- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 2-874-122/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Valė Televičienė
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei – juristei Ivetai Tamulienei, atsakovės atstovei – advokatei Valei Televičienei, trečiojo asmens atstovui – Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Andriui Kačalinui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už paviršinių nuotekų, išleistų į buitinių nuotekų sistemą tvarkymą bei šalto vandens tiekimą, nuotekų šalinimą bei tvarkymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2012-01-09 su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 682,37 Lt patirtus nuostolius dėl neteisėtai išleistų lietaus nuotekų valymo, 149,99 Lt pagal atsakovės jiems sugrąžintą ir neapmokėtą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0165934 už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugą ir bylinėjimosi išlaidas - 67,00 Lt žyminį mokestį.
Ieškovė patikslintą ieškinį palaikė. Paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais, atliko patikrinimą ir nustatė gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), savavališką lietaus nuotekų prisijungimą į buitinių nuotekų tinklus. Apie rastus savavališkai nuo pastatų lietvamzdžių prijungtus paviršinių nuotekų nuvedimo į buitinių nuotekų tinklus bei apie kieme esančio šulinio reguliarų atidarymą be ieškovės leidimo pranešė atsakovei. Apie pažeidimus buvo surašytas aktas ir 2010-03-19 atsakovė bei tretysis asmuo apie tai buvo informuoti. Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją bei į trečiojo asmens - Savivaldybės administracijos prašymą - nenutraukti paviršinių nuotekų surinkimo į buitinių nuotekų sistemą iki minėti tinklai nebus nuvesti ir pajungti į lietaus nuotekų sistemą, siūlė atsakovei sudaryti drenažinio bei paviršinio vandens šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutartį, bet atsakovė nesutiko sudaryti tokią sutartį. Kadangi lietaus kanalizacijos tinklai nuo namo stogo iki šulinio už pastato sienos, stogų latakai ir lietvamzdžiai yra priskiriami gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektams, o minėtus gyvenamuosius namus administruoja atsakovė, pateikė PVM sąskaitą – faktūrą už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas apmokėti. Tačiau atsakovė atsisakė sudaryti sutartį ir apmokėti skolą. Mano, jog atsakovė eilę metų netinkamai vykdė savo, kaip administratorės funkcijas, todėl buvo sudarytos sąlygos savavališkai naudotis ieškovės teikiamomis paslaugomis. Tuo tarpu ieškovė, vykdydama savo funkcijas, privalėjo leidžiamas lietaus nuotekas į buitinių nuotekų tinklą, valyti ir šalinti, bet už paslaugas apmokėta iki šiol nebuvo. Ieškovė nustatė, jog savavališkai jų paslaugomis buvo naudotasi nuo 2006-07-03 iki 2010-05-12, t. y. 47 mėnesius, nes 2010 metų gegužę tinklai buvo užaklinti. Vadovaudamiesi Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių 9.24 punktu, apskaičiavo, jog atsakovė yra skolinga 563,94 Lt + 21 % PVM (118,43 Lt) = 682,37 Lt už atliktas paslaugas. Be to, dar liko neapmokėti 149,99 Lt už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas atsakovės administruojamiems namams. Vadinasi, visą skolą sudaro 823,37 Lt, kuriuos, kartu su bylinėjimosi išlaidomis prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė su ieškinio reikalavimais visiškai nesutiko ir prašė, kaip nepagrįstus, atmesti. Yra įsitikinę, kad ieškovė privalėtų įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Taip pat šioje byloje nėra įrodyta atsakovės kaltė dėl paviršinių nuotekų patekimo į buitinių atliekų tinklus. Ieškovės atstovė pati pripažino, jog nėra nustatyta, dėl kieno kaltės tai buvo padaryta. