovaliutos prekyba ir kuris jam padavęs T. kontaktus pasakė, kad tai žmogus, kuris iš jo galės nupirkti kriptovaliutą (bitcoinus), kai tik jis turės pakankamai pardavimui. Kartą jie buvo susitikę visi trys, apsikeitė kontaktais ir toliau jis jau bendraudavo tiesiogiai su T. Ar tai tikras vardas, ar tai pseudonimas, jis nežino, tiesiog žino jį kaip T., tai (duomenys neskelbtini), jo telefono numeris įvestas jo telefone kaip „T.“, su juo kalbėdavo angliškai. Jo žiniomis jis Lietuvoje negyvena, kai atvykdavo, jam duodavo žinoti ir jie kelis sykius su juo susitikę. Paprastai su T. bendravo per Telegram programėlę. T. buvo tas žmogus, kuris iš jo pirkdavo bitkoinus. Arba jis jam skambindavo ir klausdavo ar turi, arba jis kai jam reikdavo grynųjų pinigų skambindavo T. ir sakydavo, kad jam reikia pinigų ir gali parduoti bitkoinus. P. T. jį supažindino su taip pat (duomenys neskelbtini) J., kuris pas jį telefone įvestas kaip J. K., tikslaus vardo ir pavardės jis nežino, bet sprendžiant pagal pranešime apie įtarimą nurodytus asmenis ir aplinkybes, tai galėjo būti J. X. Su šiuo asmeniu jis bendraudavo kalbant gyvai angliškai arba susirašinėjant su juo angliškai per programėlę Viber. Su J. yra susitikęs keletą kartų (duomenys neskelbtini), todėl sprendžia, kad jis ir gyvena (duomenys neskelbtini). Tik vėliau sužinojo, kad jis turi ir parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje prekiauja įvairiomis iš (duomenys neskelbtini) atvežtomis prekėmis. Jam T. šį asmenį nurodė kaip tą, kuris jam paduos grynus pinigus už T. parduodam jo kriptovaliutą. T. jam elektroninėmis priemonės atsiųsdavo virtualios piniginės adresą, į kurią jis pervesdavo atitinkamų bitkoinų kiekį, ir susisiekdavo su J., kad šis jam paduotų grynuosius už T. parduotus bitkoinus. Kokią pinigų sumą jam turi paduoti J. jau žinodavo, greičiausiai jam tą pranešdavo T., nes jam paduodavo tiek kiek būdavo sutarta su T. Pradžioje kaip jau minėjo kelis sykius su J. buvo susitikę gyvai, vėliau pats J. jam pasakė, kad vėlesniais kartais kad nesitrukdyti, kai jis parduos T. bitkoinus, J. jam pasakys kur nuvažiuoti ir pas ką pasiimti grynuosius pinigus už jo parduotus bitkoinus. Taip laikui bėgant susidėliojo pranešime apie įtarimą nurodytas parduotuvių, prekiaujančių įvairiomis prekėmis iš (duomenys neskelbtini) sąrašas, į kurias jis J. nurodymu nuvažiuodavo pasiimti grynuosius pinigus už jo parduotus bitkoinus T., tai yra: 1) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) – šioje parduotuvėje ne kartą yra susitikęs ir su pačiu J.; 2) (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) parduotuvė (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) parduotuvė (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini) prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini); 7) (duomenys neskelbtini); 8) (duomenys neskelbtini); 9) (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini); 10) (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini) parduotuvė (duomenys neskelbtini). Atvykęs į prekybvietę jis susirasdavo (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie bet kurio pasakydavo, kad jis yra nuo J. Tada jie kažkam pasiskambindavo, greičiausiai pačiam J., ir po kurio laiko jam paduodavo maišelį su pinigais. Vietoje jis pinigų niekada neskaičiuodavo, tiesiog pasiimdavo ir išeidavo. Viskas vyko pasitikėjimo pagrindais. Jei būdavo koks piniginis neatitikimas, vėliau jie su J. viską išsiaiškindavo ir išlygindavo. Dėl to jokių konfliktų nelikdavo. Dėl pinigų perdavimų jokių raštelių ar dokumentų jie nepasirašinėdavo. Pinigus jam prekybvietėse paduodavo tik (duomenys neskelbtini), bet jų jokių anketinių duomenų įvardinti tikrai negali, nes niekada neklausdavo ir nežino. Kitas pranešime apie įtarimą įrašytas (duomenys neskelbtini) M. S. W. spėja, kad tai asmuo, su kuriuo jį supažindino taip pat T. T. jam davė kontaktus asmens, kuris už jo parduotus T. bitkoinus taip pat perduos jam grynuosius. W. kontaktus jis įsivedė į savo telefoną kaip „(duomenys neskelbtini)“, su juo kalbėdavo rusiškai tik telefonu, per išmaniąsias programėles su W., kiek pamena, nebendravo. Jo supratimu jis gyvena (duomenys neskelbtini), nes jie susitikdavo su juo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis kaip ir J. jam atveždavo grynuosius eurais už jo T. parduotus bitkoinus, tik šiuo atveju jau jis pats tai darydavo, ne kaip J., kad sakydavo nuvažiuoti į kokią prekybvietę ir pasiimti. Iš kurio grynuosius paimti – ar iš J., ar iš W. – už parduotus bitkoinus, jam pasakydavo T. Pagal tai, kad susisiekus su vienu ar kitu šie jau viską žinodavo, jis sprendžia, kad T. jiems viską pasakydavo. Jis sutinka, kad kaip nurodyta pranešime apie įtarimą pinigai, kuriuos jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėnesio gavo iš (duomenys neskelbtini) J. X. (tikėtina kad tai iš jo minėto J.) ir M. S. W. (tikėtina kad tai iš jo minėto W.), buvo už jo parduotą T. kriptovaliutą (Bitcoin), bet jis nesutinka, kad jis iš anksto žinojo, kad šie pinigai yra neapskaityti minėtų bendrovių buhalterinėje apskaitoje, ir kad jo parduota kriptovaliuta skirta įsigyti irgi neapskaitytas prekes iš (duomenys neskelbtini), tikslu jas parduoti per (duomenys neskelbtini)valdomas įmones. Jis (duomenys neskelbtini) prekybos veikloje nedalyvavo, jie su jais tomis temomis nebendraudavo. Už T. parduotą kriptovaliutą iš J. ir W. jis bendrai gavo apie 1,2 mln. eurų, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą. Išskiriant iš J. jis gavo ne mažiau kaip 1 mln. eurų, o iš W. ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų. Bet pagal savo bendrą savo išprusimą ir komercinės veiklos suvokimą, jis gali numanyti, kad (duomenys neskelbtini) jam perduotos piniginės lėšos grynais galėjo būti iš neapskaitytų bendrovėje pajamų, ir kad jiems bitcoinai reikalingi atsiskaitymams (duomenys neskelbtini) ar kitoje šalyje už prekes, kuriomis jie prekiauja čia Lietuvoje, nes bitcoinų sistema yra patogi jei nenorima apsišviesti rinkoje su pavedimais. Bet čia jau tik jo spėjimai, jis negali patvirtinti šių savo parodymų kaip tiesos, nes tikrai nežino. Kaip ir nieko nežino dėl dokumentų klastojimo ar panaudojimo. Antros veikos atveju jis tebuvo bitcoinų pardavėjas. Jokioje bendrininkų grupėje sukčiaujant mokestinėje srityje jis nedalyvavo. Taigi jis nesutinka su savo kalte, kad padarė nusikaltimą. Dėl trečios pranešime apie įtarimą nurodytos veikos, nori pasakyti, kad aš visiškai nesutinka su išdėstytomis aplinkybėmis, kadangi turtas buvo įsigytas iš santaupų ir pasiskolintų piniginių lėšų.

