Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-10 · Administracinė byla Nr. I-91-386/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-10
Bylos Nr.
I-91-386/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00085-2009-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
Ivetos Skurvydienės IĮ
Atsakovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
Advokatai
Viktorija Safošina
Administracinė byla Nr. I-91-386/2011(Proceso Nr. 3-63-3-00085-2009-9)Procesinio sprendimo kategorija: 5.; 15.4.; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos Ivetos Skurvydienės IĮ atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovių - Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovams – Agnei Pocevičiūtei ir Arūnui Vainui, 2011-01-04 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ivetos Skurvydienės IĮ skundą atsakovėms - Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Ivetos Skurvydienės IĮ (toliau - ir pareiškėja) skundu (b.l. 5-9), patikslintu skundu (b.l. 54-58) prašo teismo:

panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009-03-18 sprendimą Nr. A1-1162 „Dėl 2009 m. sutarties“ (toliau – ir Sprendimas);priteisti iš Lietuvos valstybės 56 680,80 Lt žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-08-18 sprendimu atmetė pareiškėjos Ivetos Skurvydienės IĮ skundą atsakovėms - Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities viršininko administracijai dėl 2009-03-18 sprendimo, kuriuo atsisakyta sudaryti sutartį dėl antrinio lygio ambulatorinių vaikų pulmonologo ir vaikų gydytojo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Tauragės apskrities gyventojams ir dėl jų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto panaikinimo bei dėl 56 680,80 Lt žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 131-136).

Pareiškėja apskundė šį sprendimą apeliacine tvarka (b.l. 140-143). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-10-14 nutartimi: pareiškėjos Ivetos Skurvydienės IĮ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-08-14 sprendimą dalyje dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009-03-18 sprendimo Nr. A1-1162 pakeitė – šį sprendimą panaikino, skundą dalyje dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b.l. 160-171).

Atsižvelgiant į paminėtą, laikytina, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2009-03-18 sprendimą Nr. A1-1162 „Dėl 2009 m. sutarties“ yra išspręstas ir įsiteisėjęs, todėl byloje iš esmės spręstinas tik antrojo skundo reikalavimo - priteisti iš Lietuvos valstybės 56 680,80 Lt žalos atlyginimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja skundo reikalavimą dėl 56 680,80 Lt žalos atlyginimo grindžia tuo, kad ginčo žala pasireiškė negautomis pajamomis Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atsisakius sudaryti su ja sutartį. Nurodo, jog pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436, vaikų pulmonologo vienos konsultacijos kaina yra 51,60 Lt arba 71,80 Lt, o vaikų ligų gydytojo – 42,10 Lt. Gydytoja I.S. Ivetos Skurvydienės IĮ dirba kiekvieną dieną po tris valandas ir vidutiniškai priima po du pacientus, kurie sumoka po 50 litų už konsultaciją. Teigia, kad paminėta gydytoja, dirbdama pagal sutartį tuo pačiu darbo krūviu, galėtų papildomai suteikti kiekvieną dieną keturias konsultacijas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, o per mėnesį vidutiniškai dirbdama 20 darbo dienų, suteiktų papildomai 80 konsultacijų, iš kurių 16 konsultacijų būtų vaikų ligų gydytojo, kainuojančių po 42,10 Lt, 27 konsultacijų būtų vaikų pulmonologo gydytojo, kainuojančių po 51,60 Lt, ir 37 vaikų pulmonologo gydytojo konsultacijų, kainuojančių po 71,80 Lt. Taip pareiškėja gautų 4 712,40 Lt papildomų pajamų per mėnesį, o 2009 metais negautų pajamų suma ir būtų ginčo suma - 56 680,80 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovės - Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodo, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, būdama viešojo administravimo institucija, yra atsakinga už privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų administravimą ir paskirstymą. Pažymi, jog Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys, kurias teritorinės ligonių kasos sudaro su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, yra priemonė paskirstyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Sudarydama sutartis, vadovaujasi Sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2000 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 4/4 patvirtintos Sutarčių sudarymo tvarkos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2007 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-126 patvirtintos Sutarčių su asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, vaistinėmis sudarymo ir vykdymo tvarkos bei kitų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgia į kompetentingų institucijų siūlymus. Sveikatos draudimo įstatymo 28, 30 straipsniai ir Valstybinės ligonių kasos prie Socialinės apsaugos ministerijos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatai nenumato, kad šios institucijos privalo teikti nuomonę dėl kiekvienos sutarties. Galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina joms teisę teikti siūlymus ar nuomonę dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos.

