Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją, bylą pagal nuteistojo V. C. (V. C. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. C. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė J. J. , o būtent - 2005 m. rugpjūčio mėnesį, naktį iš 20 į 21 dieną (tiksliai nenustatytą valandą), savo sugyventinės J. J. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įvykus tarpusavio konfliktui, abiem esant apsvaigusiems nuo alkoholio, kambaryje ir ištempęs į lauką prie namo durų suduodamas ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis, kojomis, grėbliu bei metalinėmis grotelėmis į galvą, įvairias kūno vietas, padarydamas daugybinius nubrozdinimus bei kraujosruvas veide, kakle, krūtinės srityje, žaste, dilbyje, plaštakose, menčių srityse, šlaunyje bei muštines žaizdas viršugalvyje, skruoste, kairės pusės raktikaulio ir I - III šonkaulių lūžius, tai yra sužalojimus, atitinkančius nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, o rankomis užspaudęs viršutinius kvėpavimo takus, tuo padarant nubrozdinimus bei kraujosruvas kaklo odoje, kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, skydinės kremzlės apatinių ragų lūžius, skydinės kremzlės suplojimą, sukėlė mechaninę asfiksiją - uždusimą, nuo ko J. J. netrukus mirė įvykio vietoje - prie įėjimo į gyvenamąjį namą durų.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis V. C. prašo objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti jo skundą ir bylą, kadangi Vilniaus apygardos teismo nuosprendis jo manymu, nepagrįstas ir neteisėtas.

kad jis pats privalo mokėti valstybinę kalbą. Su tuo sutiko ir jį ginantis advokatas. Taip pat proceso metu iš jo buvo atimta teisė pačiam protokole surašyti apklausos metu duotus parodymus. Tokiu būdu, anot nuteistojo, jam buvo atimta galimybė turėti teisingai užfiksuotus parodymus.

Nuteistojo apklausos protokolai buvo surašyti iš anksto nusistačius, jog pastarasis bando suklaidinti tyrimą. Be to, jam nebuvo tinkamai leista susipažinti su apklausos protokolais. Advokatas jam tvirtindavo, kad protokolai surašyti teisingai. Skunde taip pat teigiama, kad proceso metu liudytojai buvo apklausti tik po kurio laiko, o tai reiškia, kad pastarieji jau buvo pamiršę įvykio detales. Be to, tyrimą atlikusiems pareigūnams pateikti prašymai atlikti akistatas su liudytojais buvo atmesti, o į skundus dėl to iki šiol nėra gauta atsakymo. Nuteistasis taip pat nurodo, jog byloje nebuvo apklausti visi liudytojai, nėra kitų proceso veiksmų protokolų. Įvykio vietos duomenys yra sufalsifikuoti. Juolab kad įvykio vietos nuotraukos tikrumą paneigia liudytojų K. Z. , E. B. bei paties nuteistojo parodymai, taip pat ir ekspertizių išvados. Nebuvo atlikta kambaryje bei verandoje rastų dėmių, panašių į kraują, ekspertizė. Taip pat bylos duomenys nepaneigia ir to, jog nuteistasis nemušė savo sugyventinės lauke. Iš bylos medžiagos nėra aišku, iš kur atsirado kraujo dėmės ant patalynės. Taip pat nebuvo atlikta grėblio bei malkos, su kuria nuteistajam smogė sugyventinė, ekspertizė.