Ikiteisminio tyrimo metu, papildomos 2019 m. lapkričio 4 d. papildomos apklausos metu kaltinamasis P. G. atsakė į pateiktus klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu, papildomos 2023 m. lapkričio 7 d. apklausos metu apklaustas kaltinamasis P. G. nurodė, kad dėl bendravimo su (duomenys neskelbtini) yra davęs išsamius parodymus, visas aplinkybes nurodė teisingai. Patvirtina, kad nežinojo (duomenys neskelbtini) disponuojamų pinigų kilmės, suprato, kad tai susiję su prekyba, tačiau ne su nusikaltimais. Dėl į jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervestų 9 960 087,99 Eur gali paaiškinti, kad jis atliko tarpininko vaidmenį, pervedant ir konvertuojant į kitas valiutas pinigus. Jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi, pateikti negali. Už šią veiklą kaip atlygį gaudavo įvairiai, tačiau ne daugiau kaip 1 procentą. Dėl pirktų automobilių „BMW 430i“ ir „550i Xdrive“ nurodė, kad juos įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žmona I. G. už tokią kainą, kokia ir nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Abu automobiliai buvo po autoįvykių ir su dideliais defektais. Dokumentai apie defektavimą galėtų būti muitinėje, priešingu atveju – jei duomenys būtų neteisingi – jų net negalėtų paimti iš sandėlio. Dėl buto įsigijimo iš A. G. ir M. G. parodė, kad tokia suma ir buvo mokėta, tačiau jie kaip šeima buvo prisidėję prie statybos asmeninėmis lėšomis ir darbu, o tai ką sumokėjo ir buvo reali kaina, kiek buvo likę sumokėti.