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovei apie tai, kad lietaus nuotekos patenka į buitinių atliekų tinklus, nebuvo žinoma. Ieškovė atsakovei pranešė ne 2006 metais, o tik 2010 metų pavasarį. Tada buvo nuspręsta kreiptis į Savivaldybę dėl lietaus nuotekų tinklų atstatymo. Savivaldybė patvirtino, kad 2006 metų liepos 3 d. paskyrus atsakovę (duomenys neskelbtini), administratoriumi, techninė gyvenamųjų namų dokumentacijas nebuvo perduota, todėl atsakovė apie savavališkus įrenginius nieko nežinojo. Atsakovė kasmet prieš šildymo sezoną ir po jo atlieka administruojamų objektų apžiūrą. Taipogi apžiūri ir lietvamzdžius. Pamena, jog yra užfiksuotas įrašas 2002 metų žurnale, t. y. administruojant kitai, jau bankrutavusiai, bendrovei „Senamiesčio valdos“. Šiai bendrovei ieškovė pretenzijų neturėjo, todėl perimant ginčo objektus, priekaištų nebuvo. Taip pat mano, kad jei ir būtų nustatyta atsakovės kaltė, tai skola yra paskaičiuota neteisingai, nes nėra konkretaus pažeidimo termino. Taisyklėmis, kuriomis ieškovė remiasi pažymėta, kad akte turi būti užfiksuota savavališko prisijungimo prie tinklų data. Jei negalima nustatyti prisijungimo datos, tai pagal taisykles laikoma, kad objektas prijungtas ne mažiau kaip prieš mėnesį. Vadinasi, paskaičiavus pagal tą pačią ieškovės nurodytą formulę, išeitų, kad atsakovė yra skolinga 14 Lt. Be to, nuo 2011 metų sausio mėnesio jau nebegalioja ieškovės nurodytų taisyklių sąlygos (punktai). Atsakovės kaltės nebūtų dar ir dėl taisyklių 5 punkte reglamentuotų sąlygų. Kiek yra žinoma, Reglamentas įsigaliojo 2007 metų balandžio mėnesį. Taigi, negali kilti atsakomybė, kai tas nėra draudžiama. Pažymėjo, kad paslaugų sutarčių vienasmeniškai pats vienas administratorius, be namų butų savininkų valios, negali sudarinėti. Šiuo atveju namų butų savininkai nesuteikė administratoriui įgalinimų sudaryti ieškovės minimos paslaugų sutarties, nes objekte nuo 1978 -1979 metų lietvamzdžiai tie patys, o nustatyti, kas juos pajungė, neįmanoma. Teigė, kad administratorius, vizualiai apžiūrėdamas išorines namų konstrukcijas, nesant perduotos techninės dokumentacijos, negalėjo numanyti, kas prijungta po žeme. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad jiems taip pat nebuvo žinoma apie savavališkus įrenginius. Abejoja, ar galėjo Savivaldybė patikėjimo teise valdyti savavališkai pajungtą kažkieno turtą. Yra įsitikinęs, kad iki 2006 metų visą Valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą patikėjimo teise per butų ūkio įmones valdė Darbo Žmonių Deputatų Taryba. Po 2006 metų imta turtą įregistruoti Savivaldybės vardu. Patikino, kad ginčo objektų priešistorė gana ribota. Pagal esamus dokumentus nustatyta, kad iki atsakovei tampant (duomenys neskelbtini) namų administratoriumi, tuos objektus administravo UAB „Senamiesčio valdos“, o prieš tai butų ūkio įmonė Nr.4. Savivaldybėje nėra oficialios informacijos, nuo kada atsirado minėtas savavališkas tinklų pajungimas. Savivaldybė taip pat, kaip ir atsakovė, apie tai sužinojo tik 2010 metų kovo 19 d. Į ieškovės raštą buvo reaguota ir siūlyta šalims taikiai susitarti ir rekomenduota neskubėti su atjungimu. Tačiau nedelsiant lietaus nuotekų patekimas į buitinių nuotekų tinklus buvo nutrauktas. Teigė, jog teismui negali pateikti prašomų įrodymų, nes visa su administruojamais namais susijusi dokumentacija buvo saugoma pačiose butų įmonėse, todėl Savivaldybei nebuvo perduota.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš dalies tenkintinas
Faktinės bylos aplinkybės bei pateiktieji rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės teiginius esant savavališką faktinį įrenginių egzistavimą. Tačiau ieškovei nepavyko nustatyti konkrečios savavališkai prijungtų lietaus nuotekų tinklų į buities nuotekų tinklus statybos (įdiegimo) datos. Bylos medžiaga pagrindžia, kad toks faktas paaiškėjo ieškovei tik 2010 metų kovo mėnesį atlikus planinį patikrinimą (b.l.6). Savavalinio vandens vartojimo ir/ar nuotekų šalinimo 2010-03-15 akte pažymėta, jog nuotekos vamzdynu, kurio skersmuo 100 x 2, išleidžiamos be sutarties. Paslaugų tiekėjas – ieškovė dėl nuotekų tinklų patikrinimo rezultatų 2010-03-19 pranešė objektus administruojančią įmonę – atsakovę (b.l.7). Pagal gautą informaciją, 2010-03-24 buvo