Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. individualios personalinės įmonės „Vygis“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-613-314/2014 pagal pareiškėjos V. V. individualios personalinės įmonės „Vygis“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. J., A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė J. J. 2014 m. balandžio 23 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir jį su vykdomąja byla perdavė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, skundas panašus į kitus netenkintus pareiškėjos skundus, kas tik dar kartą patvirtina faktą, kad skolininkė ir toliau siekia vilkinti vykdomąją bylą bei piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, be to, vykdomąjį dokumentą priėmus vykdyti didžiajai daliai skolų išieškojimo senaties terminas pagal įstatymus nėra nustatytas (b. l. 2).

Pareiškėja 2014 m. gegužės 14 d. pateikė Druskininkų miesto apylinkės teismui skundo tikslinimą, kuriame nurodė, jog vykdomoji byla Nr. 0052/02/01617 turi būti vykdoma pagal senąjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK 1964 m.), pagal kurį tenkintiems reikalavimams netaikytinas 93 straipsnis (Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“), todėl, vadovaujantis CK 1964 m. 84 straipsniu turi būti taikoma ieškininė senatis, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 1964 m.) 399 straipsnio 4 dalis ir vykdomoji byla turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo“) (b. l. 16).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. spalio 22 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko rities Borisovo miesto ir Borisovo rajono teismo 2002 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo A. M. priteista iš individualios įmonės „Vygis“ 8 216 Lt moralinei žalai atlyginti, 6 347 Lt maitintojo netekimo žalai nuo 2000 m. kovo 1 d. iki 2002 m. kovo 1 d. atlyginti, 160 Lt teismo išlaidoms atlyginti; kas mėnesį pradedant nuo 2002 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės, o jų akivaizdinio mokymosi atveju – iki mokslo pabaigos, bet ne daugiau kaip iki 23 metų amžiaus A. J. M. naudai dukrai J., gim. 1991 m. liepos 4 d., ir sūnui A., gim. 1993 m. lapkričio 12 d., išlaikyti po 268 Lt per mėnesį, taip pat priteista iš IĮ „Vygis“ į valstybės pajamas 383 700 Baltarusijos nacionalinio Banko rublių dydžio valstybinė rinkliava. Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. spalio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2T-64/2002, 2002 m. lapkričio 13 d. vykdomasis raštas priimtas vykdyti, jo pagrindu antstolė J. J. vykdo vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0052/02/01617. V. V. IPĮ „Vygis“ neturtint pakankamai lėšų ir turto, išieškojimas nukreiptas ir į V. V. tutą ir pajamas. Pareiškėja 2014 m. balandžio 18 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė vykdomąją bylą nutraukti, 2012 m. spalio 22 d. pasibaigus įstatymų numatytam išieškojimo senaties terminui (b. l. 3), kurį 2014 m. gegužės 14 d. patikslinus, prašė taikyti ieškinio senatį ir CPK 1964 m. 399 straipsnio 4 dalį (b. l. 16). Antstolė 2014 m. balandžio 23 d. patvarkymu netenkino skolininkės skundo (b. l. 2). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundo netenkintino.

Apeliacijos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, reikalaujant nutraukti vykdomąją bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vykdomasis raštas Nr. 2T-64/2002 vykdytinas pagal CPK 1964 m., išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus atvejus. CPK 1964 m. 399 straipsnyje reglamentuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Nurodyto straipsnio 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymo nustatytas senaties terminas, t. y. imperatyviai nurodyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu. Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procesas prasidėjo 2002 metais, CPK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta, jog išieškojimo senaties terminas yra 10 metų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomas ieškinio senaties terminas (ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.) vykdymo procese netaikytinas, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai, kad privalu taikyti ieškinio senaties terminą, yra nepagrįsti.

Pagal CPK 1964 m. 387 straipsnį, teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per 3 metus nuo jų įsiteisėjimo, jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto termino eiga prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Minėta norma reiškia, kad kiekvienai periodinei išmokai išieškoti priverstine tvarka yra taikomas 3 metų bendrasis terminas, skaičiuojamas nuo periodinės išmokos mokėjimo termino pabaigos.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad yra suėjęs 3 metų senaties terminas nuo paskutinės išmokos priskaičiavimo M. J., gim. 1991 m. liepos 4 d., todėl šioje dalyje vykdomoji byla turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra teismo priteistas išlaikymas A. J. M. naudai dukrai J., gim. 1991 m. liepos 4 d., ir sūnui A., gim. 1993 m. lapkričio 12 d., iš pareiškėjos nuo 2002 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės, o jų akivaizdinio mokymosi atveju – iki mokslo pabaigos, bet ne daugiau kaip iki 23 metų amžiaus. 2013 m. spalio 1 d. buvo 37 252,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. (vykdomoji byla Nr.0052/02/01617, t. 3, b. l. 450). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesant vykdomojoje byloje duomenų apie pilnamečių J. M. ir A. M. mokymąsi pareiškėjos skundo nagrinėjimo ir skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu, tenkinus pareiškėjos prašymą nutraukti vykdomąją bylą dalyje dėl periodinių išmokų išieškojimo J. M., gali būti pažeisti išieškotojos A. M. interesai.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0052/02/01617 pareiškėjos nurodytu pagrindu (CPK 1964 m. 399 str. 1 d. 4 p.), kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.