Atsiliepime nurodyta, kad sutarčių sudarymo klausimai 2009 metais buvo svarstomi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės 2008-12-22 posėdyje, kuriame nutarta 2009 metais specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms apmokėti skirti 2008 metų biudžete numatytą sumą, t. y. šių paslaugų plėtrai 2009 metais papildomų lėšų nenumatyta. Išnagrinėjus pareiškėjos 2008-07-23 prašymą dėl sutarties sudarymo dėl antrinio lygio ambulatorinių vaikų pulmonologo ir vaikų gydytojo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Tauragės apskrities gyventojams nuo 2009-01-01 ir dėl jų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir nenustačius papildomų vaikų pulmonologo ir vaikų gydytojo ambulatorinių konsultacijų poreikio Tauragės mieste bei nesant numatytų lėšų šių paslaugų plėtrai, priėmė sprendimą nesudaryti sutarties su pareiškėja. Dėl pareiškėjos argumento dėl konkurencijos apribojimo pažymėjo, kad pacientus, kurie pasirinko gydymo įstaigą, nesudariusią sutarties su teritorine ligonių kasa, ši įstaiga turi nukreipti pas šeimos gydytoją, o ne papildomai nukreipti į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa, kaip teigia pareiškėja.

Šalies argumentai

Pareiškėjos reikalavimą priteisti žalos atlyginimą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes atsakovės teisėtais veiksmais pareiškėjai žala nepadaryta (b.l. 30-33).

Pareiškėjos atstovė advokatė Viktorija Safošina teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovių atstovai Agnė Pocevičiūtė ir Arūnas Vainius teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų pagrindu.

Konstatuojama :

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 15 straipsnio l dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai nagrinėja reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ginčo atveju, pareiškėja prašo atlyginti 56 680,80 Lt dydžio žalą (negautas pajamas), padarytą viešojo administravimo subjekto - Klaipėdos teritorinės ligonių kasos sutarties nesudarymu.

Nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2009-03-18 sprendimu Nr. A1-1162 atsisakė sudaryti sutartį su pareiškėja Ivetos Skurvydienės IĮ dėl vaikų pulmonologo ir vaikų gydytojo ambulatorinių konsultacijų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 2009 metams (b.l. 20). Šis sprendimas minėta aukščiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-10-14 nutartimi panaikintas.

