- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- I3-4073-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00249-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. N.
- Trečiasis asmuo
- D. N.
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės taryba
- Advokatai
- Laima Razvickienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovei Marijampolės savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. N. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. N. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 21R1-6 (AG1-273/11-2020); 2) Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 1-340 „Dėl Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog į Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtraukti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai: 1) mechaninės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) pastatas – automašinų garažai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) pastatas – atsarginių dalių sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) pastatas – kalvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) pastatas – garažai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) pastatas – grūdų sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės ūkio paskirties sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektai).
Skunde nurodė, kad tiek Ginčų komisijos sprendimas, tiek skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. kovo 26 d. statinio (ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. AL-2504 (13.4.) konstatuoti išimtinai vizualiniai statinių trūkumai nesudaro pagrindo laikyti juos apleistais ar neprižiūrimais. Šiuos statinius pareiškėjas įsigijo ypač prastos būklės viešųjų varžytinių metu. Nuo pat įsigijimo momento dėjo maksimalias pastangas, siekdamas, kad pastatų būklė būtų pagerinta (užsandarino langus, pavienes stogo dangos vietas, durų konstrukcijas ir pan.) ir kad galėtų juos naudoti savo veiklai ūkininkavimo metu. Nurodė, kad visą šį laikotarpį pastatuose buvo laikomas minėtas turtas, o tai suponuoja išvadą, jog pastatai atitinka minimalius reikalavimus ir yra tinkami naudoti. Atkreipė dėmesį, kad pastatai yra seni, todėl matyti natūralus pastatų nusidėvėjimas, yra vizualinių įtrūkimų sienose, mediniai langų rėmai ir durys paveikti laiko, tačiau šie laiko poveikio atspindžiai pastatuose nėra keliantys pavojų pastato konstrukcijoms ar aplinkiniams. Pažymėjo, jog akte aprašyti medinių dalių trūkumai yra natūraliai nulemti klimato veiksnių. Be to, šie pastatai yra atokioje medžiais ir krūmais apsodintoje teritorijoje, yra iškabos, kad tai privati valda, įrengti kelio užtvarai, todėl pastatų būklė objektyviai negali kelti pavojaus pašalinių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ten niekas arti negyvena ir nedirba, nėra kitais tikslais būnančių žmonių.
Pažymėjo, jog netinkamai ir nepagrįstai Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020. m kovo 26 d. akte Nr. AL-2504 (13.4.) buvo konstatuota, kad ginčo statiniai naudojami ne pagal daikto pagrindinę naudojimo paskirtį. Tai formalus vertinimas, nes minimus pastatus nupirko iš antstolio būdamas santuokoje su D. N., kuri įregistravusi ūkininko ūkį ir gauna pajamas tik iš žemės ūkio veiklos, todėl pramoninės veiklos pastatuose nevykdo, juos naudoja kitu tikslu. Pareiškėjas taip pat dirba tik šeimos žemės ūkyje, todėl neišvengiamai naudojasi turimu turtu žemės ūkio technikai, inventoriui, įrangai bei priemonėms laikyti, – tai ūkininkaujant neišvengiama. Pažymėjo, kad tinkamai įvykdė 2020 m. kovo 26 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. AL-2504 (13.4.) nustatytus reikalavimus iki birželio 15 d. parengti statinių techninės priežiūros žurnalus ir pradėti organizuoti statinių techninę priežiūrą, atlikti kasmetines statinių apžiūras, per 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos pradėti vykdyti statinių naudotojo pareigas prižiūrint statinius, t. y. atlikti paprastojo remonto darbus. Nurodė, jog sklype pjaunama žolė, sutvarkyti keliai, dedami langai, mūrijamos sienos, šalinamos šiukšlės, įvesta elektra, pakabintos informacinės lentelės, kad valda privati, įvažiavimo keliai užtverti.
Taip pat pažymėjo, kad Sprendimu minėtas turtas (pastatai) į Sąrašą buvo įtrauktas 2020 m. spalio 26 d., tačiau maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (3 proc.) buvo nustatytas visiems 2020 m., t. y. ir už tą laikotarpį, kai pastatai nebuvo įtraukti į šį Sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas savo esme yra sankcija, jis neturi būti taikomas atgaline data už retrospektyvų laikotarpį ir turi būti nukreiptas į ateitį. Pareiškėjo nuomone, iki 2020 m. spalio 26 d. nurodytam nekilnojamajam turtui nėra teisinio pagrindo taikyti 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo.
Atsiliepimas
Atsakovė Marijampolės savivaldybės taryba su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 61–72) ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundas nepagrįstas.
