- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-341-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00741-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- K., Joniškio rajono S
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. B. (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Egidijaus Mockevičiaus,
Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovei Švietimo ir sporto skyriaus vedėjai I. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-28-645/2011, iškeltoje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Joniškio rajono S. K. pagrindinei mokyklai, V. B. ir R. I. dėl atsisakymo priimti į darbą pripažinimo neteisėtu ir darbo sutarties, sudarytos pažeidžiant įstatymus, nutraukimo, bei įpareigojimo sudaryti darbo sutartį, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
I. V. J. ieškiniu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovo Joniškio rajono savivaldybės K. pagrindinės mokyklos atsisakymas priimti jį į darbą istorijos mokytoju nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos yra neteisėtas, o atsakovas V. B., atsisakydamas priimti ieškovą į darbą ir 2009 m. rugsėjo 8 dieną sudarydamas darbo sutartį su R. I. pažeidė darbo teisės subjektų lygybės principą ir šį principą reglamentuojančius įstatymus ir teisės aktus. Taip pat ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovė R. I., dirbdama pagal dvi neterminuotas galiojančias darbo sutartis dvejose pagrindinėse mokyklose, 2009 m. rugpjūčio 28 dieną kreipdamasi dėl darbo į atsakovą K. pagrindinę mokyklą veikė neteisėtai, įpareigoti atsakovą nutraukti darbo sutartį su R. I., priimti ieškovą į darbą istorijos mokytoju ir priteisti jam minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už visą laikotarpį nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 5000 Lt neturtinę žalą, ieškovo patirtą dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą istorijos mokytoju ir dėl diskriminavimo darbo santykiuose. Nurodė, kad 2009-08-29 įteikė prašymą dėl darbo K. pagrindinėje mokykloje istorijos mokytoju nuo rugsėjo 1 d. Kalbėjo su mokyklos direktoriumi – atsakovu V. B.. 2009 rugpjūčio 31 d. atsakovas jam pranešė, kad į darbą nepriims, o 2009 m. rugsėjo 9 d. ieškovas gavo K. pagrindinės mokyklos direktoriaus raštą, kuriame nurodoma, kad ieškovo prašymas įsidarbinti mokykloje netenkinamas, dirbti istorijos mokytoju priimama atsakovė R. I.. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad iš ieškovo pateiktų duomenų nematyti, kad ieškovas būtų įgijęs pedagogo kvalifikaciją ir teisę dirbti mokytoju. Kilus tokioms abejonėms, atsakovas V. B. turėjęs ieškovo paprašyti papildomų duomenų. Ieškovas turintis teisę dirbti mokytoju, yra pabaigęs Vilniaus universitetą. Priimdamas dirbti istorijos mokytoja atsakovę R. I., atsakovas V. B. pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes turėjo tartis su bedarbiu ieškovu, o ne su asmeniu, kuris jau turi dvi darbo vietas. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 61 str. 4 d. 3 p., direktoriaus pareigybės aprašymo 8.1 ir 11.5 p. nuostatas. Jei sprendžiant ieškovo priėmimo į darbą klausimą atsakovui V. B. kilo abejonių, jis galėjo siūlyti atestaciją. Tai būtų buvęs tinkamas variantas. Galimybė atsakovui siūlyti ieškovo atestaciją išlieka ir dabar. Mano, kad didelio skirtumo tarp jo ir atsakovės R. I. dalykinių savybių nėra. V. J. teigimu, atsakovė R. I., įgyvendindama savo teisę į darbą, elgėsi nesąžiningai, pažeidė ieškovo teises, nes dėl darbo į K. pagrindinę mokyklą kreipėsi be teisėto pagrindo, turėdama dvi galiojančias darbo sutartis. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 str. 1 ir 2 d. nuostatas, kurios siejasi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniu. Pažeistas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, lygiateisiškumo, teisingumo principai. Ieškovas patyrė socialinę diskriminaciją, be to buvo diskriminuojamas dėl lyties ir dėl nedalykinių savybių. I. V. J. nurodė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyręs neturtinę žalą – nepatogumus, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Jis yra įžeidinėjamas, kad yra netinkamas mokytojas. Dėl to, kad nebuvo įdarbintas, patyrė ir turtinę žalą – susidarė skolos už elektros energiją ir jo būste nutrauktas elektros tiekimas. Mano, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Darbo biržoje registruotas nuo 2010-12-28. Anksčiau darbo biržoje buvo registravęsis 2007 m. vasario mėnesį, bet registracija buvo nutrūkusi. Paskutinė ieškovo darbovietė – Žagarės mokykla, kur iki 2006 m. dirbo pagal terminuotą darbo sutartį.
