Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei S. Š. ir jos atstovei advokatei Ingai Radinienei, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. V.,

nedalyvaujant atsakovui T. Š., trečiojo asmens AS Luminor Bank, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui T. Š., trečiajam asmeniui AS Luminor Bank, Lietuvoje veikiantis per AS Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė S. Š. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo T. Š. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų I. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti ieškinyje numatytą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų I. Š. ir S. Š. išlaikymui po 300,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriant ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo 9 399,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 20 d. imtinai; 6) padalinti ieškinyje nurodyta tvarka bendrąją junginę sutuoktinių nuosavybę ir prievoles; 7) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Šalių santuoka iširo, kadangi atsirado nesutarimai, išsiskyrė požiūris į šeimos ir gyvenimo vertybes. Atsakovas darbo reikalais dažnai keliaudavo, ieškovė sužinojo apie atsakovo neištikimybę. Santykius bandė išsaugoti, kalbėjosi, vyko į kelionę, tačiau išsaugoti santuokos nepavyko. Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų: sūnaus, kuriam (duomenys neskelbtini) metų, ir dukros, kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Vaikai gyvena su ieškove, nuomojamame trijų kambarių bute Panevėžyje. Būsto nuoma siekia 250 Eur, komunaliniai mokesčiai taip pat sudaro apie 250 Eur. Atsakovas neprisideda prie buto išlaikymo. Ieškovė dvejus metus dirba (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį. Dukra jau šeštus metus lanko dailės mokyklą, kuri per mėnesį kainuoja 16 Eur, priemonės kainuoja apie 30-40 Eur, o sūnus Žemynos progimnazijoje lanko baseiną, kuris kainuoja 15 Eur, taip pat patiriamos išlaidos plaukimo aksesuarams ir aprangai įsigyti. Atsakovas bendrauja su vaikais. Ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su vaikais pagal jo ir vaikų norus. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas kiekvienam vaikui per mėnesį teikdavo 150 Eur/mėn. išlaikymą. Išlaikymą teikė pagal savo galimybes, nuo 2023 m. vasario mėn. atsakovas išlaikymo vaikams visiškai neteikia. Duomenų apie atsakovo finansinę padėti ieškovė neturi. Seniau atsakovas Anglijoje dirbdavo ekskavatoriaus inžinieriumi, tikriausiai tuo užsiima ir šiuo metu. Šalims gyvenant kartu atsakovas uždirbdavo apie 4 000 svarų/mėn. Kitų išlaikytinių ar sveikatos problemų atsakovas, ieškovės teigimu, neturi. Vieno vaiko poreikius sudaro maistas, apranga, avalynė, užklasinės veiklos ir pan. Vaikus ieškovė išlaiko iš savo gaunamų pajamų, kurios per mėnesį sudaro apie 800 Eur. Ieškovei išlaikyti vaikus padeda ieškovės tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokoje įsigijo žemės sklypą su namų, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat, dalintini namų apyvokos daiktai, kurie įsigyti 2017-2018 m. Santuokos metu įgytą turtą prašo dalinti abiem lygiomis dalimis. Kreditorinę prievolę AS Luminor Bank prašo pripažinti bendra abiejų šalių, kurią vykdys solidariai lygiomis dalimis.

3. Ieškovės atstovė advokatė Inga Radinienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Daugiau kaip tris metus šalys negyvena kartu, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka yra tikrai iširusi. Vienai ieškovei išlaikyti du vaikus, patenkinti jų poreikius, aprūpinti gyvenamuoju būstu yra sudėtinga, todėl atsakovas turi teikti išlaikymą vaikams atitinkantį jų poreikius. Atsakovas turi specialybę, visuomet dirbo elevatorių inžinieriumi, darbas yra kvalifikuotas ir gerai apmokamas. Atstovės žiniomis, atsakovas šiuo metu galėtų dirbti Švedijoje pagal savo darbo pobūdį. Tikėtina, kad atsakovo darbo užmokestis neapsiriboja 4 000 Eur/mėn. Atsakovas nuo 2021 m. sistemingo išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė, todėl iš teiktinos išlaikymo sumos atėmus atsakovo teiktą vaikams išlaikymą, įsiskolinimas sudaro 9 399 Eur. Ieškovė prašo padalinti nekilnojamąjį turtą šalims lygiomis dalimis, t. y. ½ dalį, kadangi tai geriausiai užtikrins sutuoktinių interesus. Kilnojamieji daiktai taip pat dalintini pagal poreikį. Prievolę, kuria įsigytas turtas, prašo palikti bendrą šalių prievole.