P. G. šioje byloje taip pat buvo pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, tačiau 2023 m. lapkričio 27 d. buvo nutraukta tyrimo dalis pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. 2023 m. gruodžio 11 d. buvo nutraukta tyrimo dalis P. G. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį dėl (duomenys neskelbtini) epizodo, įtariamojo veiksmuose nesant šių nusikaltimų sudėties požymių; nutraukta tyrimo dalis P. G. atžvilgiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį dėl veiksmų, susijusių su kinų tautybės asmenų valdomomis įmonėmis, įtariamojo veiksmuose nesant šių nusikaltimų sudėties požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. sausio 30 d. pateikus galutinį įtarimą, kaltinamasis P. G. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad sutinka su jam inkriminuojamų veikų kvalifikacija. Pranešime apie įtarimą nurodytos faktinės veikų padarymo aplinkybės išdėstytos teisingai. Patvirtina, jog būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir faktiškai vadovaudamas, panaudodamas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Paysera“, laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. rudens iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų grynaisiais pinigais gavo į sąskaitas įtarime nurodytą sumą. Jam žinoma, jog tokiai veiklai reikalingas leidimas, kurį išduoda atitinkamos institucijos, jis jo neturėjo. Įtarime teisingai nurodyta, jog tuo laikotarpiu 1 082 789,00 Eur gavo iš (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų. Apie tai, kaip bendravo su asmenimis, kurie jam perduodavo grynuosius pinigus, yra nurodęs ankstesnių apklausų metu. Grynuosius pinigus priimdavo tik šiais tikslais: teikdamas mokėjimo, finansinio tarpininkavimo ir valiutos keitimo paslaugas kitiems asmenims. Už tai gaudavo bendrai skaičiuojant 1 procento dydžio atlygį nuo įneštų ir pervestų į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas piniginių lėšų. Šiuo metu apklausoje nematydamas finansinių ir kitų dokumentų negalėtų atmintinai išvardinti asmenų ir įmonių, kurioms pervedė lėšas atlikdamas finansines operacijas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu iš jo paimti dokumentai ir kitais būdais gauti duomenys apie finansines operacijas yra teisingi, byloje specialistų ir tyrėjų atlikti skaičiavimai yra teisingi, tai yra įtarime išdėstyti skaičiai teisingi. Gali būti, jog pervedė įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, skaičiuojant tame tarpe ir į savo kontroliuojamas užsienio bendroves 8 285 087,39 Eur dydžio pavedimus, dalį iš Bendrovės turėtų atsiskaitomųjų banko sąskaitų išgrynino ir grynais pinigais iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų išėmė įtarime nurodytą sumą 1 641 441,32 Eur. Sutinka su teisiniu vertinimu, jog neteisėtai vertėsi finansine veikla. Iš tokios neteisėtos finansinės veiklos gaudamas 1 procento dydžio atlygį uždirbo apie 100 000 Eur atlygį. Atlikdamas minėtas operacijas, faktiškai visiškai neskyrė dėmesio į apskaitos tvarkymą, faktiškai rūpinosi tik aritmetine apskaita siekdamas tinkamai atlikti įsipareigojimus klientams. Todėl sutinka, jog tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nepaskyrė už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingo asmens, netvarkė jokių apskaitos dokumentų, neteikė finansinių atskaitomybių dokumentų už 2017 m., 2018 m., ir 2019 m., pelno mokesčio deklaracijų. Pilnai pripažįsta, jog už tai kyla teisinė atsakomybė. Yra susipažinęs su baudžiamosios atsakomybės taikymo tvarka. Supranta, jog įstatymas suteikia galimybę baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, tai yra be teismo proceso. Jis sutinka, jog jo atžvilgiu būtų priimtas baudžiamasis įsakymas. Taip pat, supranta, jog gali būti konfiskuotos lėšos, kurias jis uždirbo neteisėtai, tai yra 99 610 Eur. Jei teismas manytų, jog konfiskavimas taikytinas, sutinka su šia priemone. Sutinka, jog konfiskavimui būtų panaudotos lėšos, kurios yra apribotos ir paimtos ikiteisminio tyrimo metu. Jam nežinoma, kokio dydžio bauda bus skiriama, tačiau prašytų jos mokėjimą išdėstyti maksimaliam leidžiamam terminui.