Atsakovas, K. pagrindinės mokyklos direktorius V. B., su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad mokyklos vadovas pirmiausia atsakingas už darbo rezultatus. Mokyklos direktoriui suteikta teisė pasirinkti darbuotojus, reikalauti darbo kokybės. Šiuo atveju diskriminacijos lyties ar kitais pagrindais ieškovo atžvilgiu nebuvo. Priimdamas darbuotoją atsižvelgia į jo kompetenciją, atsiliepimus apie jį. 2009 m. rugpjūčio 28 d. be ieškovo dėl darbo mokykloje kreipėsi ir atsakovė R. I.. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matė, kad ji turėjo 20 metų nepertraukiamąjį darbo stažą, atsiliepimai apie ją buvo teigiami. Ieškovas prašyme buvo nurodęs, kad turi 15 metų darbo stažą, nors turimais duomenimis, šis stažas tėra 5 metai. Atsakovė R. I. atestuota, jai suteikta vyresniojo mokytojo kvalifikacinė kategorija. Todėl į darbą priėmė aukštesnę kvalifikaciją turinčią R. I.. Nėra priežasčių, dėl kurių turėtų atleisti šią mokytoją ir priimti į darbą ieškovą. Šiuo metu, kai ieškovą jau šiek tiek pažįsta, mano, kad būtų sudėtinga turėti tokį darbuotoją.
A. R. I. su pareikštu ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškodama darbo kreipėsi į K. pagrindinę mokyklą. Mano, kad direktorius turi teisę rinktis darbuotoją. Patvirtino, kad vienu metu dirbo mokytoja trijose mokyklose.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2011-02-25 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad vienos šalies pageidavimas sukurti darbo teisinius santykius, siekiant įgyvendinti savo darbinį veiksnumą, negali būti privalomas kitai šaliai – darbdaviui. T. K. pagrindinės mokyklos direktorius, kuris visų pirma yra atsakingas už mokyklos veiklos rezultatus ir personalo kvalifikacijos atitiktį užimamoms pareigoms, vadovauja mokyklos darbo veiklai ir turi teisę nustatyta tvarka skirti bei atleisti mokytojus (K. pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.2, 5.6, 11.1, 11.4 punktai), nepriimdamas ieškovo V. J. dirbti istorijos mokytoju, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Teismas nusprendė, kad diskriminavimo ieškovo atžvilgiu nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovas tinkamai nenurodė jo tariamai patirto diskriminavimo faktinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą įtarti diskriminaciją buvus, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą jos nebuvus. Todėl atsakovo V. B., kaip mokyklos direktoriaus, sprendimas pasirinkti tinkamiausią darbuotoją, šiuo atveju prioritetą teikiant geresnėms pretendento dalykinėms savybėms, negali būti laikomas diskriminuojančiu.
Teismas konstatavo, kad teisės aktai nenustato jokių draudimų asmeniui, dirbančiam pagal neterminuotas darbo sutartis dviejose mokyklose, kreiptis su prašymu dėl darbo dar ir į trečią mokyklą. Todėl atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovę R. I. veikus neteisėtai.
Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti 2009-09-08 darbo sutartį. Šį reikalavimą atmetus ir nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, atmesti ir kiti ieškovo reikalavimai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
I. V. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimo panaikinimo ir naujo, ieškinį tenkinančio sprendimo priėmimo.