Akcentavo, jog pareiškėjas skunde ginčija išimtinai ginčo statinių įtraukimo į Sąrašą pagrįstumą ir teisėtumą esant skunde nurodomoms aplinkybėms, bet nekelia klausimo dėl nustatyto padidinto 3 procentų dydžio mokesčių tarifo ar pareigos jį mokėti. Nėra ginčo ir dėl to, kad priimant ginčijamą Tarybos sprendimą Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą tvarkos apraše, patvirtintame Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-271 „Dėl Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nustatytų procedūrų ir terminų buvo laikomasi, o nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad ginčo pastatas į Sąrašą buvo įtrauktas plečiamai aiškinant įstatymo nuostatas.
Atsiliepime nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2020 m. kovo 3 d. raštu Nr. SA-1926 (13.9) informavo pareiškėją apie ketinimą patikrinti ginčo statinius atsakovei vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvardytą ir atsakovės kompetencijai priskirtą statinių naudojimo priežiūros funkciją. Šiame rašte atsakovė nurodė ir konkretų numatomo statinių patikrinimo laiką, t. y. 2020 m. kovo 26 d. 10 val., suteikė galimybę pareiškėjui derinti patikrinimo laiką, jei nurodytu metu pareiškėjas dėl svarbių priežasčių negalėtų dalyvauti, bei nurodė patikrinimą atliksiantį subjektą. Pareiškėjui nedalyvaujant, apžiūrėjus ir vizualiai įvertinus (pareiškėjas neteikė statinių dokumentacijos) jam nuosavybės teise priklausančius ir akte nurodytus statinius konstatuoti Nekilnojamojo turto objektų techniniai trūkumai. Be to, patikrinimo metu papildomai nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini)., yra nepatenkinamos būklės teisinės registracijos neturintis statinys.
Atsiliepime tvirtino, kad pareiškėjas apie galimas jo, kaip statinių savininko ir naudotojo, netinkamo, nerūpestingo ir neatidaus elgesio pasekmes buvo informuotas ir jam suteikta galimybė užkirsti kelią joms atsirasti. Tačiau atsakovė iki nustatyto termino (birželio 15 d.) iš pareiškėjo negavo jokios informacijos apie nurodytų veiksmų atlikimą, negalimumą juos atlikti ar įrodymų, šalinančių ginčo statinių galimybę būti ginčijamu sprendimu įtrauktiems į Sąrašą, sukeliant pareiškėjui neigiamas pasekmes (maksimalų mokesčio tarifą, padidinantį pareiškėjo nekilnojamojo turto išlaikymo ir priežiūros kaštus), t. y. kaip ginčo statinių savininkas ir naudotojas savo veiksmais veikė aplaidžiai ir nerūpestingai.
Nurodė, kad Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta statinio naudotojo pareiga rūpintis ginčo statinių būkle. Nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai vykdoma statinio techninė priežiūra, kaip ji apibrėžiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 82 punkte, t. y. statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.
Pažymėjo, kad atsakovė iki ginčijamo sprendimo negavo informacijos apie pradėtus vykdyti, vykdomus ar tęsiamus remonto darbus, nors pareiškėjas skunde tvirtino, kad statiniai nuolat remontuojami. Nors pareiškėjas skunde tvirtina, jog pastatai naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, laikomas šienas, grūdai, trąšos, žemės ūkio technika, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų kyla pagrįsta abejonė jų laikymo sąlygų tinkamumu. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo pastebėtina, jog pareiškėjo ginčo statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta „gamybos, pramonės, sandėliavimo“, todėl pareiškėjas kaip statinių naudotojas nevykdo Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Nurodė, kad pareiškėjui laiku ir tinkamai nepasirūpinus ginčo statinių paskirties keitimu ir nepateikus atsakovei šios informacijos, ginčo statiniai į Sąrašą įtraukti objektyviai, remiantis faktiniais įrodymais apie ginčo statinių apleidimą ir nepriežiūrą (Aprašo 5.1 ir 5.2 punktai).
Atsiliepime tvirtino, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (ginčo statinių) nepriežiūros faktas konstatuotas Marijampolės savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 26 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimu aktu Nr. AL-2504. Pareiškėjas per laikotarpį iki ginčijamo atsakovės sprendimo priėmimo (2020 m. spalio 26 d.) neatliko jokių turto gerinimo būklės veiksmų, neinformavo atsakovės apie negalimumą atlikti jų, nors buvo informuotas apie tokio elgesio pasekmes (būtent mokesčio tarifo padidinimą), todėl ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
Pažymėjo, kad, priimdama Sprendimą, Taryba vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savarankiška teise, siekdama užtikrinti efektyvų jai priskirtų funkcijų ir tikslų įgyvendinimą. Atsakovės nuomone, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 1-340 dalies, kuria į Sąrašą 9 eilės numeriu įtraukti pareiškėjui priklausantys ginčo statiniai (b. l. 5).
