Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjunga ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-05-07 teismo nutartimi 2018-05-30 10.00 val. paskirtas parengiamasis teismo posėdis.

Ieškinys ir teismo šaukimai apie 2018-05-30 10 val. numatytą teismo posėdį atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į 2018-05-30 10 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2014-04-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-05-31 priėmimo - perdavimo nuosavybėn akto pagrindu 2016-12-30 - 2017-05-31 laikotarpiu išrašė S. G. sąskaitas už negyvenamųjų patalpų nuomą 1737,72 Eur sumai. Tai įrodo išrašytos sekančios PVM sąskaitos faktūros: 2016-12-30, KBL Nr. (duomenys neskelbtini) - 289,62 Eur sumai; 2017-01-31, KBL Nr. (duomenys neskelbtini) - 289,62 Eur sumai; 2017-02-28, KBL Nr. (duomenys neskelbtini) - 289,62 Eur sumai, 2017-03-31, KBL Nr. (duomenys neskelbtini) - 289,62 Eur sumai; 2017-04-28, KBL Nr. (duomenys neskelbtini) - 289,62 Eur sumai ir 2017-05-31, KBL Nr. (duomenys neskelbtini) - 289,62 Eur sumai. Minėtos nuomos sutarties 2.4. p., šalys susitarė, kad nuomininkas sąskaitą apmoka ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos, tačiau išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų nurodyto termino laikotarpiu neapmokėjo. Taip pat nuomos sutarties 2.5.p. šalys numatė, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 0,2 proc delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Paskaičiuoti delspinigiai už neapmokėtas už patalpų nuomą sąskaitas sudaro 632,45 Eur, todėl iš viso skola už neapmokėtas negyvenamųjų patalpų nuomos sąskaitas sudaro 2370,17 Eur.

Ieškiniu ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 943,22 Eur už sumokėtą valstybinį žemės nuomos mokestį. Iš prie bylos pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. lapkričio mėn. gavo iš Klaipėdos miesto savivaldybės deklaraciją dėl valstybinės žemės mokesčio 943,22 Eur sumokėjimo už nuomojamą iš valstybės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2017-06-01 ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM Klaipėdos ir Neringos skyrių su prašymu dėl sutarties nutraukimo, kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas, ir pastato nuosavybė 2017-05-31 jau buvo perėjusi atsakovui. Ieškovė 2017-06-16 gavo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos ir Neringos skyrių „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovui nepateikus prašymo pakeisti nuomos sutartį, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio ir 6.565 straipsnio nuostatomos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.12. papunkčiu, nuomos sutartis bus nutraukta suėjus dviejų mėneių terminui po šio rašto gavimo“. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2017-11-06 apmokėjo žemės nuomos mokesčio 943,22 Eur sumą Klaipėdos miesto savivaldybei. 2017-12-18 ieškovė išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą už apmokėtą žemės mokestį, tačiau byoje nepateikta įrodymų, jog minėtą sąskaitą faktūrą atsakovas būtų apmokėjęs. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog žemės skylpas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal sudaryta nuomos sutartį priklauso atsakovui S. G.. Valstybinės žemės, kaip nacionalinio turto, nuomininkas yra saistomas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, t. y. turi mokėti žemės nuomos mokestį nustatytais terminais ir sąlygomis, o už įsipareigojimo nevykdymą – turi atsakyti pagal įstatymus. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.576 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovas naudojosi žemės sklypu, todėl buvo įsipareigojęs mokėti nuomos mokestį, tačiau savo prievolės neįvykdė, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų atsakovas nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 943,22 Eur už sumokėtą valstybinį žemės nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, t.y. 1091,00 Eur. CK 6.71 straipsnio 3 dalis numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją. Remiantis pateiktais į bylą dokumentais matyti, jog ieškovė 2014-08-06 sudarė su atsakovu pastato pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurios 2.1.2. p. atsakovas už įsigytą turtą turėjo atsiskaityti iki 2014-12-01, tačiau to laiku nepadarė, todėl 2015-03-04 buvo pasirašytas notarine forma susitarimas pakeisti pastato pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - notarinis susitarimas). Šio notarinio susitarimo 2.1.2. p. buvo numatytas galutinis apmokėjimas už pastatą 2015-07-01, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų laiku atlikęs mokėjimus už pastatą. Bylos duomenis taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2017-05-31 pasirašė priėmimo - perdavimo nuosavybėn aktą, kuriuo perdavė pastatą atsakovo nuosavybėn. 2017-06-01 ieškovė ir atsakovas pasirašė susitarimą dėl delspinigių mokėjimo, kurio 1. p. susitarė, jog už laiku nesumokėtą nurodytą turto pardavimo kainą sumoka ieškovei 1000,00 Eur iki 2017-07-01, o pardavėjas įsipareigoja už minėtą laikotarpį neskaičiuoti papildomų delspinigių ar baudos, tuo pagrindu atsakovui 2017-08-05 buvo išrašyta delspinigių sąskaita 1000,00 Eur sumai. Susitarimo dėl delspinigių mokėjimo 2 p. numatyta, jeigu pinigai nėra pervedami per nurodytą laikotarpį, pardavėjas turi teisę pradėti skaičiuoti delspinigius 0,5 procentus nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad geranoriškai sutinka sumažinti delspinigius nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc., skaičiuojant nuo susitarimo dėl delspinigių mokėjimo 1 p. nurodytos sumos, todėl iš atsakovo prašo priteisti 1091,00 Eur delspinigių. Duomenų, jog 1091,00 Eur delspinigiai ieškovei būtų sumokėti byloje nėra, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1091,00 Eur delspinigių suma.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vengia įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, kuris sudaro 99 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad už ieškinį dėl skolos priteisimo 2018-03-29 sumokėtas 50 Eur dydžio žyminis mokestis bei 2018-04-23 sumokėtas 49 Eur dydžio žyminis mokestis, iš viso už ieškinį dėl skolos priteisimo sumokėtas 99 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos 99 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio l dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. G. 2370,17 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų septyniolika centų) skolos, 1091,00 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną eurą) delspinigių, 943,22 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus dvidešimt du centus) skolos už sumokėtą valstybinį žemės nuomos mokestį, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 4404,39 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų keturių eurų trisdešimt devynių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 99,00 Eur (devyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjunga.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.