Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusios 1941 m. vasario 14 d. Šiauliuose, lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštojo išsilavinimo, našlės, pensininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2011 m. spalio 8 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, vartojo įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius S. V. atžvilgiu.

Nukentėjusioji S. V. paaiškino, kad ji ir D. Š. – namo ir namų valdos žemės sklypo bendrasavininkės. D. Š. pastoviai ją užgaulioja, bet tokių įžeidžiančių žodžių, kaip tą rytą, kai pas ją buvo atvažiavęs J. T., ji nebuvo girdėjusi, dėl ko ji jaučiasi labai įskaudinta ir pažeminta. Vieną šeštadienio rytą ji buvo susitarusi su senu pažįstamu J. T. apsikeisti sodinukais. Apie 10-11 val. prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), atvažiavo J. T. su E. J., J. T. atėjo pas ją į kiemą, E. J. liko sėdėti automobilyje, pastatytame gatvėje. J. T. pasibeldė į duris, ji iš karto išėjusi į lauką ir kartu su J. T. savo sklype nuėjusi kasti medelio. Iš namo išbėgusi D. Š. ėmė ją ir J. T. užgaulioti, įžeidinėti. Ji vadino ir ją ir J. T. įžeidžiančiais žodžiais. Kol jie kasė medelį, ji buvo kieme ir juos užgauliojo, garsiai rėkavo. Baigus iškasti medelį, ją J. T. nuvežė į policiją, kuri ji parašiusi pareiškimą dėl netinkamo D. Š. elgesio.

Liudytojas J. T. parodė, kad S. V. - jo sena bičiulė, D. Š. nepažįsta, su ja nebuvo susipykęs. Vieną šeštadienio rytą apie 10-11 val. atvežė S. V. avietės daigų. Automobilį pasistatė Vytauto Didžiojo gatvėje, prie pat S. V. gyvenamojo namo sklypo. Jis, priėjęs prie namo, pabeldė į S. V. langą, jai išėjus į kiemą, jie kartu nuėję kasti duobės jo atvežtų daigų sodinimui. Bekasant duobę prie jų atbėgo D. Š., ji, garsiai šaukdama, ėmė juos užgaulioti, vagimi jį vadinti. S. V. persigalvojusi ir jie toliau jo atvežtos avietės nebesodino, perėjo į kitą vietą kasti riešutmedžio iš S. V. priklausančio sklypo. Jiems kasant D. Š. jį ir S. V. toliau užgauliojo nepadoriais žodžiais, vadino jį prievartautoju, S. V. – pasileidusia moterim. Jie stengėsi nekreipti į D. Š. dėmesio, dirbo savo darbą, tačiau iškasus medelį jis nuvežė S. V. į policijos komisariatą, kur ji parašė pareiškimą dėl D. Š. elgesio. Pareiškimą surašė jis, tačiau S. V. pasirašė. Jis taip pat jautėsi įžeistas, tačiau pareiškimo savo vardu nerašė.

Liudytoja E. J. parodė, kad ji kartu su J. T. buvo atvykusi į S. V. namus, kai J. T. atvežė D. V. aviečių sodinukus. Kadangi ji sunkiai vaikšto, todėl likusi sėdėti automobilyje, kuris buvo pastatytas Vytauto Didžiojo gatvėje, prie pat S. V. sklypo. Ji gerai girdėjusi ir mačiusi, kaip prie J. T. ir S. V. pribėgusi D. Š. J. T. vadino vagimi, prievartautoju, S. V. – paleistuve. Tokiam apibūdinimui vartojo nepadorius žodžius.

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. Š. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji savo kambaryje pašokusi nuo išgąsčio dėl beldimo į jos langą. Tokie triukšmai ir beldimai būna dažni, ji neturinti ramybės dėl pastovių apsilankymų pas bendrasavininkę S. V.. Pravėrusi savo kambario duris, matė įeinančio vyriškio nugarą, neužilgo į kiemą išėjus S. V. ir jai nepažįstamam vyriškiui, ji tik pravėrusi laukujas duris garsiai pasakiusi, kad ji kreipsis į policiją dėl ramybės drumstimo. Jokių necenzūrinių žodžių ji nevartojusi, į kiemą nebuvo išėjusi.