Skunde toliau teigiama, kad tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, tyrimo duomenys logiškai nenuoseklūs. Nėra aišku, kokiu būdu nužudytos sugyventinės rankose atsirado grėblys, kadangi, anot liudytojo K. Z. , į lauką niekas nebuvo išėjęs ir atėjęs. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog ant nuteistojo galvos yra likę gerai matomi įbrėžimai, kurie atsirado, pasak nuteistojo, sugyventinei jį užpuolus pirmą kartą. Sugyventinė užpuolė nuteistąjį du kartus. Nuteistasis teigia, kad tuomet, kai sugyventinė užpuolė jį pirmą kartą, ji išbėgo į lauką, jis jos nesivijo. Tuomet jam vėl besiruošiant gulti atbėgo sugyventinė, laikydama rankose grėblį, ir užpuolė jį antrą kartą. Tuo tarpu tyrimą atlikęs pareigūnas šiuos du užpuolimo epizodus sujungė į vieną. Anot apelianto, byloje buvo nustatyta, kad jis spardė savo sugyventinę. Tačiau taip nebuvo, kadangi ant sugyventinės drabužių, kurių atžvilgiu taip pat nebuvo atlikta ekspertizė, būtų likę ant nuteistojo batų išlikę dažai. Tyrimą atlikęs pareigūnas tyrimo metu nuslėpė faktą, kad sugyventinė buvo išbėgusi į lauką ir ten buvo, tokiu būdu leisdamas manyti, kad pati sugyventinė sužalojimų sau padaryti negalėjo. Tokiu būdu, nuteistajam nemokant lietuvių kalbos, pareigūnas byloje fiksavo tai, kas padėjo sufabrikuoti bylą. Taip pat, apelianto manymu, iš bylos duomenų matyti, kad tyrimą atlikęs pareigūnas buvo susitaręs su ekspertu, kurio galutinė išvada prieštarauja visiems kitiems duomenims, tačiau sutampa su pareigūno tyrimo versija.

V. C. skunde abejoja dėl ekspertizės, kurios metu buvo tirtos metalinės grotelės, išvadų teisingumo. Nuteistasis taip pat nesutinka su ekspertizės išvada, jog sugyventinės mirtis įvyko dėl skydliaukės suspaudimo ir šios kremzlės apatinio gumburio lūžimo. Šios išvados nepatvirtina jokie įrodymai. Nuteistasis taip pat nesutinka su tuo, jog byloje nėra nustatyta jokių jo atsakomybę švelninančių aplinkybių. Anot nuteistojo, tokios aplinkybės ir negalėjo būti nustatytos, nes niekas jų apskritai nebandė nustatinėti.

Teisme nuteistajam nebuvo leidžiama įrodyti savo nekaltumo, kadangi teisėja jį nutraukdavo teigdama, jog teismo nedomina smulkmenos, kad jo kaltė įrodyta tyrimo medžiaga. Nuteistasis skunde nesutinka su bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog jis nuoširdžiai prisipažino.

V. C. mano, kad baudžiamoji byla yra sufabrikuota, jo parodymai buvo ignoruojami. Tai rodo, jog nuosprendis yra neobjektyvus ir neturintis teisėto pagrindo.

Be to, papildydamas apeliacinį skundą nuteistasis V. C. pakartotinai nurodo, jog teismas byloje buvo iš anksto nusistatęs dėl jo, nuteistojo parodymai buvo ignoruojami, teisminis nagrinėjimas vyko remiantis tik vieno liudytojo parodymais. Nuteistajam nebuvo leidžiama įrodyti savo nekaltumo, nebuvo atliktos reikiamos ekspertizės. Byloje esantys faktai apie įvykio aplinkybes iškraipyti. Iš skundo papildymo taip pat matyti, jog ikiteisminį tyrimą atklikęs pareigūnas tyrimą atliko pažeidinėdamas baudžiamojo proceso reikalavimus.

Galiausiai nuteistasis tvirtina, kad jo advokatas taip pat prisidėjo prie baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių sufabrikavimo.

Byloje dalyvaujantis nuteistasis V. C. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašo nuteistojo V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundo dalis dėl kaltės įrodymų stokos, neteisingų faktinių nužudymo aplinkybių nustatymo yra netenkinama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė V. C. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl faktinių bylos aplinkybių teisinio įvertinimo ir nuteistojo kaltės. Nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes ji atitinka būtent šio baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį.