LVAT 2010-10-14 nutartyje konstatuota, kad „(...) nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenumatė (nenumato) tokių atsisakymo sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagrindų, kuriuos nurodė atsakovė, nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenumatė (nenumato) teisės Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nustatyti sutarčių sudarymo tvarką ar teritorinių ligonių kasų atsisakymo sudaryti tokias sutartis pagrindus (sutarčių sudarymo sąlygas), atsakovės priimtas sprendimas atsisakyti sudaryti Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje numatytą sutartį su pareiškėja pripažintinas iš esmės nepagrįstu teisės normomis tiek materialiniu, tiek procedūriniu aspektais. Toks sprendimas turi būti panaikintas. Pažymėtina, kad Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje numatytų sutarčių sudarymo sąlygų ar atsisakymo sudaryti tokias sutartis pagrindų neįtvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 589 patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Šių taisyklių 16 punktas, kuriame numatyta, kad teritorinės ligonių kasos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis sudaro neviršydamos atitinkamai teritorinei ligonių kasai skirtų asignavimų pagal išlaidų straipsnius, apibrėžia bendrą taisyklę dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skirstymo, taikytiną visų sutarčių, sudaromų konkrečioje teritorinėje ligonių kasoje, atžvilgiu, tačiau neįtvirtina konkrečios sąlygos, leidžiančios atsakovės nurodytais pagrindais nesudaryti sutarties su to pageidaujančia konkrečia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus. Dėl šių priežasčių minėta teisės norma negali būti laikoma teisėtu pagrindu, leidusiu atsakovei atsisakyti sudaryti sutartį su pareiškėja. (...) reikalavimas gauti ir įvertinti Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones dėl sudaromos sutarties yra įtvirtintas įstatyme, todėl toks reikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbus sutarčių sudarymo su asmens sveikatos priežiūros įstaiga procedūros elementas, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos atliekamas funkcijas, galintis turėti esminės reikšmės teritorinei ligonių kasai priimant atitinkamą sprendimą. (...) administracinėje byloje nėra duomenų, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą, buvo gautos ir įvertintos Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės dėl sutarties tarp atsakovės ir pareiškėjos sudarymo, bei vadovaudamasi jau suformuota Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies aiškinimo praktika, daro išvadą, kad atsisakant sudaryti sutartį su pareiškėja, taip pat buvo pažeistos pagrindinės viešojo administravimo procedūros (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). (...) konstatavus individualaus administracinio akto neteisėtumą, būtina naujai vertinti ir surinkti turtinę žalą galimai pagrindžiančius įrodymus, kas pagal administracinės teisenos principus iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo yra būtina perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.“ (b.l. 160-171).

Taigi, LVAT pripažinus pareiškėjos ginčijamą sprendimą neteisėtu, atsirado viena iš civilinės atsakomybės sąlygų pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnį žalai atlyginti – neteisėtas veiksmas.

Pareiškėja ginčo žalą ir jos dydį įrodinėja: 2008-09-15 Ivetos Skurvydienės IĮ patvirtintų konsultacijų įkainiais – vaikų gydytojo – 50 Lt, vaikų pulmonologo konsultacija be kvėpavimo funkcijos tyrimo – 50 Lt, vaikų pulmonologo konsultacija su kvėpavimo funkcijos tyrimu – 75 Lt, nurodant, kad nuolaidos taikomos Tauragės vaikų astmos klubo nariams, paaiškinant, kad konsultacijos mokamos, nes su pareiškėja Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nesudarė sutarties (b.l. 192); gydytojo darbo apskaitos žiniaraščio duomenimis už 2009 m., kuriame nurodyta pas gydytoją I.S. 2009 m. užregistruotų pacientų bei jų apsilankymo skaičius, jai dirbant vaikų gydytoja ir gydytoja vaikų pulmonologe; gydytojos I.S. darbo grafikais už 2009 m., jai dirbant vaikų gydytoja ir gydytoja vaikų pulmonologe; skunde nurodytų ginčo sumos dydžio apskaičiavimo aprašymu, nurodant ginčo paslaugų įkainius, darbo laiku suteikiamų ir galimų suteikti per darbo dieną, mėnesį, ketvirtį ginčo paslaugų skaičių, nurodant, kad pareiškėja per mėnesį būtų gavusi 4 712,40 Lt papildomų pajamų, per ketvirtį 14 170,20, paaiškinant, kad taip įmonei nekiltų jokių papildomų išlaidų, nes šiuo metu gydytoja didžiąją dalį būna kabinete be darbo (b.l. 54-58). Jokių kitų su ginčo žalos dydžio apskaičiavimu ir (ar) pagrindimu susijusių duomenų pareiškėja teismui nepateikė.

