Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) pilietei N. T. E. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Užsienietė N. T. E. N. paaiškino, kad su teikimu sutinka. Mano, kad ji nepagrįstai buvo neįleista į Lietuvą, ji turėjo įsigijusi bilietą sugrįžti atgal ir šio mėnesio 29 d. būtų išvykusi. Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir nieko nepažįsta. Į savo šalį negali sugrįžti dėl savo seksualinės orientacijos.

Užsienietės atstovė adv. E. Vrubliauskienė nurodė, kad, atsižvelgusi į atstovaujamosios poziciją dėl teikimo, į tai, kad atstovaujamoji neturi pažįstamų Lietuvoje, neturi gyvenamosios vietos, dėl teikimo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021-07-04, paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl, sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų ir alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriaus nuostatos.

VSAT prie LR VRM pareigūno 2024-09-25 sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietė N. T. E. N., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikyta VSAT ne ilgiau kaip 48 val. Nustatyta, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką vyko turėdama Šengeno vizą, tačiau ji nebuvo įleista į Lietuvos Respublikos teritoriją nenustačius visų trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų, numatytų Šengeno sienų kodekso 6 str. 1 d. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad užsienietei nemokamai pakeitus bilietus grįžimui į Stambulą, užsienietė išvykti atsisakė, taip pat užsienietė nesutiko savanoriškai sugrįžti į kilmės valstybę. 2024-09-25 priimtas sprendimas panaikinti užsienietei 2024-08-20 išduotą Šengeno vizą, užsienietė sulaikyta VSAT ne ilgiau kaip 48 val.

Užsienietė šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jos atžvilgiu turi būti pradėta grąžinimo / išsiuntimo procedūra. LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 2 d. numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Nustatyta, kad užsienietė negalėjo pagrįsti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, šiuo metu užsienietė neturi dokumentų, suteikiančių jai teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietė Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių, gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui, užsienietė kategoriškai nesutinka išvykti iš Lietuvos Respublikos nei į kilmės valstybę, nei į valstybę, iš kurios atvyko, todėl yra pagrindo manyti, kad užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti į kitas ES valstybes nares, tuo trukdydama priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jos teisinės padėties. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad yra užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 1 d. 2 p., 2 d.

Pareiškėja VSAT prašo paskirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietė iš esmės atitinka Įstatymo 115 str. 1 d. nurodytus kriterijus, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių skyrimo – užsienietės tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui. Kaip minėta, yra pagrindo manyti, kad užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes nares, todėl pasiekti numatytų tikslų – priimti sprendimą dėl užsienietės grąžinimo / išsiuntimo ir jį įvykdyti, galima tik kontroliuojant užsienietės judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos VSAT prašoma paskirti alternatyvi sulaikymui priemonė proporcinga siekiamiems tikslams, todėl užsienietei paskiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024-12-25, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsienietės grąžinimo ar išsiuntimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 115, 140¹⁹str., teismas

nusprendžia:

Teikimą patenkinti.

Paskirti (duomenys neskelbtini) pilietei N. T. E. N., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024-12-25, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsienietės grąžinimo ar išsiuntimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.