Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 7 kartus (teistumas neišnykęs), iš kurių paskutinius:

1) Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. gegužės 17 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 1 punktą – 14 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 1 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 1 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmę atliko 2012 m. rugpjūčio 10 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – galutine 26 parų arešto bausme (bausmę atliko 2017 m. spalio 5 d.);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – galutine 30 parų arešto bausme (bausmę atliko 2024 m. gegužes 9 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent:

jis, 2024 m. birželio 10 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,68 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su motina G. Š. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną G. Š., t. y. tyčia savo rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į šonkaulius bei ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, pataikydamas į veidą, ir taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai G. Š.

Šiais savo veiksmais N. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis N. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pagal kaltinime nurodytas aplinkybes visiškai. Paaiškino, kad grįžęs namo susiginčijo su mama. Neatsimena, koks buvo ginčas. Buvo išgėręs alkoholio, tai galėjo turėti įtakos konfliktui. Savo elgesį vertina blogai. Yra dirbęs tik įkalinimo įstaigoje. Smurtinio elgesio pataisos programoje nedalyvavo. Vartojo alaus, nes buvo karšta. Serga (duomenys neskelbtini), žino, kad negalima vartoti alkoholio, bet taip išėjo. Dirbti negali (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 11 d. apklaustas įtariamasis N. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. birželio 10 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas girtas žodinio konflikto su savo motina G. Š. metu, sumušė ją, t. y. savo dviem rankomis trenkė ne mažiau kaip 3–4 kartus jai į šonkaulius bei rankomis trenkė jai ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, pataikė jai į veidą. Viskas įvyko kambaryje, vieno kambario bute, kuriame jis gyvena ir kuris priklauso jo motinai. Jis yra bedarbis, niekur nedirba, gauna 123 Eur pašalpą, taip pat 33 Eur pašalpą (duomenys neskelbtini). Jis duoda pinigų motinai. 2024 m. birželio 10 d. apie 18 val. grįžo namo iš parduotuvės, atsinešė 6 butelius alaus po 1 l, o tą pačią dieną iš ryto iki pietų kartu su motina išgėrė 4 butelius alaus po 1 l. Kai jis grįžo iš parduotuvės, motina supyko, kad jis girtas. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis supyko ant mamos ir ją sumušė. Po ko motina greitai kažkur išėjo iš buto, ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. kad sumušė savo motiną. Jis priklausomybių ligų centro įskaitoje yra įrašytas dėl alkoholio vartojimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Jis nėra alkoholikas, bet mėgsta vartoti alų. Galvos traumą turėjo (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio, po ko jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau psichiškai yra sveikas (b. l. 62–64).

Iš 2024 m. birželio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2024 m. birželio 10 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), N. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) sudavė ne mažiau trijų kartų savo mamai G. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) į kairės ir dešinės pusės šonkaulių sritį, taip pat ne mažiau kaip tris kartus trenkė į galvos ir veido sritį, tačiau kiek tiksliai buvo suduota – neatsimena, dėl ko pastaroji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 9 balais iš 10 (b. l. 12–20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. apklausta nukentėjusioji G. Š. parodė, kad šiandien jos sūnus N. Š. grįžo neblaivus ir, kadangi serga (duomenys neskelbtini), jam nutinka psichikos- agresijos protrūkiai, pradeda rėkti ir laužyti arba mėtyti daiktus per visą butą. Taigi, šiandien apie 18.00 val. šis agresijos protrūkis pasikartojo, N. Š. išvartė daiktus svetainėje, taip pat panaudojo prieš ją fizinę jėgą – sudavė ne mažiau kaip tris kartus į kairės ir dešinės šonkaulių sritį, taip pat ne mažiau kaip tris kartus trenkė į galvos ir veido sritį. Tačiau smūgių buvo daug daugiau. Kiek galėdama ji apsigynė ir pabėgo iki kaimynės, kad iškviestų policija, nes su savimi nespėjo pasiimti telefono ir pati paskambinti. Prašo išvežti N. Š. kuo toliau nuo jos ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Nori pabrėžti, kad N. Š. buvo įkalintas 12 metų už (duomenys neskelbtini) nužudymą, taip pat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 11 d. papildomai apklausta nukentėjusioji G. Š. parodė, kad ji pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Dėl minėto įvykio savo sūnui civilinio ieškinio nereiškia, tačiau jam neatleido ir taikytis kategoriškai atsisako. Į ligoninę po įvykio nesikreipė, komplikacijų dėl sveikatos būklės po įvykio nekilo. Dėl to, kad sūnus ją sumušė, ji patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 9 balais iš 10, nes jai iki šiol skauda šonkaulius. Sūnus yra priklausomas nuo alkoholio. Kai N. Š. būna girtas, jis tampa agresyvus, alkoholį vartoja maždaug du kartus per mėnesį. Prašo apsaugoti ją nuo sūnaus agresijos (b. l. 29–31, 32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 11 d. apklausta liudytoja V. B. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 10 d. apie 18.20 val., kai grįžo iš darbo, prie lifto 1-ame aukšte, viena namo gyventoja iš (duomenys neskelbtini) aukšto, kaip vėliau sužinojo – G. Š., paprašė iškviesti policiją, nes šios sūnus ją sumušė. Ant kaimynės veido kairės pusės ji pamatė paraudimą. Kaimynė skundėsi, kad jai skauda šonkaulius. Ji iš kaimynės burnos pajuto alkoholio kvapą. Ji norėjo užeiti į šios butą ir patikrinti, ar tikrai šios sūnus šią sumušė, tačiau ši jai pasakė, kad geriau neiti, nes sūnus gali ir ją sumušti. Į šios butą ji nebuvo užėjusi, o iškvietė policiją. Kaimynė išėjo į lauką laukti policijos, o ji nuėjo namo (b. l. 34–36).