Nuteistojo skunde minimi argumentai, kad sugyventinės (J. J. ) jis nežudė ir tokie jo veiksmai bylos medžiaga neįrodyti, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodyta įrodymų visuma (įvykio vietos apžiūros duomenimis (t. 1, b. 1. 3-7), įvykio vietoje rastų daiktų (grėblio ir metalinių grotelių) apžiūra (t. 1, b. 1. 73-76), liudytojo E. B. parodymais, liudytojo K. Z. perskaitytais parodymais, teismo medicinos išvadomis (t. 1, b. 1. 9-16, 26, 28-32, 35-40), paties nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu) juos paneigia. Šiais duomenimis nustatytos aplinkybės rodo, kad J. J. sužalojimai buvo padaryti per trumpą laiką, t. y. per kelias valandas iki J. J. mirties. Iš teismo medicinos išvadų matyti, kad dalis sužalojimų padaryti rastomis metalinėmis kojų valymo grotelėmis, o nukentėjusiosios mirtį sąlygojo kvėpavimo takų užspaudimas, kuris, labiausiai tikėtina, įvyko dėl kaklo organų suspaudimo rankų pirštais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šie duomenys buvo tikrinami, teisme buvo apklaustas teisės medicinos ekspertas V. K. . Jis paneigė galimybę, kad mirtį sukėlusį sužalojimą ir sužalojimus šlaunyje, viršugalvyje, veido kairėje pusėje nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati (t. 2, b. l. 167). Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš J. J. būtų smurtavę kiti asmenys, išskyrus V. C. . Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis ir parodymų įvykio vietos metu, pripažino dalį smurto, t. y. smūgius rankomis į galvą, grėbliu, spardimą kojomis, pripažino smurtavęs ir teisme pratęsiant suėmimą (t. 2, b. 1. 34-35). Jo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kuriais jis jau kitaip aiškina įvykio aplinkybes, nuosprendyje yra įvertinti teisingai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo prašymu pakartotinai buvo apklaustas liudytojas E. B. , kuris patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad nuteistasis iš ryto pamatęs, jog J. J. negyva, apgailestavo dėl to, ką jis padarė, nes ji (J. J. ) jį benamį buvo pas save priėmusi. Todėl nėra pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog V. C. , būdamas fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją sprendė kilusį tarpusavio konfliktą dėl V. C. uždirbtų pinigų panaudojimo smurtiniais veiksmai: įvykio vietos namo kambaryje ir vėliau ištempęs nukentėjusiąją į lauką prie namo durų sudavė jai daugybinius smūgius rankomis, kojomis, grėbliu bei metalinėmis grotelėmis į galvą, kitas kūno vietas, o vėliau rankomis užspaudęs viršutinius kvėpavimo takus sukėlė mechaninę asfikciją ir taip tyčia nužudė J. J. .

Nuosprendyje nustatytų aplinkybių visuma rodo ir tai, kad V. C. veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Visų pirma pasakytina, kad nebuvo realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi, kuris suteiktų V. C. teisę į būtinąją gintį. Iš paties nuteistojo duotų parodymų matyti, kad jie su J. J. mušdavosi dažnai, jis žinojo, kad ji fiziškai yra silpna. Atrėmus smūgį pagaliu į galvą nebuvo kilęs joks pavojus jo gyvybei ar sveikatai, nuo kurio reikėtų intensyviai gintis. Nesant nustatytai būtinosios ginties situacijai, nėra pagrindo įžvelgti būtinosios ginties ribų peržengimo.

Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nuteistojo veiksniai buvo padaryti esant labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nuteistąjį nukentėjusiosios J. J. poelgio. Nuteistojo veiksmai negali būti kvalifikuojami ir kaip nužudymas labai susijaudinus (BK 130 straipsnis), nes kaip jau buvo minėta aukščiau, J. J. ir V. C. dažnai spręsdavo konfliktines situacijas naudodami smurtinius veiksmus. Byloje nustatytas nukentėjusiosios elgesys neturėjo būti nuteistajam netikėtas, įžeidžiantis ir sukelti didelį jo susijaudinimą. Nuteistajam buvo gerai žinoma, kad nukentėjusioji išgėrusi būdavo konfliktiška. Teismo psichiatrijos specialistės išvadoje, atlikus nuteistojo psichikos tyrimą, nebuvo konstatuota jokia laikina V. C. psichinės veiklos sutrikimo ar afekto būsena (t. 1, b. 1. 167-168).

