Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2011-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-231/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2011-03-14
Bylos Nr.
1-193-231/2011
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00634-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Kaltinamasis
L. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-193-231/2011 m.Proceso Nr. 1-87-1-00634-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.10.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. kovo 14 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

L. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas, –

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. L. neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: L. L. 2010 m. rugpjūčio 22 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 13.30 val., būdamas svečiuose pas R. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė iš kambaryje buvusio stalo stalčiaus „Swedbank“, AB elektroninės bankininkystės sistemos kliento V. P. elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą, slaptažodį bei kiekvienam teisėtam sistemos vartotojui išduodamą ID vartotojo kortelę su 24 kintamais slaptažodžiais, t.y. „Swedbank“, AB V. P. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus inicijuoti ir atlikti finansines operacijas su V. P. „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis. Tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė „Swedbank“, AB V. P. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus inicijuoti ir atlikti finansines operacijas, kuriuos 2010-08-22, apie 15.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje išmetė, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Taip pat kaltinamasis L. L. neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir inicijavo finansinę operaciją, o būtent: L. L. 2010 m. rugpjūčio 22 d., laikotarpiu nuo 13.34 val. iki 15.00 val., neteisėtai įgijęs „Swedbank“, AB elektroninės bankininkystės sistemos kliento V. P. elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą, slaptažodį bei kiekvienam teisėtam sistemos vartotojui išduodamą ID vartotojo kortelę su 24 kintamais slaptažodžiais, t.y. „Swedbank“, AB V. P. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus inicijuoti ir atlikti finansines operacijas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame O. O., iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. P., kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo, tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, išduotus „Swedbank“, AB, prisijungė prie „Swedbank“, AB elektroninės bankininkystės sistemos ir atliko su V. P. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis finansinę operaciją, t.y. pervedė 978 Lt į A. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d.

Taip pat kaltinamasis L. L., neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijavo finansinę operaciją ir apgaule trečiojo asmens naudai įgijo 978 Lt vertės svetimą turtą, o būtent: L. L. 2010 m. rugpjūčio 22 d., laikotarpiu nuo 13.34 val. iki 15.00 val., neteisėtai įgijęs „Swedbank“, AB elektroninės bankininkystės sistemos kliento V. P. elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį atpažinimo (autentifikavimo) kodą, slaptažodį bei kiekvienam teisėtam sistemos vartotojui išduodamą ID vartotojo kortelę su 24 kintamais slaptažodžiais, t.y. „Swedbank“, AB V. P. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus inicijuoti ir atlikti finansines operacijas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame O. O., iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. P., kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo, tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, išduotus „Swedbank“, AB, prisijungė prie „Swedbank“, AB elektroninės bankininkystės sistemos ir tokiu būdu apgaule, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. nurodydamas save kaip V. P., t.y. asmenį, turintį teisę inicijuoti finansinę operaciją, atliko su V. P. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis piniginėmis lėšomis finansinę operaciją, t.y. pervedė 978 Lt iš V. P. sąskaitos į A. G. sąskaitą. Tokiu būdu apgaule kito, nenustatyto asmens, pravarde „Edcka“, naudai įgijo svetimo 978 Lt vertės turto, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