1. Šioje byloje būtinoji (privaloma) įrodinėjimo priemonė – atestacija. Apeliantas mano, kad, nesant atestavimo rezultatų, teismo sprendimas negalėjo būti grindžiamos liudytojų parodymais. Pažymi, kad atsakovas nepateikė ne tik jokių ieškovo pedagoginės veiklos atestavimo rezultatų, bet ir nei vienos vestos ir stebėtos pamokos aprašymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino darbuotojo dalykines savybes, remdamasis V. K. parodymais apie prieš 5 metus įvykusį incidentą su mokiniais ir ieškovui taikytą drausminę atsakomybę. Mano, kad pedagogo dalykinės savybės nustatinėjamos ne pagal kokį nors incidentą, o pagal kitus kriterijus. Pedagogo (mokytojo) dalykinės savybės yra vertinamos pagal geriausius pedagoginės veiklos rezultatus. Šią aplinkybę teismui turėjo išaiškinti išvadą teikianti institucija. Todėl buvo pažeistas įrodymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, sąsajumo principas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas tose dalyse, kur yra kalbama apie ieškovo netinkamas dalykines savybes yra nepagrįstas.
3. Teismas padarė klaidą, neteisingai paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigas. Sprendime nėra pateikta įrodymų, kuriais buvo grindžiami ieškovo reikalavimai dėl atsakovės R. I. įstatymų pažeidimų vertinimo, neaptartas atsakovės atsiliepimas. Mano, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas sprendė, kad R. I. jokios įrodinėjimo pareigos procese neturi. Atsakovei, ieškovo nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas turėjo remtis byloje esančiais įrodymais ir pripažinti atsakovės nesąžiningo veikimo faktą. Nustačius atsakovės nesąžiningo veikimo faktą, turėtų būti pripažįstama, kad darbo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymus. Todėl darbo sutartis privalo būti teismo sprendimu nutraukiama, neatsižvelgiant nei į atsakovės kvalifikacinę kategoriją, nei į jokias kitas aplinkybes.
4. Teismas neteisingai aiškino ir taikė LR Lygių galimybių įstatymą.
5. Teismas padarė neteisingą išvadą, nuspręsdamas nevertinti darbdavio pasirinkimo, pasirenkant darbuotoją, pagrįstumo. Mano, kad teisės aktai imperatyviai nustato, kad mokyklos direktorius turi pareigą laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, viešumo, teisingumo, sąžiningumo principais. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas bylą, turėjo patikrinti ir tai, kiek darbdavio veiksmai atitiko šiuos bendruosius teisės principus.
6. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi priteisė atsakovui visas jo turėtas išlaidas. Mano, kad nors išlaidos neviršijo LR Teisingumo ministro rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, tačiau, akivaizdžiai, neatitiko darbo ir laiko sąnaudų, suteiktų teisinių paslaugų kokybės, specialių teisinių žinių reikalingumo.
7. Iš ieškovo neturėjo būti priteistos 54,50 Lt išlaidos valstybei, kadangi jis yra valstybės socialiai remiamas asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Joniškio rajono S. K. pagrindinė mokykla prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimą nepakeistą ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
1. Ieškovo pareiga yra įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o tokios pareigos neįvykdžius, teismui, nagrinėjančiam konkrečią bylą, belieka ieškinio netenkinti.
2. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokio įstatymo, kuriame įsakmiai būtų nurodyta, jog asmens dalykinės savybės gali būti įrodinėjamos tik konkrečios profesijos darbuotojų atestacijos rezultatais.
3. Teisės aktai nenustato jokių draudimų asmeniui, dirbančiam pagal dvi neterminuotas darbo sutartis skirtingose mokyklose, kreiptis su prašymu dėl darbo dar ir į trečią mokyklą. Todėl ieškovas neįrodė, kad darbo sutartis su atsakove R. I. yra sudaryta pažeidžiant įstatymus.
4. Ieškovas ne tik neįrodė, bet ir tinkamai nesuformulavo jo patirto diskriminavimo faktinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą įtarti diskriminaciją buvus, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą jos nebuvus.