apžiūrėti lietaus nuotekų tinklai, esantys nuo Tilžės gatvės pusės (b.l.8). Apžiūros metu nustatyta, kad nuo dviejų lietvamzdžių yra pravesti vamzdžiai iki buitinių nuotekų šulinio, todėl lietaus vanduo patenka į buitinių nuotekų tinklus. Apžiūros komisija nusprendė kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl lietaus nuotekų tinklų atstatymo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamentas 2010-04-07 raštu pažymėjo, jog prie buitinių nuotekų šulinių prijungti paviršinių nuotekų nuvedimo tinklai nuo pastatų lietvamzdžių, negali būti panaikinti kol nebus įrengti ir pajungti į šalia esamus paviršinių nuotekų nuvedimo tinklus (b.l.9). Liudytojas P. P. parodė, jog atsakymas į pranešimą dėl savavališkų įrenginių, buvo paruoštas vadovaujantis Reglamento 5 punktu, patvirtintu 2007-04-02 Aplinkos ministro įsakymu ir loginiu mąstymu, t.y. akivaizdu, kad kol lietvamzdžiai nebus įrengti ir pajungti į šalia esamus paviršinių nuotekų nuvedimo tinklus, esamas nuotekas nebus kur surinkti ir pašalinti. Tačiau mano, jog apie savavališką gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) lietvamzdžių statybą Savivaldybei nebuvo žinoma ir ji negali būti atsakinga. Jeigu tokie darbai buvo atliekami ankstesnių butų priežiūros įmonių, tai jokios dokumentacijos apie tai archyvuose nerado. Tačiau yra įsitikinęs, kad patys lietvamzdžiai, kurie eina palei gyvenamuosius namus, tai yra tų objektų nuosavybė. Kaip buvo perduotas minėtas turtas administratoriams vieniems iš kitų, jų departamentui nėra žinoma. Nuo 2001 metų yra nustatyta konkreti daugiabučių namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ir administruojamų namų tvarka. Pavyzdinių administravimo nuostatų 2.3 punkte pažymėta, kaip turi būti vykdomas turto priėmimas – perdavimas, o kaip buvo iki to laiko, jokių rašytinių įrodymų nėra išlikę (b.l.131-132).
Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nelegalūs paviršinių nuotekų tinklų pajungimai į buitinių nuotekų tinklus šuliniuose Nr. 163, 112a (PL95-D-3) buvo 2010 m. gegužės 12 dieną užaklinti (b.l.43). Atsakovė, apklaususi (duomenys neskelbtini) seniai gyvenančius asmenis, teigė, jog dėl namų rūsiuose apie 1977-1978 metais įvykusio užpylimo vandeniu, pati ieškovė, likviduodama avarijos padarinius, atliko laikiną vamzdynų pajungimą, kuris yra išlikęs iki šių dienų. Tačiau ieškovė neigia tokį faktą buvus bei tvirtino, jog jiems priklausančius įrenginius tinkamai prižiūri, todėl 2010 metų kovo 15 d. buvo nustatytas nelegalus paviršinių nuotekų tinklų pajungimas į buitinių nuotekų tinklus (b.l. 27-31, 59-59,70-73,125-133).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė, nustačiusi savavališko prijungimo faktą, surašė laisvos formos aktą bei informavo atsakovę. Šiuo atveju akte nėra duomenų apie savavališko prisijungimo prie tinklų konkretaus laiko. Akte užfiksuotas tik vamzdžio skersmuo. Ieškovė, teigdama, kad lietvamzdžiai savavališkai buvo prijungti atsakovės paskyrimo administruoti ginčo objektus metu, liko neįrodyti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Svarbu paminėti, kad atsakovei buvo patikėtas gyvenamųjų namų turto administravimas. Tai reiškia, kad ir įmonei, kaip tokiai, visiško turto administratoriaus galios yra apribotos, bet lieka pareiga elgtis apdairiai, rūpestingai ir tik naudos gavėjos – administruojamo turto interesais. Šiuo atveju nepagrįsti ieškovės argumentai dėl atsakovės atsisakymo sudaryti su jais paslaugų sutartį be gyvenamųjų namų savininkų išreikštos valios. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad atsakovė, būdama (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų administratore, savo pareigas ir funkcijas atliko nepakankamai rūpestingai: netinkamai prižiūrėjo inžinerinę techniką ir tvarkė techninę dokumentaciją bei dėl to leido savavališkai pajungtiems tinklams egzistuoti, už suteiktas paslaugas – nuotekų valymą bei vandens tiekimą neatsiskaitė (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai).
