- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 2-496/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- J. Z., D. Z., V. Z.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namai, „SPRUT“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti dalį laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje pagal ieškovų J. Z. , D. Z. , V. Z. ir V. Z. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankui SNORAS, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namai „SPRUT“, dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti ieškovų J. Z. ir D. Z. su atsakovu akcine bendrove banku SNORAS (toliau – AB bankas SNORAS) 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarytas laidavimo sutartis Nr. L 031-47421 ir Nr. L 031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421 ir 2008 m. gruodžio 21 d. papildomus susitarimus prie nurodytų laidavimo sutarčių negaliojančiais ab initio, kaip sudarytus dėl ekonominio spaudimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovų prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui vykdyti bet kokias išieškojimo procedūras iš ieškovų J. Z. ir D. Z. asmeninio turto.
Atsakovas AB bankas SNORAS kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl draudimo atsakovui vykdyti išieškojimą iš ieškovui J. Z. priklausančio ir atsakovui pagal 2007 m. spalio 2 d. hipotekos lakštą Nr. 03/1/20007/0014056 ir 2007 m. spalio 2 d. įkeitimo lakštą Nr. 03/2/2007/0014050 įkeisto turto panaikinti. Nurodė, kad ieškovai J. Z. ir V. Z. minėtais sandoriais įkeitė atsakovui jiems nuosavybės teise priklausančią pastato dalį bei nuomos teisę į žemės sklypą, tokiu būdu siekdami užtikrinti atsakovo ir uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „SPRUT“ (toliau – UAB Prekybos namai „SPRUT“) 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 031-47421. Ieškovai ieškinyje neginčija su atsakovu sudarytų įkeitimo sandorių, todėl galiojantis draudimas, neleidžiantis atsakovui vykdyti išieškojimo iš viso J. Z. nuosavybes teise priklausančio turto, pažeidžia atsakovo teisės į skolos išieškojimą iš įkeisto turto esant neįvykdytai prievolei, kurios įvykdymui užtikrinti minėtas turtas buvo įkeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas sprendė, kad ieškiniu ginčijamų laidavimo sutarčių pagrindų buvo įkeistas ieškovų turtas. Ieškinį tenkinus ir laidavimo sutartis pripažinus negaliojančiomis, įkeitimas, kaip papildoma laidavimo sutarčių prievolė, taip pat būtų laikomas negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo panaikinti dalį ieškinio užtikrinimo priemonių.
Atskiruoju skunku AB bankas SNORAS prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovo nuomone, teismas supainiojo du skirtingus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus – laidavimą ir įkeitimą, todėl padarė klaidingą išvadą, kad, patenkinus ieškinį ir laidavimo sutartis pripažinus negaliojančiomis, įkeitimas, kaip papildoma laidavimo sutarčių prievolė, taip pat būtų laikomas negaliojančiu. Ginčijamos laidavimo sutartys nereiškia, kad laiduotojai tinkamam UAB Prekybos namai „SPRUT“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą. Turtas buvo įkeistas hipotekos ir įkeitimo lakštų, o ne laidavimo sutarčių pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai J. Z. , D. Z. , V. Z. ir V. Z. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovai laidavimo sutartis ir sutikimus iš esmės ginčija kaip sandorius, sudarytus dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir banko vykdyto ekonominio spaudimo. Ieškovų turto įkeitimo sandoriai laikytini pertekliniais, kadangi pagrindinės kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui visiškai pakako ir pagrindinio skolininko UAB Prekybos namai „SPRUT“ įkeisto turto dalies. Teismui sprendimui konstatavus, kad atsakovas piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi ir dėl itin nepalankių aplinkybių privertė ieškovus pasirašyti laidavimo sutartis viso suteikto kredito apimtyje, teismas ex officio turės konstatuoti, kad ir hipotekos sandoriai sudaryti dėl tų pačių aplinkybių – netinkamai išreikštos ieškovų valios.