5. Ieškovas, reikšdamas ieškinį ir kelis kartus jį tikslindamas, nereikalavo įvertinti atsakovų veiksmų teisingumo, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovų veiksmais buvo pažeistas teisingumo principas. Mano, kad, jei ieškovas reikalavimo nepareiškė, teismas priimdamas sprendimą ir neturėjo pasisakyti dėl jo.
6. Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo tvarką. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pateisinamos, būtinos ir pagrįstos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais. Atsakovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Byloje nustatyta, kad ieškovas V. J. 2009-08-28 pateikė atsakovui Joniškio rajono savivaldybės K. pagrindinės mokyklos administracijai prašymą priimti jį į darbą istorijos mokytoju nuo 2009-09-01, tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Mokyklos direktorius V. B. 2009-09-07 raštu informavo V. J., kad darbo sutartis sudaryta su 20 metų darbo stažą ir vyresniojo mokytojo kvalifikaciją turinčia R. I.. Ieškovas tokį mokyklos direktoriaus sprendimą įvertino kaip diskriminaciją įdarbinant, dėl ko prašė priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nutraukti neteisėtai sudarytą darbo sutartį su atsakove R. I., priimti jį į darbą ir priteisti iš darbdavio DK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio kompensaciją.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darbdavys proceso eigoje įrodė, kad atsisakymas sudaryti darbo sutartį su ieškovu V. J. buvo grindžiamas tik dalykinėmis pedagogų, pretendavusių dirbti K. pagrindinėje mokykloje, savybėmis. Byloje pateikti 2009-08-28 V. J. diplomas, išrašas iš įskaitų ir egzaminų žiniaraščio, prašymas, kuriame nurodyta, kad ieškovas nėra įgijęs kvalifikacinės kategorijos, 2 metus neturėjo darbo (tomas 1, 14, 15, 16 b. l.). Lyginant šiuos ieškovo kvalifikaciją apibūdinančius duomenis su atsakovės R. I. pateiktais dokumentais (2 tomas, 170 – 174 b. l.), teisėjų kolegijos vertinimu, yra akivaizdus R. I. profesinis pranašumas (dvidešimties metų nepertrauktas darbo stažas, jai suteikta vyresniosios istorijos mokytojos kvalifikacinė kategorija). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atrankos kriterijai, kuriais nagrinėjamu atveju vadovavosi darbdavys priimdamas į darbą R. I., nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., DK 2 str. įtvirtintų darbo santykių reglamentavimo principų, kitų apelianto nurodomų teisės aktų (tomas 2, b. l. 136, 137 b. l.) nuostatų ir nelaikytini diskriminuojančiais DK 96 str. 1 d. 1 p. ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB „Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo“ prasme.
Apelianto argumentai, susiję su atsakovės R. I. veiksmų neteisėtumu, ieškant papildomo darbo ir sudarant ginčijamą darbo sutartį, teisėjų kolegijos atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas tiesiog pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams minėto reikalavimo dalyje, sutinka su atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktais argumentais ir su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų plačiau neanalizuoja. Nagrinėjamoje situacijoje, kolegijos vertinimu, reikšminga yra ir tai, kad atsakovė R. I., teikdama prašymą dėl darbo K. pagrindinėje mokykloje, negalėjo žinoti aplinkybių, susijusių su ieškovo V. J. pateiktu prašymu ar jo socialinėmis problemomis. Todėl R. I. elgesys, sudarant darbo sutartį, negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovo teises.