Dėl skundžiamo sprendimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių. Ginčų komisija 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 21R1-6 (AG1-273/11-2020) pareiškėjo skundą atmetė.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Nekilnojamojo turto objektai, dėl kurių vyksta ginčas, nuosavybės teise priklauso D. N. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021 m. balandžio 19 d. išrašas (b. l. 114–118).
Administracija 2020 m. kovo 3 d. raštu Nr. SA-1926 (13.9) informavo pareiškėją, kad, vykdant Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte savivaldybėms pavestas statinių naudojimo priežiūros funkcijas, numatyta patikrinti ginčo statinius (b. l. 13). Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie patikrinimo datą ir laiką, apie tai, kad gali dalyvauti patikrinime bei kad jam nedalyvaujant patikrinimo aktas bus surašytas vienašališkai, nurodė patikrinimą atliksiantį asmenį.
2020 m. kovo 26 d. Statinio priežiūros patikrinimo akte Nr. AL-2504 (13.4.) (toliau – ir patikrinimo aktas) konstatuota, kad mechaninių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato sienos paveiktos erozijos, aptrupėję, langų rėmai ir vartai paveikti puvinio, aplink pastatą auga augalai, ant stogo auga medžiai, nustatyti kiti techniniai defektai. Pastatas eksploatuojamas, jame laikoma žemės ūkio technika, sandėliuojamos plastikinės atliekos, metalo laužas. Dėl automašinų garažų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato nurodyta, jog pastebėta iš pastato šiaurės pusės mūro plytų erozija, ant pastato stogo auga medžiai, kurių šaknys ardo stogo dangą, iš pastato šiaurės pusės sienų mūre auga medžiai, pastatas be vartų ir daugelis kitų defektų. Pastatas eksploatuojamas, jame laikoma žemės ūkio technika, sandėliuojamos plastikinės atliekos, metalo laužas. Dėl atsarginių dalių sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būklės užfiksuota iš pastato šiaurės pusės mūro plytų erozija, langų rėmai paveikti puvinio, sąramų armatūros apsauginis betono sluoksnis vietomis apiręs, prie pamato konstrukcijos auga augalai bei patikrinimo akte užfiksuoti kiti statinio techniniai pažeidimai, pastatas neeksploatuojamas. Dėl kalvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato nurodyta, kad plytų mūras, langų rėmai yra nepatenkinamos būklės ir šios pastato konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų, iš pastato šiaurės pusės sienų mūre auga medžiai, pastatas be vartų, neeksploatuojamas ir pan. Dėl garažų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato užfiksuota, jog didžioji pastato dalis yra sunaikinta, likęs pastatas vietomis yra be stogo dangos, be langų ir be vartų, vietomis plytų mūras, stogo konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų bei nustatyti kiti techniniai trūkumai. Dėl grūdų sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato nurodyta, kad mūro sienos išgriuvę, stogo danga vietomis nesandari, stogo medinės konstrukcijos yra nestabilios, nesaugios, jos kelia pavojų arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Taip pat nurodyta, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini)., yra nepatenkinamos būklės teisinės registracijos neturintis statinys. Patikrinimo akte užfiksuota, kad visi apžiūrėti Nekilnojamojo turto objektai pastato savininko yra neprižiūrimi, neatliekami pastatų remonto darbai, o tai blogina jų būklę. Statinių savininkas nevykdo ir neorganizuoja statinių techninės priežiūros (b. l. 75–87). Šias aplinkybes patvirtina prie Patikrinimo akto pateiktos fotonuotraukos ir teismo posėdžio metu apklaustos specialiste apžiūrą atlikusios ir Patikrinimo aktą surašiusios R. K. paaiškinimai.
Administracijos 2020 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SA-3483 (13.9) „Dėl statinio techninės priežiūros akto“ pareiškėjui buvo išsiųstas patikrinimo aktas su priedais (b. l. 74).
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) 6 straipsnio 1 ir 2 dalis savivaldybės tarybai suteikta teisė priimti norminio pobūdžio teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties, teisinio statuso, jo techninių savybių, priežiūros būklės, mokesčio mokėtojų socialinės padėties ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietos. Vadovaujantis NTMĮ 2 straipsnio 1 punktu, apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Marijampolės savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 1-155 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metų mokestiniam laikotarpiui nustatymo“ 2 punktu nustatė nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2020 metams Marijampolės savivaldybės teritorijoje – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės nekilnojamajam turtui, kuris yra apleistas, neprižiūrimas (b. l. 88).
Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas, nustatymą, jo sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-271 „Dėl Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aprašas. Aprašo 4 punkte apleisto ir neprižiūrimo turto definicija atitinka pirmiau minėtą NTMĮ 2 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką. Pagal Aprašo 5 punktą, į Tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal NTMĮ 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą bei atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų: 5.1. statinių naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį. Statinių naudotojai pagal šį Aprašą laikomi nevykdančiais statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį, jeigu jie: 5.1.1. nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; 5.1.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka neorganizuoja ir (ar) neatlieka statinio techninės priežiūros; 5.2. nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar turtui ir kuris per priežiūros vykdytojų nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas; 5.3. statiniai ar patalpos akivaizdžiai apleisti ar neprižiūrimi (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti; pažeista, nesandari pastato stogo danga; pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas; pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos; pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą; ant pastato konstrukcijų auga augalai (medžiai) ir t. t.). Apraše taip pat reglamentuojama Sąrašo sudarymo procedūra nuo preliminaraus Sąrašo sudarymo (Seniūnijos seniūnai) iki Sąrašo projekto (Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyrius) bei Savivaldybės tarybos sprendimo projekto parengimo (Finansų ir strateginio planavimo skyrius).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas neatitinka NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvokos. Tvirtino, kad turtą įsigijo iš varžytinių jau ganėtinai apleistą, pastatuose yra laikoma šienas, grūdai, trąšos, žemės ūkio technika, padargai ir kt., todėl, jo nuomone, pastatai atitinka minimalius reikalavimus ir yra tinkami naudoti.
Teismo vertinimu, tokius pareiškėjo teiginius paneigia byloje esančio 2020 m. kovo 26 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. AL-2504 (13.4.) turinys ir pridedamos ginčo statinių fotofiksacijos (b. l. 75–87). Iš pirmiau aptarto patikrinimo akto turinio ir fotonuotraukų akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto objektai pastato savininko yra neprižiūrimi, neatliekami remonto darbai. Nors mechaninių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatas eksploatuojamas, jame laikoma žemės ūkio technika, sandėliuojamos plastikinės atliekos, metalo laužas, tačiau tai nereiškia, jog pastatas yra techniškai tvarkingas ir prižiūrimas. Patikrinimo metu nustatyta, jog statinių techninės priežiūros žurnalai nepildomi, nuolatinių stebėjimų įrašai nefiksuojami; duomenys apie pašalintus defektus ir jų įvykdymo datos nefiksuojamos, periodinės apžiūros neorganizuojamos, duomenys neužfiksuoti statinių techninės priežiūros žurnaluose; pastatų išorės remonto darbai neorganizuojami. Patikrinimo akte užfiksuotus defektus ir jų pavojingą pobūdį aplinkiniams žmonėms teismo posėdžio metu patvirtino apklausta kaip specialistė Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė R. K..
Patikrinimo aktu pareiškėjas įpareigotas iki birželio 15 d. parengti statinių techninės priežiūros žurnalus ir pradėti organizuoti statinių techninę priežiūrą; atlikti kasmetines statinių apžiūras, pastebėtus defektus ir priemones jiems šalinti įrašyti į statinio techninės priežiūros žurnalus; per 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos pradėti vykdyti Statybos įstatymo nustatytų statinių naudotojų pareigas prižiūrint statinius, t. y. atlikti pastatų paprastojo remonto darbus, ir pagerinti jų būklę arba nerealizuotinų statinių griovimo darbus. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad tinkamai įvykdė 2020 m. kovo 26 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nustatytus reikalavimus, parengė statinių techninės priežiūros žurnalus ir pradėjo juos pildyti, nuolat vykdo paprastojo remonto darbus, pradėjo organizuoti statinių techninę priežiūrą, sklype pjaunama žolė, šalinamos šiukšlės ir pan. Nurodomoms aplinkybėms pagrįsti į bylą pareiškėjas pateikė Antstolio 2021 m. rugsėjo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, statinio techninės priežiūros žurnalus, finansinius dokumentus, kuriais siekė įrodyti, kad pareiškėjui priklausantys ginčo statiniai naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti) (b. l. 141–157).