Žemesnės instancijos teismas
2. Laidavimo sutartimis už pagrindinį skolininką UAB Prekybos namai „SPRUT“ ieškovai laidavo visu savo turtu, įskaitant ir įkeistą bankui, todėl pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, kad asmeninio turto įkeitimas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, laikytina išvestine laidavimo sutarties atžvilgiu. Dėl tos pačios priežasties nėra teisinio pagrindo leisti atsakovui vykdyti išieškojimą iš įkeisto ieškovų turto, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB Prekybos namai „SPRUT“ nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
CPK 144 straipsnio 1 dalis suteikia teisę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ši nuostata suponuoja ir tai, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė turi būti susijusi su būsimu teismo sprendimu, t. y. laikinoji apsaugos priemonė turi užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas bus įvykdytas. Nesusijusių su būsimu teismo sprendimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas laikytinas neleistinu ir nepagrįstu asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, teisių varžymu.
Šioje byloje ieškovai ginčija jų su atsakovu sudarytas laidavimo sutartis, kuriomis buvo užtikrintas kredito sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB Prekybos namai „SPRUT“ vykdymas. Nurodytos kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ne tik laidavimo sutartimis, bet ir kai kuriems ieškovams priklausančio turto hipoteka bei įkeitimu. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti dalį laikinųjų apsaugos priemonių, argumentas yra tas, kad ieškovų turtas buvo įkeistas laidavimo sutarčių pagrindu, todėl, pripažinus laidavimą negaliojančiu, pasibaigs ir įkeitimas, kaip šalutinė laidavimo sutarčių prievolė. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, aptariami įkeitimo (hipotekos) sandoriai buvo sudaryti ne laidavimo sutarčių, o kredito sutarties pagrindu, t. y. įkeitimu (hipoteka) užtikrinamas iš kredito sutarties kylančių reikalavimų vykdymas (T 2, b. l. 111, 117).
Pažymėtina, kad tiek laidavimas, tiek ir hipoteka su įkeitimu yra šalutinės prievolės, kuriomis užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 4.198 straipsnio 1 dalis, 4.200 straipsnio 2 dalis, 6.70, 6.76 straipsniai). Šių prievolių aksesoriškumas reiškia ir tai, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi ir ją užtikrinančios šalutinės prievolės, tačiau šalutinių prievolių pabaiga nereiškia pagrindinės prievolės pasibaigimo (CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.76 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai vienos šalutinės prievolės pasibaigimas nereiškia, kad pasibaigia ir kita šalutine prievole prisiimti įsipareigojimai, nors abejomis šalutinėmis prievolėmis užtikrinamas vienas ir tas pats įsipareigojimas.
Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; įkeitimo (hipotekos) sandoriai nėra ginčijami. Ieškinio patenkinimo atveju atsakovas neteks teisės reikalauti iš ieškovų vykdyti laidavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovui išliks teisės, atsirandančios įkeitimo (hipotekos) sandorių pagrindu. Vadinasi, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, apimančios ir draudimą išieškoti iš įkeisto ieškovų turto, yra platesnės nei būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo padariniai. Minėta, kad nesusijusių su būsimu teismo sprendimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas laikytinas neleistinu ir nepagrįstu asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, teisių varžymu, todėl tokių priemonių taikymas turi būti panaikintas. Ieškovų argumentas, kad teismas, tenkinęs ieškinį, savo iniciatyva konstatuos ir įkeitimo (hipotekos) sandorių negaliojimą, šiuo atveju tėra hipotetinis ir nesudarantis pagrindo varžyti atsakovo teises.
Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančios laidavimo ir įkeitimo (hipotekos) institutus, neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl įkeitimu (hipoteka) užtikrinamo sandorio, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ši nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl draudimo atsakovui AB bankui SNORAS, į. k. 112025973, vykdyti išieškojimą iš ieškovui J. Z. , a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio ir AB bankui SNORAS pagal 2007 m. spalio 2 d. hipotekos lakštą Nr. 03/1/2007/0014056 ir 2007 m. spalio 2 d. įkeitimo lakštą Nr. 03/2/2007/0014050 įkeisto turto.