Negalima sutikti ir su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė teisingumo principą, nes CK 1.5 str. įtvirtinti bendrieji teisės principai – teisingumas, protingumas ir sąžiningumas, yra vertybiniai kriterijai, leidžiantys teismui konkrečioje byloje priimti patį teisingausią, protingiausią ir sąžiningiausią sprendimą. Teisingumo principas reiškia visų asmenų lygybę įstatymui, draudimą kam nors daryti įstatymų išimtis. DK 2 str. 3 d. yra reglamentuotas laisvės pasirinkti darbą principas, kuris negali būti traktuojamas kaip užtikrinimas ar garantija konkrečiam asmeniui, kad jis gaus konkretų pageidaujamą darbą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis K. pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymu, pagrįstai sprendė, kad direktorius yra atsakingas už mokyklos veiklos rezultatus ir personalo kvalifikacijos atitikimą užimamoms pareigoms, todėl nagrinėjamoje situacijoje turėjo teisę pasirinkti tinkamiausią darbuotoją, kuris geriausiai galėtų atlikti jam pavestą istorijos mokytojo darbą.
Akivaizdu, kad ieškovas bylą iškėlė siekdamas įgyvendinti Konstitucijos garantuojamą teisę į darbą, tačiau V. J. neįvertino, kad teisės į darbą įgyvendinimas yra reglamentuotas DK 86 – 92 str. nuostatomis, o atsakovas K. pagrindinė mokykla nėra įdarbinimo tarpininkavimo tarnybų sistemos grandis, privalanti organizuoti Lietuvos gyventojų užimtumo garantijų realizavimą darbo rinkoje. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nepažeidė bendrųjų teisės principų.
Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, skundžiamas sprendimas pagrįstas bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Apylinkės teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, įstatymu reglamentuotų įrodymų naštos paskirstymo taisyklių taip pat nepažeidė. Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius ir pateiktas įrodymų vertinimas, nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ar pažeistos įstatymu reglamentuotos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 177str., 178 str., 180 str., 185str., 265 str., 270 str.). Be to kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).
V. J. teiginiai dėl šioje byloje būtinos įrodinėjimo priemonės – atestacijos, taip pat nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008-11-24 įsakymu Nr. ISAK-3216 patvirtinti atestacijos nuostatai reglamentuoja mokymo įstaigose dirbančių mokytojų atestavimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 19 d. nutartyje (civilinėje byloje A.R.J. v. Kauno technologijos universitetas, Nr. 3K-3-1363/2001; nutartis paskelbta biuletenyje Teismų praktika 17, p. 199-212) pateikti kriterijai, pagal kuriuos atribojami darbuotojo atestacija ir konkursas. Darbuotojo atestacija yra viena iš priemonių, leidžiančių užtikrinti nuolatinį, tęstinį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, jų tobulėjimą, kad atitinkamas pareigas užimtų aukščiausios kvalifikacijos asmenys. Tuo tarpu konkursas yra papildoma sąlyga darbo sutarčiai sudaryti. Galima spręsti, kad ieškovas norėtų, jog darbo sutartys su mokytojais K. pagrindinėje mokykloje būtų sudaromos konkurso tvarka, tačiau toks pageidavimas yra nepagrįstas, nes mokytojo pareigos neįtrauktos į konkursinių pareigų sąrašą (DK 101 str.).
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, ir atmesdamas pareikštą ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.).
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). CPK 88 str. 1 d. 6 p. nustato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Priteistinų išlaidų advokato pagalbai atlyginti dydžio klausimas sprendžiamas vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis minėtų Rekomendacijų 8.2. p., 8.18 p., 10 p., teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašyta ir pirmosios instancijos teismo priteista 2541,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijų 8 p. nustatytų dydžių, to neginčija ir ieškovas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo Joniškio rajono K. pagrindinės mokyklos turtėtas 2541,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 tomas, 12; 80; 81 b. l., 3 tomas, 83 b. l.). Todėl skundžiamas teismo sprendimas ir šioje dalyje paliktinas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, priteisia iš apelianto atsakovei Joniškio rajono S. K. pagrindinei mokyklai 1210 Lt, apeliacinėje instancijoje patirtas ir teismui pateiktais dokumentais įrodytas atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas (IV tomas 22 b. l.)
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės, keičia skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, nes pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 96 str. 2 d. nuostatas, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. J. valstybės naudai priteista 54,50 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), atsakovei Joniškio rajono S. K. pagrindinei mokyklai 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt Lt) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.