Teismas pažymi, jog pagal bendrąsias administracinės teisenos taisykles tokio pobūdžio ginčams paprastai reikšmingos tik tos ginčo teisinius santykius identifikuojančios faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, kurios egzistavo tikrinamo administracinio akto priėmimo metu. Toks vertinimas pirmiausia grindžiamas viešojo administravimo subjekto pareiga priimamą aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), kurie turi egzistuoti individualaus administracinio akto priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3060-629/2019). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas 2021 m. rugsėjo 16 d., todėl jame konstatuotos faktinės aplinkybės nevertintinos.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas patikrinimo akte buvo informuotas, jog, vadovaujantis Aprašo 12 punktu, likus 30 kalendorinių dienų iki nustatyto termino, per kurį įpareigotas suremontuoti statinį, pabaigos turi teisę pateikti Marijampolės savivaldybės administracijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos apraše 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba, kad atitiktis kriterijams nulemta vienos ar keleto 12.1–12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių. Nepateikus įrodančių dokumentų, pastatas automatiškai bus įtraukiamas į Sąrašą, pagal kurį bus taikomas Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas diferencijuotas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Byloje nepaneigta, jog pareiškėjas po patikrinimo akto surašymo vyko pas atsakovę, konsultavosi, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas iki nustatyto termino pateikė dokumentus apie nurodytų veiksmų atlikimą, negalimumą juos atlikti ar įrodymus, šalinančius ginčo statinių galimybę būti ginčijamu sprendimu įtrauktiems į Sąrašą, taip pat ir dokumentus, patvirtinančius šeiminę padėtį bei finansines aplinkybes. Statybos priežiūros žurnalų duomenis pareiškėjas pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, nors ir 2020 m. kovo 3 d. atsakovės raštu Nr. SA-1926(13.9.) buvo informuotas apie Nekilnojamojo turto objektų patikrinimą, apžiūroje nedalyvavo, nepateikė jokios dokumentacijos. Pareiškėjas posėdžio metu tvirtino, kad dėl šalyje paskelbto karantino neprivalėjo dalyvauti, tačiau, teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto objektų apžiūra vyko lauke, todėl pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti apžiūroje laikydamasis nustatytų apribojimų. Darytina išvada, jog nedalyvavimas apžiūroje buvo nulemtas jo paties apsisprendimo modelio. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl objekto didelės apimties nėra galimybės per trumpą laiką viską atlikti, neatleidžia jį nuo pareigos užtikrinti, kad pastatas būtų prižiūrimas taip, kad neatsirastų pagrindo jį įrašyti į Sąrašą pagal Aprašo 5 punktą. Taigi, teismo nuomone, pareiškėjas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad maksimalus nekilnojamojo mokesčio tarifas (3 proc.) buvo nustatytas visiems 2020 m., t. y. ir už tą laikotarpį, kai pastatai nebuvo įtraukti į Sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas savo esme yra sankcija, jis neturi būti taikomas atgaline data už retrospektyvų laikotarpį ir turi būti nukreiptas į ateitį. Taip pat nurodė, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.
NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Būtent tokiu pagrindu atsakovė Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1-155 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metų mokestiniam laikotarpiui nustatymo“ (b. l. 88) ir nustatė 2020 m. galiojantį 3 % mokesčio tarifą už Marijampolės savivaldybėje esantį apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (ginčo statinių) nepriežiūros faktas konstatuotas Marijampolės savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 26 d. statinių techninės priežiūros patikrinimu aktu Nr. AL-2504, be to, pareiškėjas per laikotarpį iki ginčijamo atsakovės sprendimo priėmimo (2020 m. spalio 26 d.) neatliko turto būklės pagerinimo veiksmų, neinformavo atsakovės apie negalimumą atlikti jų, nors buvo informuotas apie mokesčio tarifo padidinimą, atsakovė pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde ir posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad pastatai atitinka minimalius reikalavimus, yra nuolat remontuojami, nepatvirtina, jog buvo pašalinti patikrinimo akte, kurio pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas, užfiksuoti Nekilnojamojo turto objektų defektai. Patikrinimo akte nurodyti techniniai defektai, jų pobūdis įrodo statinių techninės priežiūros, jų naudojimo ir statinių saugos reikalavimų pažeidimus, taip pat pavojingumą aplinkiniams ir patvirtina Aprašo 5.1, 5.2 ir 5.3 punktuose nustatytus kriterijus dėl Nekilnojamojo turto objektų apleidimo, nepriežiūros, todėl nėra pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 1-340 9 punkto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nustačius, kad ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, Ginčų komisijos 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 21R1-6 (AG1-273/11-2020) paliekamas galioti.
Pareiškėjas prašė priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.