4. Atsakovui T. Š. procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytu ir deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesinių dokumentų atsakovui šiuo adresu įteikti nepavyko. Turimu atsakovo mobiliojo ryšio telefono numeriu su juo susisiekti nepavyko. Teismas procesinius dokumentus ir informaciją apie bylos nagrinėjimą atsakovui siuntė ir elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtino apie procesinių dokumentų įteikimą negauta. Procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad atsakovui yra žinoma apie pareikštą ieškinį, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jam įteikti tinkamai ir byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečių vaikų ugdymo, laisvalaikio sąlygos. Skyriui nepavyko su atsakovu susiekti. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė nesugebėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ar veiktų priešingai jų interesams. Ieškovė dirbanti ir gaunanti nuolatines pajamas. Atsakovas vykdo individualią veiklą, tačiau nėra duomenų, kokią veiklą jis vykdo ir kokia pajamas gauna. Gyventojų registro duomenimis atsakovas neturi kitų nepilnamečių išlaikytinių, išskyrus du šalių vaikus. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumas ar jis turėtų kokių nors sveikatos problemų. Skyrius sutinka, jog ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir atitinka jų interesus.

6. Trečiasis asmuo AS Luminor Banik, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinio riekalavimu, kad prievolė bankui po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo išlieka solidaria prievole bankui ir solidari atsakomybė nėra keičiama ar modifikuojama. Šalių tarpusavio susitarimai mokėti kredito įmokas lygiomis ar kitokiomis dalimis bei įsipareigojimai mokėti atsakovui asmeniškai neturi ir neturės įtakos banko teisėtiems interesams ateityje reikalauti prievolės įvykdymo iš abiejų solidariai atsakingų ieškovės ir atsakovo. Prašo bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintintas iš dalies.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovės S. Š. ir atsakovo T. Š. santuokos sudarymo įrašas (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. Š. ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) sūnus I. Š. ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

10. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu.

12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovu faktiškai gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio, tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

13. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – „Š.“. Atsakovas prieštaravimų nepateikė.

14. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei S. Š. paliktina santuokinė pavardė „Š.“, o atsakovui T. Š.jo prigimtinė pavardė – „Š.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

15. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

16. Kaip jau minėta, šalims santuokoje gimė du vaikai: S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Atsakovas ir išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių S. Š. ir I. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

17. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

18. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

19. Ieškovė prašo nustatyti sekančią atsakovo T. Š. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais I. Š. ir S. Š.:

19.1. T. Š. su nepilnamečiais vaikais I. Š. ir S. Š. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginių metų savaičių penktadienį 17 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.;

19.2. T. Š. su nepilnamečiais vaikais sūnumi I. Š. ir dukra S. Š. bendrauja pusę vaikų ugdymo įstaigos numatytų mokyklinių atostogų, įskaitant vasaros atostogas, laiko, poriniais metais - pirmą atostogų dalį, neporiniais metais - antrą atostogų dalį. Konkrečią kalendorinę bendravimo datą prieš dvi savaites T. Š. suderina su S. Š.;

19.3. T. Š. su nepilnamečiais vaikais sūnumi I. Š. ir dukra S. Š. bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 9 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val., nelyginiais metais T. Š. su nepilnamečiais vaikais sūnumi I. Š. ir dukra S. Š. bendrauja antrąją Šv. Kalėdų, pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus šventinės dienos 9 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;

19.4. T. Š. su nepilnamečiais vaikais sūnumi I. Š. ir dukra S. Š. kasmet bendrauja Tėvo dieną, tėvo T. Š. gimimo dienos savaitgalį, nepriklausomai, kaip pasiskirsto tėvo bendravimas su vaikais savaitgaliais, tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 9 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.

20. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia nepilnamečių vaikų ir atsakovo interesų, tai nurodo ir išvadą byloje teikianti institucija. Ji atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaikų raidą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi I. Š. ir dukra S. Š. pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarką.

21. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.

22. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie atsakovo darbo vietą ir pajamas Lietuvoje nėra. Duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas teismui neteikė. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga po 600 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), finansiškai ieškovei padeda jos tėvai, transporto priemonių registruotų savo vardu neturi, kito, ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas Lietuvoje registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, gautų iš Antstolių informacinės sistemos, matyti, kad atsakovo atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai piniginių lėšų išieškojimai. Bylos duomenimis, remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas išlaikymo vaikui nemoka nuo 2023 m. sausio 1 d., todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neneigė, nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog jis nuo 2023 m. sausio 1 d. teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, lavinimui, buities, higienos priemonių įgijimui. Vertinant vaikams reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis). Kaip jau minėta, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie ribotą jo darbingumą nėra. Teismas pažymi, jog atsakovas turi pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais ir juos išlaikyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas sąžiningai vykdo tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat nėra pakankamai duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir tikrąją turtinę padėtį. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis ir jis deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovės nurodytų vaikų poreikiams reikalingų išlaidų dydžio ir pagrįstumo atsakovas nepaneigė (CPK 185 straipsnis). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas atsakovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodytais motyvais, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. spalio 31 d.) iki vaikų pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) ( Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis 3K-3-189/2009).

25. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimui teismui dienos (2023 m. liepos 31 d.).

26. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepilnamečių vaikų I. Š. ir S. Š. neišlaiko nuo 2023 m. vasario 1 d., t. y. atsakovas visiškai nebevykdo vaikų išlaikymo pareigos. 2023 m. sausio mėn. atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 300 svarų (apie 345 Eur). Išlaikymo skola nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 20 d. yra 3 555 Eur (600 Eur x 6,5 mėn. – 345 Eur). Atsakovas 2022 m. vaikų išlaikymui sumokėjo 3 663 Eur, kai tuo tarpu turėjo sumokėti 7 200 Eur. Skola už 2022 m. yra 3 537 Eur. Atsakovas 2021 m. vaikų išlaikymui mokėjo 4 893 Eur, tuo tarpu už 2021 m. turėjo sumokėti 7 200 Eur. Skola už 2021 m. yra 2 307 Eur. Iš viso ieškovė prašo priteisti 9 399 Eur išlaikymo įsiskolinimo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 20 d.

27. Vertinant, kad nagrinėjamu atveju kiekvieno vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 31 d.) bei nesant pagrindo manyti, kad vaikų poreikiai buvo ženkliai mažesni laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, pripažintina, kad už 30,5 mėnesius atsakovo teiktinas vaikams išlaikymas turėjo sudaryti 18 300 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė duomenų apie jo turimas ir gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, sveikatos būklę ir turimus išlaikytinius. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis būtų buvusi ženkliai blogesnė nei šiuo metu.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovo mokėtina išlaikymo vaikams suma už 3 metus iki ieškinio pateikimo sudarytų 18 300 Eur. Kadangi ieškinyje nurodyta, jog iš atsakovo gautas išlaikymas nepilnamečiams I. Š. ir S. Š. siekė 8 901 Eur, todėl ši suma atimtina iš išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo sumos ir sudaro 9 399 Eur. Todėl, pripažinus, kad atsakovas sistemingai ir nuosekliai neteikė savo nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, iš atsakovo nepilnamečiams vaikas I. Š. ir S. Š. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. priteistinas 9 399 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

29. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

30. Ieškovė paskirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

31. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

32. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

33. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).

34. Po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) šalys įsigijimo bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 1,5500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas Konsultacijos dėl galimos turto kainos Nr. (duomenys neskelbtini) galima viso turto kaina 115 000 Eur. Ieškovė nurodo, kad santuokoje šalys įsigijo kilnojamąjį turtą: priekabą VILKMERGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 100 Eur rinkos vertės, virtuvės baldų komplektą – 500 Eur rinkos vertės, orkaitę - 100 Eur rinkos vertės, kaitlentę - 100 Eur rinkos vertės, šaldytuvą AEG - 400 Eur rinkos vertės, skalbimo mašiną AEG - 300 Eur rinkos vertės.

35. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, gautų iš Vedybų sutarčių registro, nustatyta, kad duomenų apie šalių sudarytas vedybų sutartis nėra.

36. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų paneigiančių bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisę į šalių santuokos metu įgytą turtą, šis turtas laikytas bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir nutraukiant šalių santuoką privalo būti išspręstas jo padalinimo klausimas.

37. Ieškovė prašo santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai:

- ½ dalį 1,5500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – 57 500 Eur;

- Priekabą VILKMERGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 100 Eur rinkos vertės;

- Virtuvės baldų komplektą - 500 Eur rinkos vertės;

- Orkaitę - 100 Eur rinkos vertės;

- Kaitlentę - 100 Eur rinkos vertės;

Viso turto bendros 58 300 Eur rinkos vertės.

