Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 11.35 val., Smolensko g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino; iš eismo įvykio pasišalino; automobiliui Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

D. K. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką: apie 2016 m. spalio 19 d. teismo posėdį jam buvo pranešta, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, į 2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdį jam buvo įteiktas teismo šaukimas, o į 2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdį buvo nutarta atvesdinti šį asmenį, tačiau į teismo posėdžius D. K. neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Be to, ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad nagrinėjant ATPK 123, 127 ir 130 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, privalomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, todėl byla išnagrinėta D. K. nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. paaiškino, kad įvykio metu ji pastatė savo automobilį Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išėjusi sutvarkė savo reikalus ir grįžo į automobilį. Grįžusi kažkam skambino, kai atvažiavo parkuotis greta kitas automobilis, jis užgeso, pradėjo riedėti atgal ir kliudė jos automobilio šoną. Ji išlipo iš mašinos, pasakė kito automobilio vairuotojui apie įvykį, jis pradėjo keiktis. Vairuotojas kito automobilio norėjo su ja susitarti vietoje, nepildant eismo įvykio deklaracijos, bet ji pasakė, kad nori registruoti įvykį, nufotografavo automobilius, pradėjo rašyti savo duomenis, o kitas vairuotojas pasakė, kad jokių duomenų su savimi neturi, po to jis kažkam paskambino, po 5-7 minučių atvyko vairuotojo draugas, jie tarėsi. Tuomet atsitrenkęs vairuotojas atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Ji draugo paklausė, ar jis pabėgo, o draugas atsakė, kad „taip“. Po įvykio asmuo į įvykio vietą negrįžo, atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. J. paaiškino, kad automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Įvykio dieną jis paprašė D. K., kad jis pajungtų suinteresuotam asmeniui magnetolą. J. J. nuėjo namo, o D. K. kažkas paskambino ir jis išvažiavo su jo mašina. Įvykio vietoje jis nebuvo ir automobilio D. K. nedavė.

D. K. 2016 m. rugsėjo 30 d. paaiškinime, pateiktame tyrimo metu, nurodyta, kad jam paskambino draugas J. J. (J. J.) ir paprašė automobilyje pajungti muzikos grotuvą. Jis atvyko pas draugą ir jie abu bandė jungti grotuvą. Po kurio laiko J. J. (J. J.) pasakė, kad eina namo pavalgyti ir išėjo, o jis ir toliau bandė jungti grotuvą, bet jam sunkiai gavosi tai padaryti. Tuo metu jam paskambino draugai, sakydami, kad skubiai reikia susitikti. Jis, žinodamas, kad draugas neprieštaraus, užvedė automobilį ir trumpam išvažiavo, bet atvykęs į vietą ir parkuodamasis netyčia kaire puse kabino moters automobilį. Moteris išbėgo, jie pradėjo tartis. Moteris siūlė jai už apgadintą automobilį sumokėti 200 Eur, bet jis turėjo tik 100 Eur. Moteriai tas netiko. Nurodė, kad jam buvo šokas, kad taip įvyko, jis atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į Žvėryną. Adresu, kuriuo nuvažiavo, nepamena, ten paliko automobilį. Atėjęs apie viską pasakė draugui ir abu nuvyko į tą vietą, kur jis paliko automobilį, tačiau jo jau net nebuvo. Draugo labai atsiprašo, pats labai nuoširdžiai gailisi dėl padarytos avarijos.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2016 m. rugsėjo 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 11.53 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Smolensko g. 2, Vilniuje, automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko automobilio Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. M., kuri paaiškino, kad apie 11.35 val. priparkavo savo automobilį adresu Smolensko g. 2, Vilniuje, stovėjimo vietoje. Jai sėdint automobilyje jį kliudė šalia bandęs prisiparkuoti automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Renault vairuotojas kategoriškai atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją, teigdamas, jog neturi reikiamų dokumentų, o tada atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo vyras apie 24 metų amžiaus, jo plaukai šviesūs, ūgis apie 1,73 m, šiek tiek apžėlusia barzdele, kalbantis rusiškai.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2016 m. rugsėjo 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 15.00 val., buvo gauta informacija, kad iš eismo įvykio vietos pasišalinęs automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Miglos g. 1, Vilniuje. Kadangi automobilio savininko nustatyti nepavyko, automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje.

Iš teismui pateiktos 2016 m. rugsėjo 29 d. eismo įvykio vietos schemos matyti automobilių Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo vieta.

Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymoje nurodyti automobilio Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodyta, jog automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiku nuvežtas į aikštelę Eišiškių pl. 127, Vilniuje.

Iš fotonuotraukų matyti automobilių Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki keturiasdešimt trijų eurų.

Pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Iš byloje esančių įrodymų visumos (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų tyrimo metu, automobilio savininko ir nukentėjusiosios paaiškinimų bylą nagrinėjant teisme, sutampančių su jų paaiškinimais tyrimo metu, tarnybinio pranešimo) darytina išvada, kad D. K. 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 11.35 val., Smolensko g. 2, Vilniuje, vairavęs automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuris neapdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus, pagal kuriuos dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei D. K. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. paaiškinimai tyrimo metu, taip pat ir nukentėjusiosios A. M. bei automobilio savininko J. J. (J. J.) paaiškinimai teisme, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schemos duomenys, papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymos duomenys, kita bylos medžiaga. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad D. K. 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 11.35 val., vairavęs automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Smolensko g. 2, Vilniuje, nepalikęs tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Byloje taip pat nustatyta, jog pats D. K. pripažįsta, kad sukeldamas eismo įvykį apgadino kitą automobilį, jį apgadinęs, po įvykio iš karto kalbėjosi su apgadinto automobilio vairuotoja, bet dėl patirto streso iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Pažymėtina, jog, esant įtarimų, kad dėl vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu galėjo būti apgadintas kitas automobilis, D. K. privalėjo likti įvykio vietoje. Vien tai, kad D. K. nurodo, jog iš eismo įvykio vietos pasitraukė išsigandęs to, ką padarė, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė. Priešingai, šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasitraukė, siekdamas nuslėpti padarytą pažeidimą. Taigi byloje esančių įrodymų visuma (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiosios paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai) patvirtina, kad D. K., be kita ko, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tyčia pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog automobilio savininkas J. J. neleido D. K. vairuoti jo automobilio, o D. K. šį automobilį paėmė suinteresuotam asmeniui netgi nematant, apie tai nepranešęs J. J..

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes (padaryti keturi pažeidimai, kuomet asmuo, vairuodamas transporto priemonę, nors tokios teisės neturi, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį ir jo metu apgadino savo bei kitą automobilį, tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos), į tai, kad nustatyta D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – sutinka su pažeidimais ir dėl jų labai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, be to, teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 ir 6 p.), taip pat į pažeidėjo asmenybę – jauno amžiaus, tačiau jau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudžiamas pirmą kartą, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teistas, nėra duomenų, kad dirbtų ar mokytųsi.

Įvertinęs šias aplinkybes bei sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju D. K. už padarytus pažeidimus skirtinos minimalios nuobaudos be transporto priemonės konfiskavimo. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti D. K. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pripažinti D. K. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 23 (dvidešimt trijų) eurų baudą.

Pripažinti D. K. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

Pripažinti D. K. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. K. paskirti galutinę 1 158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16062001041 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.