Tačiau teismas, netinkamai įvertinęs nukentėjusiosios J. J. elgesį prieš pat V. C. padarytą nužudymą, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nepagrįstai neįžvelgė V. C. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte) ir tai sąlygojo, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Todėl nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 ir 3 punkto pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama nuteistojo skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus bylos duomenis ir padarė neteisingą išvadą, jog nukentėjusiosios J. J. veiksmai neturėjo jokios įtakos padarant nusikaltimą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. C. viso proceso metu nuosekliai aiškino, jog jis, užmigęs po išgertuvių ir kilusio konflikto, pabudo nuo suduoto smūgio į galvą, kurį pagaliu jam sudavė nukentėjusioji J. J. . Byloje esantys duomenys patvirtina tokį nuteistojo paaiškinimą. Iš teismo medicinos išvados matyti, kad V. C. nustatyti nubrozdinimai dešiniosios akies ir kairio antakio srityse gali būti padaryti įvykio metu kietais bukais daiktais mažiausiai dėl dviejų poveikių (t. 1, b. 1. 161). Iš liudytojų N. R. , E. B. , nukentėjusiojo V. J. parodymų matyti, kad nukentėjusioji, nors buvo fiziškai silpna, tačiau būdama neblaivi elgdavosi agresyviai. Bylos duomenys rodo, kad ji buvo teista už smurtinio nusikaltimo padarymą (t. 1, b. 1. 43), įvykio metu buvo vidutinio girtumo laipsnio. Jokių kitų duomenų, paneigiančių nuteistojo tvirtinimą, kad smurtinį konfliktą pradėjo būtent nukentėjusioji, byloje nėra. Nukentėjusiosios smūgio pagaliu sudavimas buvo priežastis pačiam nuteistajam pradėti atsakomuosius smurtinius veiksmus. Todėl kolegija mano, kad yra pagrindas įžvelgti V. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o būtent tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Provokuojančiu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atliko veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį, t. y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Šiuo atveju kerštas už pavartotą smurtą buvo suformuotas būtent dėl nukentėjusiosios elgesio.

Apeliantas savo skunde nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolu. Šią klaidą Lietuvos apeliacinio teismo kolegija 2006 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu ištaisė. V. C. teisme buvo supažindintas su Vilniaus apygardos teisme 2006 m. rugpjūčio 22-23 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolu. Nuteistasis, susipažinęs su minėtu protokolu, pateikė pastabas, kurios buvo baudžiamojo proceso įstatymų numatyta tvarka apsvarstytos ir pagrįstai atmestos.

Apelianto skundo teiginiai, kad buvo iš esmės pažeistos jo teisės, nes atliekant atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus nedalyvavo vertėja, o nuteistasis visiškai nesupranta lietuvių kalbos, nuosprendyje yra aptarti ir įtikinamais argumentais sukritikuoti. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas N. R. patvirtino, kad su V. C. jis susišnekėdavo kreipdamasis į jį lietuviškai.

Už nekvalifikuotą nužudymą galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumas yra penkeri, o maksimumas yra penkiolika metų laisvės atėmimo. Konstruodamas tokią sankciją, įstatymų leidėjas paliko daug diskrecijos būtent teismui nustatyti bausmės dydį už konkretų

nužudymą. Toks nemažas skirtumas tarp galimos skirti bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio įpareigoja kiekvienu atveju skiriamą bausmę deramai individualizuoti. Kriminalinė bausmė, skiriama už nužudymą, turi būti proporcinga (t. y. bausmės griežtumas turi atitikti padaryto konkretaus nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę) ir teisinga. Kolegijos manymu, būtent tokią kriminalinę bausmę V. C. atitiktų ir bausmės paskirtį šiuo atveju užtikrintų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra kiek žemesnis nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tai lemia byloje esantys ne vien neigiami duomenys apie nuteistojo asmenybę bei naujai nustatytos lengvinančios nuteistojo atsakomybę aplinkybės buvimas. Teisėjų kolegijos nuomone, V. C. nustatyta tokio dydžio bausmė atitiktų bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles, numatytas BK 61 straipsnyje, ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 3 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad nužudymo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys ir tai laikyti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

V. C. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.