Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovės D. J. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), 24 453,10 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2011 m. birželio 25 d. ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji buvo įtariama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 301 straipsnio 1 dalyje, įvykdymu. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas 2011 m. birželio 25 d. mirties priežasčiai nustatyti po naujagimės, gimusios (duomenys neskelbtini), gimdymo namuose būdu, mirties. Nei ieškovei, nei kartu su ja įtartai ir teistai pribuvėja save vadinančiai moteriai nebuvo pateikti įtarimai ar kaltinimai dėl naujagimio mirties.

3. Teigė, kad po 2012 m. vasario 1 d. kratos ieškovės namuose, apklausos metu ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 301 straipsnio l dalį dėl gydytojo spaudo suklastojimo ir atitinkamai, kur buvo dėtas tas spaudas, pagal BK 300 straipsnio l dalį dokumento suklastojimo. Įtarimai dėl gydytojo spaudo klastojimo buvo pateikti todėl, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) pateikė raštą, jog ieškovės gydytojo spaudo numeris turi būti kitoks ir netgi pavardė ant gydytojo spaudo turi būti tik J., nors tuo metu ieškovės pavardė buvo dviguba J. – Š. ir ji niekada neprašė Akreditavimo tarnybos pakeisti dvigubos pavardės į vieną pavardę. Kratos metu nebuvo rasta jokių instrumentų, skirtų spaudo gamybai ar klastojimui, kadangi ieškovė niekada gydytojo spaudo neklastojo.

4. Nurodė, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. ieškovei buvo taikomos šios kardomosios priemonės: 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš faktinės gyvenamosios vietos; 2) asmens dokumentų – asmens paso ir asmens tapatybės kortelės – paėmimas; 3) draudimas bendrauti su nurodytais asmenimis. Ieškovei buvo taikoma priemonė gauti informaciją iš telekomunikacijų operatoriaus ir paslaugų teikėjo apie ieškovei priklausančio mobilaus ryšio telefono pokalbių sujungimus, duomenis apie jų datas, pokalbių laiką ir jų turinį. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2016 m. balandžio 8 d., nors ieškovės paskutinė apklausa vyko 2012 m. lapkričio mėnesį. Ikiteisminis tyrimas vyko 4 metus ir 11 mėnesių.

5. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo sąmoningai trukdoma susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigėsi 2016 m. gruodžio 23 d., ieškovę pripažinus kalta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, jai skirta 6 mėnesių bausmė nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui ieškovė turėjo atlikti jai paskirtą bausmę, t. y. 6 mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, deklaruotoje gyvenamoje vietoje, kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Priėmus ieškovės kasacinį skundą, ji prašė Probacijos tarnybos leisti atlikti likusią bausmės dalį faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme prasidėjo 2018 m. vasario 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžių dalys, kuriomis ieškovė buvo nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir byla buvo nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors ji ir buvo išteisinta, ji jau buvo atlikusi visą jai skirtą bausmę.

6. Pažymėjo, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 12 d., t. y. 6 metus ir 5 mėnesius ieškovei buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) mieste. Ši kardomoji priemonė buvo neadekvati nusikaltimų, kuriais buvo įtariama, pavojingumui, nebuvo atsižvelgta į tai, jog ji viena augino 4 nepilnamečius vaikus, jos tėvai buvo mirę. Taip pat nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d., t. y. 4 metus 11 mėnesių buvo taikoma kardomoji priemonė – asmens dokumentų paėmimas. Neturėdama dokumento, ji negalėjo įrodyti savo tapatybės teisme, o tai pavyko padaryti tik su negaliojančiu dokumentu. 2012 m., atsiradus palikimui po mamos mirties, dokumentas notariniam veiksmui atlikti taip pat nebuvo grąžintas. Be asmens dokumento ieškovė negalėjo pašte atsiimti jai siunčiamų procesinių dokumentų bei balsuoti rinkimuose.

7. Tvirtino, kad dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Net 7 metus, būdama įtariamąja ir kaltinamąja, ji išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai paveikė jos įprastinę savijautą ir sveikatą. Iki baudžiamojo proceso ieškovė neturėjo jokių ligų ar sveikatos problemų, tačiau procesui besibaigiant, ji pradėjo jausti sveikatos sutrikimus, kreipėsi į gydytojus ir ieškovei buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Užsitęsęs procesas neigiamai paveikė ieškovės profesinę reputaciją tiek ieškovės pacientų, tiek ieškovę pažįstančių žmonių akyse. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose buvo nuolat eskaluojamas žiniasklaidoje. Ieškovė neturtinę žalą vertino 10 000 Eur suma. Ieškovė taip pat prašė priteisti 24 453,10 Eur turinę žalą, kurią apskaičiavo kaip negautą minimalų darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 12 d.