Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka baustas, neteistas: 2019 m. rugsėjo 24 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. S. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. gruodžio 10 d. apie 19.21 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,68 promilių neblaivumas, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine K. S., jai sėdint ant lovos, ją pavertė ant lovos, sudavė rankos delnu du smūgius į galvos sritį ir du kartus į dešinės pusės žandą, taip sukeldamas nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią N. S. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis N. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d., adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo jis, jo sugyventine K. S. ir jos mama Z. S.. Nuo 16.00 val. kartu su K. pradėjo vartoti alkoholį – degtinę. Po to, laiko pasakyti negali, tarp jo ir sugyventinės K. įvyko žodinis konfliktas, dėl alkoholio. Abiem sėdint ant lovos, ją parvertęs ir iš rankos delno sudavęs K. kažkur į galvą, kiek kartų, nepamena dėl savo tuo metu girtumo. Po to, vėl gėrė alkoholį, vėl dėl kažko susiginčijo, tada dar kartą jai iš rankos delno sudavęs į veidą, kur tiksliai pataikęs, pasakyti negali, nes bute yra atjungta elektra. Kiek kartų K. trenkęs, pasakyti taip pat negali, dėl savo tuo metu buvusio girtumo.

Kaltinamojo N. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- 2020 m. gruodžio 10 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000688438, kuriame nurodyta, kad sugyventinis dabar sumušė pranešėją ir jos mamą, mušė rankomis.

- 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje K. S. dėl jos neblaivumo (nustatytas 2,30 promilių girtumas) apklausti nebuvo galima, galimam smurtautojui N. S. nustatytas 2,68 promilių girtumas, K. S. nurodė, kad žodinio konflikto metu sugyventinis N. S. jai du kartus sudavė per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. N. S. dėl girtumo nieko paaiškinti nesugebėjo.

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios K. S. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. po pietų, kai lauke buvo tamsu, namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo ji, sugyventinis N. S. ir jos mama Z. S.. Jiedu gėrė degtinę, o mama sėdėjo ant kitos lovos, esančios priešais jų lova. Vėliau įvyko tarp jos ir sugyventinio N. žodinis konfliktas, dėl ko pasakyti negali, tada jis sėdėdamas pasidarė agresyvus, susinervino ir jai sėdint ant lovos, parvertė ant lovos ir iš dešinės rankos delno, sudavė du kartus jai į dešinės pusės galvos sritį, juto fizinį skausmą. Po to, jis apsiramino. Tada atsisėdusi ant lovos, vėl išgėrė alkoholio, prašė parūkyti, tačiau jam nedavusi, tada jis, jai sėdint ant lovos, pastūmė, ji nuvirto ant lovos ir tada dar du kartus, iš rankos delno sudavė į dešinės pusės galvos sritį pataikydamas į dešinės pusės žandą, tuo metu fizinio skausmo nejutusi.

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos Z. S. parodymais, kur ji parodė, kad mačiusi, jog jos dukra K. S. ir jos sugyventinis N. S. pradžioje ginčijosi, vėliau mačiusi, kaip sugyventinis iš rankos sudavė du ar tris kartus K.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo N. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo, t. y. sugyventinei sudavė rankos delnu du smūgius į galvos sritį ir du kartus į dešinės pusės žandą, ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra sugyventinei K. S., su kuria veda bendrą ūkį.

Bylos aplinkybės yra aiškios, N. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios K. S. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo N. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. gruodžio 17 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis N. S. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,68 promilių girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam N. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, N. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 10 d. 19.26 val. iki 2020 m. gruodžio 11 d. 12.27 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad kaltinamasis N. S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo N. S. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

N. S. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. S. skirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 10 d. 19.26 val. iki 2020 m. gruodžio 11 d. 12.27 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad kaltinamasis N. S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu N. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo N. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Išaiškinti N. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam N. S..

Išaiškinti N. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.