Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš J. N. priteisti V. S. 2975 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugų apmokėjimui. Nuosprendžiu iš dalies tenkintas V. S. ieškinys ir iš J. N. priteisti 15000 Lt neturtinės ir 570 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 09 d., apie 00.50 val., tikslus laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sulaikytas už LR ATPK 178 str. numatytą pažeidimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato laikino sulaikymo kameroje neklausė teisėtų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) I. Š. (Y.), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) V. S. ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) S. B. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, panaudojo fizinį smurtą prieš valstybės tarnautojas, sudavė smūgį ranka nukentėjusiajai V. S. į veidą ir ją sužalojo, stumdė pareigūnes, tampė jas už tarnybinių uniformų, nuplėšė nukentėjusiosios V. S. tarnybinio megztinio kišenę, jėga nustūmė pareigūnes ir išbėgo į PK budėtojų dalies koridorių, neklausė teisėtų pareigūnių reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir grįžti į laikino sulaikymo kamerą, bandant jį nutempti į kamerą, įsikibo į nukentėjusiosios I. Š. (Y.) uniforminių kelnių kairės kojos klešnę ir jas suplėšė.

Be to, J. N. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. sausio 09 d., apie 00.50 val., tikslus laikas teismino nagrinėjimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sulaikytas už LR ATPK 178 str. numatytą pažeidimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato laikino sulaikymo kameroje priešindamasis valstybės tarnautojoms – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) I. Š. (Ylienei), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) V. S. ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo (duomenys neskelbtini) S. B., vieną kartą ranka sudavė smūgį V. S. į veidą ir padarė poodinę kraujosruvą dešinio skruosto - viršutinės lūpos srityje, kraujosruvą viršutinio žandikaulio dešiniųjų dantų dantenose, galvos smegenų sukrėtimą, lydimą potrauminio galvos smegenų kraujagyslinio dangalo uždegimo ir intrakranijinio kraujospūdžio padidėjimo sindromo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusios V. S. atstovas ir prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jame tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, išsamiai ir nuosekliai išdėstyti įrodymai, kurie tinkamai įvertinti, J. N. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str., jam paskirta bausmė atitinka Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatų turinį.