Be kaltinamojo P. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, t. y. įtariamųjų (M. S. W. ir J. X.), kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo išskirti, apklausos protokolais; 2020 m. gruodžio 30 d. specialisto išvados dėl (duomenys neskelbtini) veiklos duomenimis; kratų protokolų duomenimis; 2019 m. rugsėjo 26 d. – lapkričio 20 d. apžiūros protokolo duomenimis (kuriame užfiksuotas iš P. G. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S9“ pateiktuose susirašinėjimuose užfiksuoti pokalbiai su „J.“ ir „T.“ apie piniginių lėšų paėmimą ir keitimą įvairiuose Lietuvos miestuose); 2020 m. rugpjūčio 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas konstatuoja, kad visuma nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais vadovaudamasis sprendžia, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad P. G. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis P. G., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., Vilniuje ir kitose tiksliau nenustatytose Lietuvos Respublikos vietose, stambiu mastu neteisėtai vertėsi finansine veikla – neturėdamas licencijos, neįsteigęs finansų įstaigos teikė finansines – mokėjimo, finansinio tarpininkavimo ir valiutos keitimo paslaugas ir iš neteisėtos finansinės veiklos gavo ne mažesnį kaip 1 procento dydžio atlygį, t. y. nuo iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų perduotų ir pervestų 9 960 978,99 Eur atlikdamas finansines – mokėjimo, finansinio tarpininkavimo ir valiutos keitimo paslaugas gavo ne mažiau kaip 99 610 Eur.

Taip pat, nustatyta, kad P. G., nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. sausio 23 d., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nepaskyrė už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingo asmens bei pats netvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl to visiškai negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad P. G. veikose nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 202 straipsnio 1 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Paskelbus P. G. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, sutinka su jam skiriama bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Prašo paskirti kuo ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad turi šeimą ir mažametį vaiką.

