Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str.5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. 2016-08-18, apie 20.00 val., Prūsų gt. 14, Vilniuje, vairavo automobilį Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. V., ir minėtą automobilį apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Jis gi vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais jis padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d.

Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu vairuotojui D. N. buvo inkriminuojama tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių paaiškino teismui, kad protokole dėstomus kaltinimus supranta ir pripažįsta. Turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairavimo stažas mažesnis negu metai. Buvo automobilyje Volvo S40, kuris stovėjo Prūsų gatvėje, Vilniuje. Draugai išgėrinėjo, jis alkoholio nevartojo, paskui nutarė perstatyti mašiną į kitą vietą. Nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant bordiūro ir turbūt tuomet galėjo kliudyti stovintį automobilį Mazda 6, nors to nesuprato ir apie tai sužinojo vėliau, kai policija aiškinosi įvykio aplinkybes. Paliko automobilį ir nuėjo namo. Vėliau iš draugo sužinojo, kad buvo atvykusi policija ir išvežė automobilį Volvo S40. Jeigu būtų pastebėjęs, kad perstatydamas Volvo S40, kliudė kitą automobilį, tikrai būtų pats kvietęs pareigūnus. Pripažįsta, kad eismo įvykio metu buvo pasibaigęs draudimo sutarties galiojimo terminas. Automobilis Volvo S40 priklausė draugui, vardu M. (P.), ketino pirkti iš jo šį automobilį. Važinėjo šiuo automobiliu apie mėnesį.

Suinteresuotas asmuo A. V. parodė, kad yra automobilio Mazda 6 savininkas. Automobilis stovėjo priparkuotas Prūsų gatvėje, Vilniuje. Jam paskambino policijos darbuotojai ir pranešė, kad automobilis apgadintas. Automobilis dėl parkavimo vietų trūkumo stovėjo ant posūkio. Eismo įvykio pats nematė. Jo metu buvo apgadintas galinis bamperis ir dešinės pusės sparnas - padaryti nubrozdinimai.

Liudytojas V. N. parodė, kad būtent jis vairavo A. V. automobilį Mazda 6 ir pastatė automobilį Prūsų gatvėje. Vėliau Aurimas jam paskambino ir pranešė, kad automobilis buvo apgadintas. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad būtent jis priparkavo automobilį kieme. Matė, kad buvo apgadintas galinis bamperis ir sparnas. Jo manymu, vairuotojas turėjo suvokti padaręs eismo įvykį. Išgirsti kontaktą, jeigu tam nesutrukdė duslintuvo garsas ar kiti garsai.

Liudytojas M. P. parodė, kad automobilis Volvo S40 priklausė jam, D. (N.) prašė leisti pasivažinėti šiuo automobiliu, žadėjo vėliau pirkti. Liepos mėn., kai perleido D. automobilį, draudimo sutartis buvo dar galiojanti, galiojo ir automobilio techninė apžiūra. Daugiau automobilio jis nematė. D. aiškino, jog įvyko avarija, tačiau jos aplinkybių nekonkretizavo.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta: kiemas Prūsų gt.14, Vilniuje. Apžiūrėtas automobilis Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei automobilis Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad yra apgadintas automobilio Mazda 6 užpakalinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis. Apgadintas ir automobilis Volvo S40 (b.l.10-12).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Byloje surinktų įrodymų visuma: paties D. N. paaiškinimu, suinteresuoto asmens A. V., liudytojo V. N. parodymais teisme, policijos pareigūno M. A. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktu nustatyta, kad D. N., vairuodamas automobilį Volvo S40 buvo neatidus, pravažiuodamas pro stovintį automobilį Mazda 6, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino atstumo iki stovinčio automobilio, kliudė jį ir apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 126 punkto, numatančio, kad eismo dalyvis privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, ir savo neatsargiais veiksmais sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Vairuotojo veika kvalifikuojama teismo pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Be to D. N. vairavo automobilį neturėdamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, tokiais veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d.

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. D. N. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad vairuotojas D. N. tyčia pasitraukė iš įvykio vietos siekdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi, kaip teigia D. N., jis nesuvokė buvęs jo dalyviu. Teismas įvertina tai, kad abiejų automobilių apgadinimai nežymūs, slystamojo pobūdžio. Nors liudytojas V. N. mano, kad vairuotojas turėjo pajusti kontaktą, pažymėtina, kad D. N. vairavimo patirtis dar itin nedidelė. Niekas jam jokių ženklų manevruojant nerodė, išvažiuojančio iš kiemo automobilio nestabdė. Pažymėtina ir tai, kad automobilio salone tuo metu buvo keletas jaunų vaikinų, kurie prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus, garsiai kalbėjo, apie ką parodė pats D. N. ir kas galėjo sutrukdyti jam suvokti automobilių kontakto faktą. Remiantis bendrąja proceso taisykle visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai. Iškviestas aiškintis įvykio aplinkybes į policiją rašytiniame paaiškinime D. N. nurodė, kad vairuodamas automobilį Volvo S40 „galėjo užkabinti stovinčius automobilius, pats to nepastebėjęs“, kad automobilyje vaikinai vartojo alkoholį ir grojo muzika. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad D. N. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir juo padarė kitam asmeniui turtinę žalą. Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad D. N. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko D. N. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. D. N. gailisi dėl savo veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkina jo atsakomybę tai, kad per metus jis pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, nes buvo baustas už greičio viršijimą. Dirba, mokosi 12 klasėje. Atsižvelgiant į tai, D. N. skirtina įstatymo sankcijoje už padarytus pažeidimus pagal ATPK 123 str. 5 d. bei 127 str. 2 d. numatyta bauda.

Taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas

nutarė:

D. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 40 (keturiasdešimties) eurų bauda.

D. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., ir nubausti 30 (trisdešimties) eurų bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. subendrinti baudas ir galutinę nuobaudą D. N. nustatyti 40 (keturiasdešimties) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant D. N. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16060650435.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.