Darytina išvada, kad šalys iš dalies leistinais įrodymais savo teiginių nepagrindė: ieškovė nėra užfiksavusi konkretaus paslaugų atsakovei suteikimo/naudojimosi termino; atsakovė nepaneigė savavališkos statybos atsiradimo ir paslaugų gavimo faktų. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).
Taigi, nustačius savavališką prijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas atsižvelgus į prijungto vandentiekio įvado skersmenį, numatant, kad vanduo tekėjo trijų metrų per sekundę greičiu 24 valandas per parą, t. y. imant skaičiuoti nuo atsakovės pareigos pradžios administruoti (duomenys neskelbtini) gyvenamuosius namus (2006-07-03) iki paslaugos teikimo pabaigos (2010-05-12), per 47 mėnesius (1409 dienos) nuotekų kiekis susidarė toks: 5,2 kub.m x 46 mėn. ir 12 dienų (5,2 : 30 dienų = 0,17 x 12 dienų = 2,04 kub.m) = 241 kub.m; 241 kub.m x 2,34 Lt = 563,94 Lt + (PVM 21 % ) 118,43 Lt = 682,37 Lt + 149,99 Lt neapmokėtas atsakovės likutis už šalto vandens tiekimo bei nuotekių šalinimo paslaugas, iš viso: 832,37 Lt (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių 6.2, 6.4, 9.17, 9. 24 punktai). Šių taisyklių 6.4 p. reglamentuota, jei negalima nustatyti savavališkos prijungimo datos, laikoma, kad objektas prijungtas ne mažiau kaip prieš mėnesį ir vandens bei nuotekų kiekis taip skaičiuojamas visą mėnesį. Tačiau šiuo atveju visuma byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių labiau leidžia manyti, kad savavališka įranga, atsakovei priėmus namus administruoti, jau buvo įrengta, t. y. nelegalus paviršinių nuotekų tinklų pajungimas į buitinių nuotekų tinklus atsirado daug anksčiau negu vienas mėnuo. Vadinasi, teismo posėdyje ištirti ir pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio taisykles įvertinti rašytiniai įrodymai bei faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovė, kuri tik atsiradus tinkle nelegaliam pajungimui, tokio fakto nenustatė, tiek atsakovė, nepasirūpindama techniniais dokumentais bei nesutikrindama techninių objektų duomenų su faktu, formaliai priėmė gyvenamuosius namus administruoti. Taigi, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti šalių, jeigu jie elgtųsi kaip protingi ir apdairūs asmenys, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, laikytina, kad dėl nelegalių įrenginių pasijungimo, tokio fakto nustatymo (naudojimo ir paslaugos tiekimo) šalims turi kilti abipusė kaltė ir atsakomybė (Civilinio kodekso 6.245 straipsnis).
Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visus byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškinys iš dalies tenkintinas: priteistina iš atsakovės pusė ieškovės reikalaujama nuostolių atlyginimo dėl administruojamiems namams nelegaliai teiktų/gautų paslaugų ir visas, t. y. 149,99 Lt įsiskolinimas už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas (Civilinio kodekso 1.5, 6.2, 6.38, 6.59, 6.63 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidos ieškovei (67,00 Lt žyminis mokestis) priteistinos iš atsakovės. Atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, atmestai ieškinio reikalavimų daliai, nepriteistinos, kadangi ji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės leistinais įrodymais jų nepagrindė (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ 341,19 Lt už savavališkų nuotekų šalinimo paslaugas, 149,99 Lt už šalto vandens tiekimą ir 67,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.