Liudytojų R. S. ir V. O. parodymai nėra reikšmingi šios bylos aplinkybių tyrimui, nes jos įvykio vietoje nebuvo, teisme davė parodymus, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje reglamentuota administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Bylos nagrinėjimo metu ištirtų aplinkybių visuma patvirtina, kad pažeidimas, kuriuo kaltinama D. Š., buvo padarytas viešoje vietoje – tai yra gyvenamojo namo, esančio Kelmėje, Vytauto Didžiojo gatvėje Nr. 121, namų valdos sklype. Nepagrįsta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo nuomonė, kad namo kiemas ir privatus sklypas negali būti laikomas viešąja vieta. Teismas pažymi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis, būti kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje netgi nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Iš ištirtų įrodymų visumos šioje byloje matyti, kad nukentėjusioji S. V. ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. yra gyvenamojo namo ir namų valdos žemės sklypo bendrasavininkės, joms priklausančio kiemo ir sklypo dalys nėra izoliuotos, kiekviena iš jų ar pas juos atėję pažįstami asmenys gali laisvai patekti į bet kuriai priklausančio sklypo dalį. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad matė pas S. V. atėjusį J. T., jiems išėjus į kiemą, pravėrusi duris garsiai įspėjusi, kad dėl triukšmo kreipsis į policiją, tačiau neigė vartojusi įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius. Įvertinus nukentėjusiosios S. V. ir liudytojų J. T. ir E. J. rašytinius paaiškinimus (b.l. 6, 7, 8) bei jų parodymus teismo posėdžio metu, konstatuotina, jog šių asmenų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, jie nekito viso bylos tyrimo metu, o vien dėl to, kad vyksta ginčas tarp S. V. ir D. Š., nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, bei, kad J. T. ir E. J. yra geri nukentėjusios pažįstami, nesudaro pagrindo teigti, jog J. T. ir E. J. siekia nepagrįstai apkaltinti D. Š.. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai J. T. ir E. J. patvirtino, jog D. Š. užsipuolė S. V. ir J. T., jų atžvilgiu vartojo nepadorius žodžius, turinčius neigiamą reikšmę visuomenėje. Nereikšmingi neatitikimai, t.y. konkrečiai kurioje vietoje stovėdama ar tiksliai kurioje vietoje esant nukentėjusiajai ir liudytojui J. T. buvo išsakyti nepadorūs žodžiai jų atžvilgiu, esminės reikšmės veikos vertinimui neturi. Esminga aplinkybė yra ta, kad tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai nurodė tuos pačius nepadorius, neigiamą reikšmę turinčius žodžius, kuriuos vartojo D. Š.. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad toks D. Š. elgesys yra pažeidžiantis viešąją tvarką ir žmonių rimtį. D. Š. garsiai šaukė ant S. V. ir netgi jos svečio, vartojo žodžius, neigiamai apibūdinančius šiuos asmenis, D. Š. žodžius girdėjo gatvėje stovinčiame automobilyje sėdėjusi su D. Š. jokiais reikalais ir ryšiais nesusijusi, visiškai pašalinis asmuo E. J., juos taip pat galėjo girdėti bet koks asmuo, praeinantis gatve šalia D. Š. ir S. V. priklausančio kiemo, tokiu būdu, D. Š. vartoti necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai trikdė visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles.

Esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Iš D. Š. paaiškinimų, jos pasisakymų teismo posėdžio metu, raštu teismui pateiktų skundų (b.l. 10-12, 45-46) matyti, kad ji yra priešiškai nusiteikusi bendrasavininkės S. V. atžvilgiu, jaučia nuoskaudą dėl to, kad jos tėvams ir jai priklausančiame name gyvena svetimas žmogus. Dėl to ne kartą yra išsakiusi nuoskaudas pažįstamiems asmenims, ką patvirtino teisme liudytojos R. S. ir V. O.. Be to, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta D. Š. buvo ne kartą pašalinta iš teismo posėdžio salės už trukdymą procesui, nes apklausiant nukentėjusiąją ir liudytojus ji juos pertraukinėdavo, replikuodavo, į teismo ir savo atstovo perspėjimus ir nurodymus elgtis mandagiai, laikytis teismo posėdžio tvarkos nereagavo. Tai rodo jos impulsyvų būdą, nesugebėjimą tvardytis. Būtent šios aplinkybės ir D. Š. būdo bruožai galėjo būti 2011 m. spalio 8 d. apie 11 val. kilusio konflikto priežastimi.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei įvertinus tarp asmenų kilusio konflikto aplinkybes, tai yra, kad jis kilo viešoje vietoje, sprendžiant konfliktą buvo pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis santykių sprendimo būdas ir tuo sutrikdyta žmonių rimtis, pripažintina, kad D. Š. veika atitinka ATPK 174 straipsnyje įvardinto nedidelio chuliganizmo požymius.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą D. Š. atsižvelgiama į tai, kad ji kalta neprisipažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, praeityje buvo bausta už pažeidimus, numatytus ATPK 174 str. ir 188 str., kas rodo jos konfliktišką būdą, polinkį nusižengti, todėl jai skirtina griežtesnė nei minimali bauda, numatyta ATPK 174 str. sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad ji yra garbaus amžiaus, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, pensininkė, todėl jai skirtina bauda nedaug didesnė už minimalią baudą, numatytą įstatymo už jos įvykdytą teisės pažeidimą.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje, kuris numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, byla Nr. N575-5779/2008; Administracinių teismų praktikos 2002-01-03 konsultacija Nr. 1-K), jog ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių ABTĮ nuostatų taikymas yra negalimas. Šioje byloje, remiantis administracinių teismų praktika, turi būti taikomos ATPK nuostatos, kuriose nenumatoma galimybės nukentėjusiesiems atlyginti ar priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl nukentėjusiosios atstovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

D. Š. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė