Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ ieškinį atsakovei R. K. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos nutarimo panaikinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pasiūlė atsakovei per 20 darbo dienų pasiimti minkšto kampo dalį remontui ir per 30 darbo dienų sutvarkyti bei grąžinti sutvarkytą minkšto kampo dalį atgal bei nurodė, kad šiuos darbus stengsis sutvarkyti kuo greičiau, t. y. ieškovė nuo pat pradžių bandė taikiai sureguliuoti iškilusią situaciją su atsakove.

Atsakovė sutiko su pasiūlymu, tačiau paprašė, kad ieškovė minkšto kampo dalį pasiimtų tik po Kalėdų, su kuo ieškovė sutiko, todėl po Kalėdų pasiėmė iš atsakovės minkšto kampo dalį remontui, o 2020-02-17 tinkamai suremontuotą minkšto kampo dalį pristatė atsakovei į namus. Atsakovė gavusi tinkamai suremontuotą minkšto kampo dalį, absoliučiai jokių pretenzijų nereiškė, pristačius minkšto baldo dalį jo net neapžiūrėjo, neįsitikino ar minkšto kampo dalies defektai po remonto yra pašalinti, neapžiūrėjo pristatyto minkšto kampo dalies audinio, kad įsitikinti, jog ant audinio nėra matomų mechaninių pažeidimų ar kitokių trūkumų, bei siekiant įsitikinti ar ieškovė tinkamai suremontavo ir pašalino minkšto baldo dalies buvusius defektus, bei ar nėra atsiradusių galimai kokių dar papildomų minkšto kampo dalies defektų.

Atsakovė nepagrįstai, praėjus vienai dienai nuo suremontuotos minkšto kampo dalies pristatymo 2020-02-18 pareiškė ieškovei pretenzijas, kad minkšto kampo dalis yra brokuota dėl išorinio audinio pažeidimo ir atsiuntė elektroniniu paštu foto nuotraukas, kuriose matosi, kad minkšto kampo suremontuotos dalies audinys yra galimai paveiktas ugnies, t. y. keliose vietose yra pradegintos mažos skylutės, kas dėl ieškovės kaltės negalėjo atsitikti. Ieškovė nebūdama atsakinga už atsiradusius minkšto kampo dalies audinio pažeidimus, dėl kurių atsakovė jai pareiškė pretenzijas, iš karto bandė sureguliuoti iškilusią situaciją, nurodydama, kad atsakys į atsakovės pretenzijas per 10 dienų ir būtų bandžiusi surasti abiem šalims priimtiną sprendimą. Tačiau atsakovė nebuvo linkusi iškilusios situacijos, kuri kilo dėl pačios atsakovės galimai netinkamų, neatsakingų ir/ar neatsargių veiksmų, spręsti taikliai ir nesulaukusi ieškovės atsakymo, po keturių dienų kreipėsi į ieškovę su pretenzija pasiimti nekokybišką prekę ir grąžinti sumokėtus pinigus. Pretenzija buvo išsiųsta ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau - VVTAT), kuri išnagrinėjo atsakovės prašymą (pretenziją). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija) 2020-04-17 priėmė nutarimą Nr. 10E-810 absoliučiai neįvertinusi ieškovės pateiktų 2020-03-24 rašytinių paaiškinimų ir 2020-04-15 pateikto prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo, neišanalizavusi nurodytų faktinių aplinkybių, dėl ko padarė akivaizdžiai klaidingą išvadą, kad visa rizika ir atsakomybė dėl minkšto kampo dalies defektų atsiradimo tenka ieškovei ir kad šalių ginčijama aplinkybė dėl minkšto kampo pristatymo dienos (2020-02-17 ar 2020-02-18), neįtakoja šio fakto atsiradimo. Komisija konstatavo, kad negali nustatyti prekės mechaninių pažeidimų atsiradimo aplinkybių, kadangi minkšto kampo perdavimo atsakovei metu, nebuvo užfiksuotas daikto priėmimo ir perdavimo ir mechaninių pažeidimų (ne)buvimo faktas, tačiau konstatavo, kad minkšto kampo dalies mechaniniai pažeidimai (atsiradę galimai paveikti ugnies), iš viso 8 skylutės priekinėje minkšto kampo dalyje, gadina estetinį vaizdą ir tai yra esminis daikto trūkumas, kuris negali lengvai ir mažomis laiko bei lėšų sąnaudomis pašalintas, bei kad minkšto kampo defektus turi pašalinti ieškovė, nors jos kaltė ir atsakomybė dėl minėtų defektų nenustatyta. Todėl Komisija priimdama nutarimą, visiškai nepagrįstai patenkino atsakovės reikalavimą nutraukti minkšto kampo pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti atsakovei už minkštą kampą jos sumokėtus pinigus – 654 eurus. Todėl komisijos priimtas sprendimas turi būti panaikintas, siekiant išspręsti ginčą iš esmės.

VVTAT rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi jos prašymą, priėmė nutarimą, kuriuo patenkino prašyme keliamą reikalavimą.

Išvadą teikianti institucija VVTAT išvadoje nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad palaiko nutarime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas tarp pardavėjo (verslininko) ir atsakovo (vartotojo) dėl nekokybiškos prekės (minkšto baldo) pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo pagrįstumo ir už prekę sumokėtos kainos grąžinimo, ginčą sprendžiant iš esmės, VVTAT priėmus nutarimą dėl baldo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir už baldą sumokėtų pinigų grąžinimo.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019-08-21 tarp šalių buvo sudaryta minkšto kampo „mVersus‘ pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei nuosavybėn minkštą kampą, o atsakovė už prekę sumokėjo 654 eurus. Taip pat nustatyta, kad po dviejų mėnesių atsakovė pareiškė pretenziją ieškovei dėl baldo kokybės, nes per baldo naudojimo laiką įlinko porolonas, nukrito sagutės. Kadangi garantinis laikas pakeisti nekokybišką prekę kita jau buvo pasibaigęs, šalys sutarė, kad ieškovė baldą suremontuos, tačiau po remonto atsakovei pristačius baldą, buvo pastebėta, kad jis turi kitų defektų, kurių nebuvo iki perduodant baldą remontui dėl porolono pakeitimo ir sagučių sutvarkymo, t. y. keliose vietose baldo priekinėje dalyje pradegintos mažos skylutės.

Atsakovė 2020-02-25 pretenzija, adresuota tiek ieškovei, tiek VVTAT, prašė ieškovę pasiimti nekokybišką baldą ir grąžinti atsakovei jos sumokėtus pinigus. VTAT 2020-04-17 priėmė nutarimą Nr. 10E-810 „Dėl R. K. prašymo“, kuriuo patenkino ieškovės keliamą reikalavimą nutraukti minkšto kampo pirkimo –pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus 654 eurus, įpareigodama ieškovę vykdyti nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, t. y. iki 2020-05-17.

Ieškovė, nesutikdama su nutarimu, ieškiniu prašo ginčą išspręsti iš esmės ir panaikinti VVTAT nutarimą. Pagrindinis argumentas - ieškovės kaltė ir atsakomybė dėl defektų – 8 skylučių priekinėje minkšto kampo dalyje, nes šie trūkumai yra sąlygoti pačios atsakovės netinkamų, neatsakingų ar neatsargių veiksmų ir ieškovei atsakomybė dėl to negali kilti.

III. Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Esminė pardavėjo pareiga pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327, 6.333 straipsniai). Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų pirkimo –pardavimo sutartinių santykių reguliavimo nuostatų, CK 6.350 – 6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjų teisių gynybos būdus, kai jam perduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Pirkėjo – vartotojo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. CK 363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per CK 6.338 straipsnyje nurodytą terminą vienašališkai nutraukti sutartį ir susigrąžinti sumokėtą kainą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis), jog vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas), nesiejama su sutarties pažeidimo esmingumu ir pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo sugrąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam perduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. Ir tik CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas negali nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymas draudimą vienašališkai nutraukti vartojimo – pirkimo sutartį sieja su trūkumu mažareikšmiškumu. Todėl prekės – minkšto kampo trūkumai ir jų įtaka atsakovės teisės nutraukti vienašališkai pirkimo –pardavimo sutartį turi būti vertinama prekės trūkumo mažareikšmiškumo kontekste, t. y. turi būti vertinama ar parduoto minkšto kampo trūkumai nebuvo mažareikšmiai. (Ne)mažareikšmiškumo klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal byloje esančius įrodymus.

Minkšto baldo trūkumai po jų taisymo pas ieškovę buvo fiksuojami ieškovės (fotonuotraukos), kurio pateiktos ir ieškovei, kartu su pretenzija. Perdavimo – priėmimo pataisytos prekės aktas nebuvo surašytas, ieškovės teigimu, prekę pristatė samdomas kurjeris. Iš fotonuotraukų, to neneigia ir ieškovė, matyti, kad minkšto kapo dalies priekinėje dalyje yra 8 skylutės (tikėtina - pradeginimai), todėl pripažintina, kad minkštas baldas neatitinka kokybinių rodiklių, kurių atsakovė galėjo protingai tikėtis, t. y. kurie būtini daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį. 8 skylutės priekinėje minkšto kampo dalyje ( čia sutiktina ir su VVTAT išvada) gadina gaminio estetinį vaizdą, kadangi minkštas baldas naudojamas ne tik pagal jo funkcinę paskirtį, bet jis turi turėti ir estetinį vaizdą, nes ne veltui pirkėjas renkasi minkšto baldo formą, audinį, spalvą ir pan. Todėl tai yra esminis daikto trūkumas, kuris negali būti lengvai ir mažomis laiko ir lėšų sąnaudomis pašalintas. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad minėti daikto trūkumai (8 skylutės (tikėtina- pradegintos) atsirado po jo taisymo, paaiškėjus kitiems trūkumams (minkštos dalies nekokybiško užpildo ir ištrūkinėjusių sagučių). Atsakovė daiktu negali naudotis nuo pat 2019 metų pabaigos, taip pat nėra aišku, ar buvo ištaisyti pirmieji daikto trūkumai, dėl kurių minkštas kampas buvo išvežtas taisyti. Byloje nenustatyta aplinkybių apie netinkamą minkšto kampo naudojimą, ar būtent atsakovės padarytus mechaninius pažeidimus, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovės netinkamus veiksmus. Nors tarp šalių yra kilęs ginčas, kada prekė po remonto buvo pristatyta atsakovei, ar 2020-02-17 ar 2020-02-18, tačiau nagrinėjamu atveju, nustatant (ne)mažareikšmiškumo kriterijų, ši aplinkybė reikšmės neturi, o turėtų reikšmės vertinant aplinkybę, kad jau 2012-02-18 atsakovė ieškovei pareiškė pretenziją dėl daikto kokybės, todėl net jei baldas buvo pristatytas, kaip nurodė ieškovė 2020-02-17, tai atsakovės jis buvo naudojamas labai trumpą laiką. Ieškovė taip pat nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad pradeginimai audinyje galėjo būti padaryti ieškovės, keičiant jai minkštos dalies užpildą.

Pažymėtina, kad vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnyje įtvirtintų gynimo būdų. Ieškovė neįrodinėjo, kad minkšto baldo trūkumai gali būti pašalinti ir nesiūlė kito vartotojų teisių gynybos būdo (CK 6.363 straipsnis). Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės argumentai dėl vartotojo (atsakovės) teisių gynimo būdo – vienašališko prekių pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo- nepagrįstumo, laikytini nepagrįstais, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl sprendimo rezoliucinės dalies

Taip pat pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu ne viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama ginčą nagrinėti iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių nesikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia. Toks teisinis reguliavimas rodo, kad teismas turi ginčą išspręsti iš esmės, t. y. suformuluoti teismo sprendimo rezoliucinę dalį taip, kad ji galėtų būti vykdytina vykdymo procese, kadangi inicijavus ginčą teisme VVTAT nutarimo teisinė galia nustoja įstatymo pagrindu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis ir 29 straipsnio 2 dalis). Todėl atmetus ieškinį, tikslinama sprendimo rezoliucinė dalis.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokią teisę turi atsakovė. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 720 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos realios, pagrįstos ir būtinos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Pripažinti pagrįstu vartotojos R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą nutraukti 2019-07-30 baldo – minkštos dalies „mVerso“ pirkimo – pardavimo sutartį bei įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Evinara“, juridinio asmens kodas304590843, grąžinti R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtus 654 eurus, įpareigojant R. K. grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Evinara“ minkštą kampą „mVersus“.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ R. K. 720 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.