Skiriant bausmę kaltinamajam P. G., teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – P. G. yra darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis, šiuo metu yra nedirbantis, neturima duomenų apie registruotumą Užimtumo tarnyboje, paskutinių trijų metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka, laikomas neteistu (teistumai išnykę, praeityje buvo teistas Lietuvoje ir užsienyje), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos bausmės – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje padarymą – 300 MGL dydžio baudą, ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą – 250 MGL dydžio baudą – yra teisingos ir proporcingos, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, P. G. skirtina subendrinta 450 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, P. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė 300 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. G. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 18 d., 9.55 val., iki 2019 m. kovo 19 d., 19.53 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 296 MGL, t. y. 14 800 Eur dydžio.

Ikiteisminio turimo metu, kaltinamasis P. G. sutikdamas su bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti paskirtą baudą leisti sumokėti per kuo ilgesnį terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis P. G. yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirbantis, nurodo turintis šeimą ir mažametį vaiką, bylos medžiagoje neturima duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėtų pajamų, santaupų ar kitokio turto, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį ir kaltinamajam P. G. nustatytas 2 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis P. G. iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, gavo ne mažiau kaip 99 610 Eur naudos, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažįsta minėtas pinigines lėšas nusikalstamos veikos rezultatu. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, minėtos piniginės lėšos konfiskuotinos valstybės naudai (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, prokuroro nutarimais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas: 1) gryniesiems pinigams, t. y. 25 000 Eur, rastiems ir paimtiems P. G. naudojamame automobilyje „BMW M550I Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 21 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas ne kartą pratęstas, paskutinį kartą pratęstas iki 2024 m. kovo 21 d.); 2) gryniems pinigams, t. y. 41 300,00 Eur ir 40 000,00 JAV dolerių, rastiems ir paimtiems I. G. ir P. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 21 d. prokurorės nutarimu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas ne kartą buvo pratęstas, paskutinį kartą pratęstas iki 2024 m. kovo 21 d.); 3) piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 19 d. prokurorės nutarimu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas ne kartą buvo pratęstas, paskutinį kartą pratęstas iki 2024 m. kovo 19 d.); 4) piniginėms lėšoms, esančioms P. G. UAB „Paysera LT“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 19 d. prokurorės nutarimu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas ne kartą buvo pratęstas, paskutinį kartą pratęstas iki 2024 m. kovo 19 d.); 5) piniginėms lėšoms, esančioms I. G. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 19 d. prokurorės nutarimu laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas ne kartą pratęstas, paskutinį kartą pratęstas iki 2024 m. kovo 18 d.). Siekiant užtikrinti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gryniesiems pinigams (t. y. nurodytoms 1 ir 2 punkte), pratęstinas iki šiuo teismu baudžiamuoju įsakymų dalies dėl turto konfiskavimo visiško įvykdymo. Į šias pinigines lėšas nukreiptinas išieškojimas turto konfiskavimo patenkinimui. O kitam turtui (t. y. nurodytam 3-5 punktuose), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas.

Kaltinamajam P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

PAULIŲ GALINAITĮ, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 MGL (15 000 Eur) (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio baudą.

P. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 250 MGL (12 500 Eur) (dvylikos tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti P. G. subendrintą 450 MGL (22 500 Eur) (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. G. paskirti galutinę bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 18 d., 9.55 val., iki 2019 m. kovo 19 d., 19.53 val. (dvi dienas), ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 296 MGL, t. y. 14 800 Eur dydžio.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš kaltinamojo P. G. valstybės naudai 99 610 Eur (devyniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Kaltinamajam P. G. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą gryniesiems pinigams (t. y. 25 000 Eur; 41 300,00 Eur ir 40 000,00 JAV dolerių, rastiems ir paimtiems kratų metu), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Į šias piniginės lėšas nukreipti išieškojimą turto konfiskavimo vykdymo procesą reglamentuojančia tvarka. Kitam turtui (t. y. piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), P. G. ir I. G. nurodytose sąskaitose) taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas.

Išaiškinti nuteistajam P. G., kad bauda per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1054-1217/2024, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Urbo bankas).

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.