- ½ dalį 1,5500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) - 57 500 Eur rinkos vertės;

- Šaldytuvą AEG - 400 Eur rinkos vertės;

- Skalbimo mašiną AEG 300 Eur rinkos vertės.

Viso turto bendros 58 200 Eur rinkos vertės.

38. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Turto padalijimas natūra yra prioritetinis.

39. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės prašomas santuokoje šalių įgyto turto padalinimas prieštarautų šalių ar viešajam interesui, atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos turto padalinimo tvarkos nepareiškė, kitų turto padalinimo būdų nesiūlė. Laikytina, kad ieškovės siūlomas bendro turto padalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų, atitinka įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju nesant paneigto sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas dalintis šalims lygiomis dalimis, t. y. ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo atitenka po ½ dalį 1,5500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kilnojamasis turtas, nesant atsakovo prieštaravimų, dalintinas ieškovės nurodytu būdu: atsakovui – priekabą VILKMERGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvės baldų komplektas, orkaitė, kaitlentė, o ieškovei šaldytuvas AEG ir skalbimo mašina AEG.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

40. Ieškovė nurodo, kad sutuoktiniai turi kreditorę Luminor Bank AS, Lietuvos skyrių, kuris 2016 m. rugsėjo 14 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė šalims kreditą gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimui. Negrąžintas kredito likutis – 13 628,26 Eur. Šią prievolę ieškovę prašo pripažinti bendra sutuoktiniu prievole, kurią šalys vykdo lygiomis dalimis ir kreditorei yra atsakingi solidariai.

41. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

42. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

44. Nagrinėjamu atveju skola kreditorei Luminor Bank AS Lietuvos skyriui susidarė po šalių santuokos sudarymo ir kredito sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, bei tai, jog ieškovės reikalavimui, nurodytas skolas pripažinti solidaria šalių prievole, neprieštaravo nei pats atsakovas, nei kreditorė, bei vadovaujantis suformuota teismų praktika šiuo klausimu, ieškinio reikalavimas, skolas pirmiau nurodytai kreditorei pripažinti bendra sutuoktinių prievole, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

46. Iš atsakovo ieškovei priteistinas 244 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei 350 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

47. Iš atsakovo taip pat priteistinos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 23,01 Eur (CPK 80 straipsnis, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką S. Š. palikti santuokinę pavardę − „Š.“, T. Š. – „Š.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo bylos kreipimosi į teismą dienos (2023 m. liepos 31 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 9 399,00 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt devynių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

1. T. Š. su nepilnamečiais vaikais sūnumi I. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dukra S. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginių metų savaičių penktadienį 17 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.;

2. T. Š. su nepilnamečiais vaikais sūnumi I. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), dukra S. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja pusę vaikų ugdymo įstaigos numatytų mokyklinių atostogų, įskaitant vasaros atostogas, laiko, poriniais metais - pirmą atostogų dalį, neporiniais metais - antrą atostogų dalį. Konkrečią kalendorinę bendravimo datą prieš dvi savaites T. Š. suderina su S. Š.;

3. T. Š. su nepilnamečiais vaikais sūnumi I. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), dukra S. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų dieną, antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 9 vai. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val., nelyginiais metais T. Š. su nepilnamečiais vaikais sūnumi I. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dukra S. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja antrąją Šv. Kalėdų, pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus šventinės dienos 9 val. ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;

4. T. Š. su nepilnamečiais vaikais sūnumi I. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), dukra S. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), kasmet bendrauja Tėvo dieną, tėvo T. Š. gimimo dienos savaitgalį, nepriklausomai, kaip pasiskirsto tėčio bendravimas su vaikais savaitgaliais, tėtis pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos 9 val. ir pristato vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.

Nepilnamečių vaikų S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą:

- atsakovui T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 1,5500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – 57 500 Eur; priekabą VILKMERGE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 100 Eur rinkos vertės, virtuvės baldų komplektą - 500 Eur rinkos vertės, orkaitę - 100 Eur rinkos vertės, kaitlentę - 100 Eur rinkos vertės, iš viso turto už 58 300 Eur sumą.

- ieškovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 1,5500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) - 57 500 Eur rinkos vertės, šaldytuvą AEG - 400 Eur rinkos vertės, skalbimo mašiną AEG 300 Eur rinkos vertės, iš viso turto už 58 200 Eur sumą.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AS Luminor Bank, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, yra ieškovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidarūs įsipareigojimai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 244,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas – ieškovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 29,14 Eur (dvidešimt devynių eurų 14 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.