BK 138 str. 2 d. 10 p. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris fiziniu smurtu, t. y. smūgiais, imtynių veiksmais, fizinio skausmo sukėlimu, apimančiu nežymų sveikatos sutrikdymą, arba grasinimu jį panaudoti pasipriešina teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui. BK 286 str. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui. Pasipriešinimas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek ir pasyviai, neklausant teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Pasipriešinimas galimas tik dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant jį pavartoti. Pasipriešinimas fiziniu smurtu gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tuomet, kai toks asmuo eina įstatymu jam pavestas pareigas. Tai reiškia, kad jie veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Įstatymų leidėjas sudėtyje nenumato pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina jį pavartoti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam J. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo veikas pagal BK 138 str 2 d. 10 p. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos vykdymo ir pagal BK 286 str. kaip pasipriešinimą viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Plungės rajono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai išdėstė nusikalstamos veikos aplinkybes bei tinkamai nurodė visus minėtų nusikaltimų požymius. Nors nuteistasis teigia, jog nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau tokie jo argumentai vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė versija. Nuteistojo A. N. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. S. parodymais, nukentėjusiosios I. Y. parodymais, nukentėjusiosios S. B. parodymais, liudytojo T. D. , A. S. , T. V. , A. K. parodymais, specialisto išvada Nr. G 81/09 (07), eksperto R. R. apklausa dėl specialisto išvados, 2009-01-09 tarnybiniu pranešimu, filmuotos medžiagos apžiūros protokolu ir daiktų pateikimo protokolais.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad, būdamas laikino sulaikymo patalpoje, J. N. savo elgesiu, smurtaudamas prieš sulaikytąjį T. V., sukėlė pavojų jo sveikatai, o policijos pareigūnams mėginant nutraukti jo neteisėtus veiksmus, jis siekė jėga pasišalinti iš laikino sulaikymo kameros, dėl ko, siekiant jį sulaikyti buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Nukentėjusiosios V. S. (b. l. 31-32, 34, t. I), I. Y. (Š.) (b. l. 4-5, 54-55, 57 t. I) ir S. B. (b. l. 6-7, 65-66, 68-69, t. I) nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu (185-198, t. I) paaiškino, kad kaltinamasis iš karto buvo perspėtas žodžiu liautis netinkamai elgtis, tačiau siekdamas pasišalinti iš laikino sulaikymo kameros jis aktyviai tam priešinosi panaudodamas fizinį smurtą – jėga brovėsi pro pareigūnes, nesidavė sulaikomas. Tuo metu J. N. ranka sudavė V. S. į veidą, dėl ko jį patyrė sužalojimus – padaryta poodinė kraujosruva dešinio skruosto-viršutinės lūpos srityje, kraujosruvą viršutinio žandikaulio dešiniųjų dantų dantenose, galvos smegenų sukrėtimas, lydimą potrauminio galvos smegenų kraujagyslinio dangalo uždegimo ir intrakranijinio kraujospūdžio padidėjimo sindromo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors pats nuteistasis bet kokį fizinį kontaktą su policijos pareigūnais, tame tarpe ir su nukentėjusiąja, neigė, tvirtino, kad jis dėl prastos sveikatos būklės jokių fizinių veiksmų atlikti negalėjo, tačiau tokią nuteistojo versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai – specialisto išvada Nr. G 81/09 (07) (b. l. 38-39, t. I), eksperto R. R. apklausa dėl specialisto išvados, kitų nukentėjusiųjų I. Y. ir S. B. parodymai, liudytojų T. D. (b. l. 72-73, t. I), A. S. (b. l. 74-75, t. I), T. V. (b. l. 76-77, t. I), A. K. (b. l. 80-81, t. I) parodymai bei filmuotos medžiagos apžiūros protokolu (b. l. 10-11, t. I). Abejoti minėtų proceso dalyvių parodymų tikrumu ar objektyvumu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Šių proceso dalyvių parodymai nuoseklūs, išsamūs. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti, kad minėti policijos pareigūnai bei kiti liudytojai dėl asmeninių, subjektyvių aplinkybių apkalbėtų nuteistąjį, siekdami jam pakenkti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas ir nuteistojo, ir nukentėjusiųjų, ir kitų liudytojų parodymus vertino nešališkai, atsižvelgdamas į visas subjektyviąsias ir objektyviąsias bylos aplinkybes.

Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo J. N. apeliacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo bei teismo šališkumo. Kolegijos nuomone, nušalinimo pagrindų, numatytų BPK 58, 59 ir 60 str. byloje nėra. Pažymėtina tai, jog pats nuteistasis J. N. ikiteisminio tyrimo metu nereiškė nušalinimo nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei prokurorui, teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme jis pareiškė nušalinimą prokurorui R. M. , tačiau teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi šį nuteistojo J. N. pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi nenustatė jokių nušalinimo pagrindų. Nuteistasis teigia, jog jį sumušę pareigūnai, t. y. (duomenys neskelbtini) A. S. ir (duomenys neskelbtini) T. D. byloje atliko ir ikiteisminį tyrimą. Tačiau šį jo teiginį paneigia byloje esantys duomenys, konkrečiai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. V. pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pradžią (b. l. 1, t. I) ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R. S. rezoliucija ir tarnybinis pranešimas (b. l. 3, t. I), kuriuose nurodoma, jog ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Telšių apskrities (duomenys neskelbtini) S. M. , kuris nei sulaikant nuteistąjį J. N. mieste, nei policijos komisariato patalpose tą vakarą nebuvo.

Taip pat nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau nenurodo jokių apeliacinio skundo motyvų, kurie šį teiginį pagrįstų. Nepaisant to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė atitinka Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatų turinį. Paskirdamas nuteistajam J. N. už vieną nesunkų nusikaltimą sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę ir už vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, Plungės rajono apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į šių nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamų veikų darymo metu buvo neblaivus, bei į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, kadangi nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Su šia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nes nuteistojo kaltė byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais yra įrodyta, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį dėl J. N. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo J. N. apeliacinį skundą atmesti.