Išanalizavus ir ištyrus pareiškėjos pateiktus ginčo žalą pagrindžiančius duomenis, darytina išvada, kad tai nėra tie faktiniai duomenys, kurie patvirtintų: jog ginčo paslaugos suteiktos asmenims, turintiems teisę šias paslaugas gauti; kokios būtent ginčo paslaugos suteiktos, atsižvelgiant į paminėtus, pareiškėjos pačios nusistatytus, ginčo paslaugų įkainius ir tvarką; jog už ginčo paslaugas pareiškėjai nebuvo tinkamai apmokėta; kad dėl suteiktų ginčo paslaugų pareiškėja patyrė nuostolius ir (ar) ginčo žalą. Be to, pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kad už atitinkamą skaičių suteiktų ginčo paslaugų jai būtų kompensavusi Klaipėdos teritorinė ligonių kasa.

Akivaizdu, kad pareiškėja teikė ginčo paslaugas žinodama, jog ginčo sutartis 2009 m. nesudaryta, taip iš esmės veikė savo rizika, ir tai vertintina, kaip pareiškėjos subjektyviai pasirinktas elgesio variantas. Pareiškėjos skundo argumentas, jog ginčo paslaugų suteikimas įmonei nesukeltų jokių papildomų išlaidų ir kt., tik patvirtina, jog iš esmės jokių realių ir (ar) faktinių nuostolių dėl ginčo paslaugų teikimo, nesant ginčo sutarties, pareiškėja objektyviai nepatyrė, tačiau siekia ginčo žalos priteisimo, tai grįsdama ginčo sutarties nesudarymo neteisėtumu. Šioje vietoje akcentuotina, kad vertinant paminėtus LVAT 2010-10-14 nutartyje ginčijamo sprendimo panaikinimo motyvus, laikytina, jog ginčijamas sprendimas panaikintas iš esmės dėl procedūrinių pažeidimų padarytų viešojo administravimo subjekto. Taigi, tai, kad ginčijamas sprendimas LVAT panaikintas iš esmės dėl procedūrinių pažeidimų, konstatuojant, jog sprendimas priimtas nesivadovaujant LR Sveikatos draudimo įstatyme nustatytos ginčo sutarčių sudarymo sąlygų ir tvarkos, neįrodo, kad ginčo sutartį atsisakyta sudaryti esant objektyviam ginčo paslaugų poreikiui ir (ar) būtinumui. Ir priešingai, tai, kad ginčijamas sprendimas iš esmės juridiškai netinkamai motyvuotas, priimtas neišpildžius visų minėtame įstatyme nustatytų sąlygų, ir nepaneigia, jog ginčo laikotarpiu ginčo paslaugų poreikio ir (ar) būtinumo nebuvo.

Pažymėtina, kad žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto (CK 6.271 straipsnio l dalis). Pagal šį straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės valdžios institucijų aktams, t.y. esant neteisėtiems bet kokios valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmams (veikimui, neveikimui), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys). LR civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Be to, valstybės atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant nors vienai iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Pagal LR civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LVAT ne kartą yra nurodęs, jog žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas (žr. LVAT 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007).

Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė paties žalos fakto, t.y. vieno iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų - nepateikė turtinę žalą patvirtinančių įrodymų (ABTĮ 53 str. 2 d., 57 str.).

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta principinė įrodymų vertinimo taisyklė - vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys. Teismas sprendimu gali įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (ABTĮ 88 straipsnio 3 punktas), tačiau šiuo atveju iš esmės ginčo situacijos (sprendimo dėl ginčo paslaugų sutarties sudarymo ir (ar) nesudarymo nepriima) nesprendžia, sprendimų už viešojo administravimo instituciją nepriima.

Vertinant faktinių bylos duomenų visetą, teisinius ginčo aspektus, atsižvelgiant į LVAT 2010-10-14 nutartyje konstatuotas sprendimo dėl ginčo sutarties nesudarymo panaikinimo motyvus, konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė, jog dėl nesudarytos ginčo sutarties ji patyrė ginčo žalą ir (ar) taip negavo prašomų priteisti ginčo žalos dydžio pajamų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 56 680,80 Lt dydžio turtinę žalą (negautas pajamas) atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos Ivetos Skurvydienės IĮ skundą atsakovėms - Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, dėl 56 680,80 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėAlona RomanovienėDalia Gumuliauskienė