Iš 2024 m. birželio 11 d. G. Š. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant G. Š. veido dešinio skruosto yra paraudimas. Nors kūne, šonkaulių srityje pažeidimų nesimato, tačiau skundžiasi skausmu (b. l. 40–43).

Iš 2024 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 46–47).

Iš 2024 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body kameromis padaryti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 44–45).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo N. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisiamajame posėdyje duodamas parodymus, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis N. Š. savo kaltę pripažino visiškai. Tai, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo motinai, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2024 m. birželio 10 d. G. Š. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios G. Š. ir liudytojos V. B. parodymai, 2024 m. birželio 11 d. G. Š. asmens apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo N. Š. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Teismas, skirdamas bausmę N. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus – artimos giminaitės (motinos) – sveikatai.

Teismas vertina, kad šiuo atveju nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nors kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau savo veiksmų kritiškai nevertino, nurodė, kad jis neina į gatvę ir nesimuša, alkoholio vartojimo problemą neigia, jis jau yra du kartus teistas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš savo motiną), o kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 56–57) ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – 7 kartus teistas, iš jų du paskutinius kartus dėl fizinio smurto panaudojimo prieš savo motiną, taip dėl (duomenys neskelbtini) nužudymo, nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė praėjus vos mėnesiui po jo paleidimo atlikus arešto bausmę (b. l. 72–76, 77–78), per trejus metus du kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą už tai, kad 2024 m. kovo 18 d. pasirodė neblaivus viešoje vietoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, paskirta bauda nesumokėta, o antrą kartą už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda sumokėta (b. l. 70–71), nedirba, iš jo žodžių – yra dirbęs tik įkalinimo įstaigoje, realaus darbo neieško teisindamasis (duomenys neskelbtini) (b. l. 68), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 69), (duomenys neskelbtini) (b. l. 67), nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 83), per paskutinius penkerius metus nesikreipė dėl priklausomybių ligų konsultacijos ar gydymo (b. l. 80–82).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. Š. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant kiek mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, N. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis N. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. birželio 10 d. 19.12 val. (b. l. 48–51). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams nuo 2024 m. birželio 10 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas N. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. birželio 10 d. iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 19 d.

Kaltinamajam N. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes šiuo metu yra neišnykęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartyje konstatuotas suėmimo pagrindas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. birželio 17 d. pažymą Nr. APD-2024-06575 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš N. Š. išieškotina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 91,67 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad N. Š. šiuo teismo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė, jis nedirba, kitų legalių pajamų neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas, kuriame yra vienas kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti N. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. birželio 10 d. iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 19 d.

N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo iš N. Š. netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vieną kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.