- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- 1-161-200/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00240-11-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste, LR pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „M. B.“, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2001-03-29 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėn., pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. vengė išlaikyti vaikus: žinodamas apie pareigą pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 28 d. įsakymą mokėti lėšas išlaikyti dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės ir dukrai G. S., gim. 1(duomenys neskelbtini) , po 250 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, nuo 2003m. kovo 28d. iki 2004 m. gegužės mėn., nuo 2004 m. liepos mėn. iki 2005 m. rugpjūčio mėn., nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2011m. kovo 21 d. vengė mokėti lėšas dukrų G. ir G. išlaikymui, įsiskolinimas 2011-03-21 yra 47398,50 litų.
Tokiais veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. S. savo kaltės nepripažino. Patvirtino, kad žino, jog 2003 metais teismas iš jo priteisė mokėti dviejų dukterų išlaikymui po 250 litų kiekvienai kas mėnesį. Kai dirbo, iš atlyginimo buvo išlaikomos sumos vaikų išlaikymui. Nuo 2011 m. balandžio 20 d. įsidarbino UAB ,,M. B.“ vairuotoju, nuo 2011-07-21 dirba pusę etato pagalbiniu darbininku. Dukterims nupirkęs mobiliuosius telefonus, nupirkęs drabužių. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų neturi. Dukterų išlaikymui mokėti lėšų neturi, pats iš gaunamo uždarbio vos pragyvena. Darbovietėse išdirbdavo apie 1 mėnesį, negalėdavo dirbti dėl prastos sveikatos, serga epilepsija, neįgaliu nepripažintas. Darbdaviai sužinoję apie jo ligą, atleisdavo iš darbo. Nuo 2011-07-13 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) pas buvusios sugyventinės R. S. motiną E. B.. Su buvusia sugyventine turi dukrą E. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), rūpinasi dukra, prižiūri ją, kai motina dirba, nuveda į mokyklą. Šių metų vasario mėnesį mirus tėvui, Alytaus mieste liko dviejų kambarių butas, paveldėjimo atsisakė sesers naudai.
Nukentėjusioji E. K. nurodė, kad santuoką su V. S. nutraukė prieš 9 metus, nuo to laiko viena augina abi dukteris, išlaiko iš savo lėšų, gauna vaikams išmokas iš vaikų išlaikymo fondo, kadangi vaikų tėvas priteistų lėšų vaikams nemoka. Išlaikymas dukterims buvo priteistas dar prieš ištuoką po 250 litų kiekvienai kas mėnesį. V. S. dažnai keitė darbovietes, kai tik antstolė pateikdavo į darbovietę reikalavimą atskaityti išlaikymą, jis iš darbo išeidavo. V. S. dukterims vieną kartą davė 100 litų, kitą – 11 litų, nupirko po sijonuką, atvežė seną telefoną ir dukterimis nesirūpino.
Liudytoja R. S. paaiškino, kad V. S. yra jos dukters E. S. tėvas, jie nesusituokę, kartu gyveno nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. V. S. rūpinasi dukra E., nuveda mergaitę į muzikos mokyklą. Ji dirba Širvintų rajone, į namus grįžta tik išeiginėm dienom. Su kaltinamuoju dirba vienoje įmonėje, jos pareigos direktoriaus pavaduotoja gamybai. Ji žinojo, kad iš V. S. yra priteisti alimentai dviejų dukterų išlaikymui. Ji pati nupirkusi mergaitėms mobiliuosius telefonus, pirko du kartus suknelių ir sijonų, kuriuos mergaitėms perdavė V. S.. Žino, kad vieną kartą jis alimentus mokėjo per paštą. Kai V. S. dirbo, tai alimentus iš jo darbo užmokesčio išskaičiuodavo. Darbovietes V. S. dažnai keisdavo dėl savo ligos, nes apie ją sužinoję darbdaviai jį atleisdavo.
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-03-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), šio fondo direktoriaus 2008-05-12 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini) paskirtos išmokos iš vaikų išlaikymo fondo, kadangi jos negauna periodinių išmokų , priteistų iš tėvo V. S. (b.l.8-18).
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2003-03-28 įsakymu priteista išieškoti iš V. S. nepilnamečių dukterų G. S. ir G. S. išlaikymui po 250 litų kiekvienai kas mėnesį iki jų pilnametystės nuo 2003-03-28 (b.1. 41).
Antstolės J. J. kontoros 2011-03-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad V. S. įsiskolinimas priteisto vaikams išlaikymo 2011-03-21 yra 47398,50Lt (b.1. 40).
Iš ,,Sodros" duomenų apie V. S. darbovietes matyti, kad V. S. iki 2011-04-20 dirbdavo epizodiškai ir trumpai (b.1. 102-103).
Buvusių darboviečių AB „A. g.“, UAB „E.“, UAB „E. s.“, UAB ,,L. F.“ pažymomis patvirtinta, kad išlaikymas vaikams iš V. S. darbo užmokesčio nebuvo išskaičiuojamas (b.1. 63, 65, 67, 71).
UAB ,,Ą.“ pateikta pažyma patvirtinta, kad išlaikymo sumos pagal antstolės patvarkymą buvo išskaitomos iš V. S. uždarbio nuo 2005m. rugpjūčio mėn. iki 2006m. vasario mėn. ir UAB ,,V.“ pažyma apie išskaitymus 2004m. gegužės, birželio mėn. (b.1. 42, 69).
Alytaus teritorinės darbo biržos 2011-03-25, 2011-07-27 pažymose nurodyti kaltinamojo registravimosi laikotarpiai, pažymėta paskutinė registracija, kad V. S. registruotas bedarbiu nuo 2010-06-01, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (b.1. 46, 156).
Kaltinamojo darbovietės UAB ,,E.“, UAB „A. g.“, UAB ,,V.“, UAB ,,E. s.“, UAB „L. F.“, UAB ,,M. B.“ pateikė pažymas, įrodančias, kad V. S. iš darbo šiose įmonėse atleistas savo noru (b.1. 158-160, 162, 164-166, 168, 173, 175).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus V. S. ambulatorinę kortelę, nustatyta, kad duomenų apie kaltinamojo nurodytą ligą – epilepsiją nėra (apžiūros protokolas b.l. 144-152).
Teisminio nagrinėjimo metu pasiūlius kaltinamajam pateikti išsamius duomenis apie savo sveikatos būklę, jis atsisakė.
Kaltinamojo argumentai, kad darbdaviai jį atleisdavo iš darbo dėl ligos, todėl jis negalėjęs mokėti išlaikymo, nepagrįsti ir paneigti dokumentais. Vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiai byloje yra nustatyti atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o pagal Konstitucijos 39 str. nuostatas nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik sąmoningas vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui mokėti nustatyto dydžio alimentus savo vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nustatytos. Kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą pagal teismo sprendimą mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, sąmoningai sukurdavo situaciją, dėl kurios buvo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikams priteistų lėšų išieškojimas. V. S., būdamas sveikas ir darbingas, ilgus laikotarpius oficialiai niekur nedirbo, nedėjo jokių realių pastangų, kurios liudytų jo ketinimus prisidėti prie vaikų išlaikymo, o priešingai – atsisakė paveldėti turtą, neteikė antstolei žinių apie savo darbovietes, o šiai sužinojus, išeidavo iš darbo savo noru, neteikė žinių apie savo pajamų šaltinius, taip slėpdamas nuo buvusios žmonos (auginusios ir išlaikiusios nepilnametes dukteris) bei teismo antstolės (vykdančios teismo sprendimą dėl lėšų vaikams išlaikyti išieškojimo) reikšmingą informaciją.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas įstatymu priskiriamas prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l.95-97). Jo ankstesnis teistumas išnykęs, todėl skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 55 str. nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Viena iš bausmių, numatytų BK 164 straipsnio sankcijoje, yra laisvės apribojimas. Įvertinus aplinkybes, įtakojančias bausmės skyrimą, V. S. tikslinga skirti realią bausmę, susijusią su jo elgesio stebėjimu – tai laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, laisvės apribojimo bausmė skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. V. S. nustatytina bausmės trukmė artima jos vidurkiui.
Nukentėjusiosios civilinės ieškovės E. K. civilinis ieškinys netenkintinas, kadangi išlaikymas vaikams iš kaltinamojo yra priteistas ir šiuo metu teismo sprendimo priverstinio vykdymo procese yra susikaupęs jo įsiskolinimas, kurį iš kaltinamojo turi išieškoti antstolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigoti bausmės laikotarpiu dirbti.
E. K. civilinį ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.