Nusikalstamų veikų padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

Kaltinamasis L. L. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina G. L.. R. P. pažįsta daug metų, tačiau artimai su juo nebendravo ir nebendrauja. Su juo iš esmės tik pasisveikindavo ir tiek. 2010-08-22, iki pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, jam paskambino draugas V. O., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir paprašė jo susitikti. Jie susitarė susitikti apie pietus pas V. O. namuose. Apie 12.00 val. jis nuėjo pas V. į namus, apžiūrėjo jo mašiną. Jis su V. pastarojo automobiliu Audi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, kur gyvena T. O. Stovint kieme, V. T. paklausė, ar jam pervedė pinigus, bet kokius pinigus ir dėl ko bei kas turėjo pervesti, nei V., nei T. jam nesakė. T. tik atsakė, kad nežino, reikia pažiūrėti. Tada jie visi trys nuvažiavo iki automobilių detalių parduotuvės, esančios Geležinkelio g., Lentvario m., pasižiūrėti, kiek kainuoja mašinos detalės. V. vienas užėjo į parduotuvę, iš kurios po kelių minučių išėjo į kiemą. Kaltinamasis tuo metu sėdėjo automobilyje, T. buvo su juo kartu automobilyje. V., sėdėdamas mašinoje, T. pasakė, kad reikia nueiti į bankomatą, pasižiūrėti, ar pervesti pinigai. V. pasakė, jog jei T. neturi banko kortelės, tai jis gali savo sąskaitą pasitikrinti per internetinės bankininkystės sistemą. Po to T. nuėjo iki savo namų (duomenys neskelbtini), pasiėmė voką ir jį atsinešė su savimi. Kaltinamasis su V. tuo metu laukė T. prie automobilių detalių parduotuvės. T. užtruko apie 10-15 minučių. Kai T. grįžo, jis su V. skambino draugams ir klausinėjo, kas namuose turi internetą, kad galėtų patikrinti sąskaitą, tačiau nieko nerado. Pas jį namuose yra kompiuteris ir internetas, tačiau iki jo namų nuo tos parduotuvės eiti reikėjo tolokai, todėl pas jį nėjo. Besėdint jiems mašinoje, pamatė, kad pro juos eina R. P., kuris, juos pamatęs, įsėdo į mašiną. Kaltinamasis R. paklausė, ar būtų galima užeiti pas jį į namus, pasitikrinti internetinės bankininkystės būdu, ar pinigai pervesti į sąskaitą. Jis atsakė, kad bus galima užeiti. R. nuėjo namo, prieš tai pasakydamas, kad parašys, kada galima užeiti. Jie toliau sėdėjo mašinoje ir laukė R. SMS pranešimo. SMS pranešimo nesulaukus, kaltinamasis maždaug po 10 minučių parašė SMS pranešimą R., klausdamas, ar bus galima užeiti pas jį. R. atrašė, kad jis gali užeiti. Tada jis paėmė iš T. voką, kuriame buvo T. elektroninės bankininkystės kodai ir slaptažodžiai, ir nuėjo pas R. Atėjus pas R., pas jį namuose buvo jo motina. R. pakvietė savo motiną, kuri su savimi atsinešė „įmautę“ su dokumentais. Tada ji prisėdo prie kompiuterio ir suvedė L. L. slaptažodžius, atsineštus su savimi. Internetinės bankininkystės sistema „paprašė“ pakeisti slaptažodį, todėl R. motina paklausė kaltinamojo, kokį naują slaptažodį įvesti. Šis jai atsakė, kad nežino, nes tai ne jo kortelės. Tada ji pasakė, kad sukurs paprastą slaptažodį, kurį užrašė ant to paties lapelio, ant kurio buvo parašytas senas slaptažodis. Po slaptažodžio pakeitimo ji pažiūrėjo T. banko sąskaitos likutį. Pinigai pervesti nebuvo. Kiek ten turėjo būti pervesta pinigų, jam nei T., nei V. nepasakė. Pažiūrėjusi, jog nėra pinigų, R. motina „atsijungė“ nuo internetinės bankininkystės sistemos. Tada kaltinamasis nuo stalo susirinko korteles, kurias buvo atsinešęs, ir jas sudėjo į voką. Jis pasiėmė ir V. P. vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninės bankininkystės kortelę su kodais bei, nurašęs jo ID numerį ir slaptažodį, išėjo iš P. namų. Kai išėjo iš jų namų, įsėdo į V. mašiną ir nuvažiavo pas T. O. į namus, kur, būdamas prie interneto, kai niekas nematė, prisijungė prie V. P. sąskaitos, nes turėjo ID kodą, slaptažodį ir kodus, ir iš jo sąskaitos padarė pavedimą. Pavedimą darė todėl, kad buvo skolingas vaikinui vardu „Edcka“, kurio tikro vardo ir pavardės nežino, kur jis gyvena tiksliai nežino, gal Vilniuje. Jis „Edckai“ buvo skolingas 1000 Lt (vieną tūkstantį litų), tačiau pervedė 978 Lt, nes daugiau sąskaitoje nebuvo pinigų. Banko sąskaitos numerį, į kurią turėjo pervesti pinigus, jam SMS pranešimu buvo atsiuntęs „Edcka“. Tą pranešimą buvo gavęs ankščiau, t.y. ne įvykio dieną. Kodėl pinigus turėjo pervesti į A. G. sąskaitą, kurios numeris buvo nurodytas SMS pranešime, pasakyti negali, tokią sąskaitą jam nurodė „Edcka“, o jis „Edckos“ neklausė ir nesidomėjo. Šiuo metu „Edckos“ telefono numerio neturi. Pervedęs pinigus, jis nesidomėjo, kas vyksta, todėl nežino, ar pinigai buvo „nuimti“, ar ne. Po pavedimo padarymo jis V. P. vardu išduotą kodų kortelę sulaužė ir išmetė į šiukšliadėžę. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. Baudą pažada sumokėti, nes turi susitaupęs pinigų (b.l. 37-38, 113).

Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo šeima, t.y. žmona ir sūnumi R. P., gyvena (duomenys neskelbtini). Jis turi asmeninę banko sąskaitą „Swedbank“, AB, kurios numeris (duomenys neskelbtini). 2010-08-22 ryte jo banko sąskaitos likutis buvo 999,05 Lt. 2010-08-22, apie 13.00 val., jis išėjo iš namų. Namuose liko jo žmona, sūnus bei jo draugas L. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iš namų, namuose paliko jo vardu išduotą banko kortelę. Taip pat namuose liko ir elektroninės bankininkystės kortelė su kodais, kurie gulėjo kambaryje, stalčiuje. Jo mokėjimo kortele taip pat naudojasi ir jo žmona. Jo žmona pasakojo, kad 2010-08-22, apie 13.26 val. bankomate, esančiame Geležinkelio g. 11, Lentvario m., „nuėmė“ 20 Lt. Po to „nuėmimo“ jo sąskaitoje liko 978 Lt. 2010-08-24 jo žmona norėjo „nuimti“ pinigų bankomate, tačiau ji negalėjo atlikti jokios finansinės operacijos, nes bankomatas „parodė“, kad sąskaitos likutis nepakankamas. Tada kilo įtarimų, jog su sąskaita kažkas negerai. „Paėmęs“ sąskaitos išrašą, pastebėjo, kad 2010-08-22 iš jo sąskaitos į A. G. sąskaitą buvo pervesti 978 Lt. Nukentėjusysis teigė, kad tokio asmens jis nepažįsta, su juo niekada nebendravo, jokių reikalų neturėjo. Jam padarytas nuostolis - 978 Lt. Įtaria, kad šias nusikalstamas veikas padarė L. L., nes jis buvo atėjęs pas juos tą dieną į namus ir norėjo daryti kažkokius pavedimus. Taip pat parodė, kad 2011-01-04 L. L. jam atlygino jo patirtą 978 Lt turtinę žalą, kuri jam buvo padaryta 2010-08-22, t.y., kai iš jo sąskaitos buvo atliktas 978 Lt pavedimas į kito asmens sąskaitą. Jis dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi. Sutinka, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-634-10 būtų baigtas Teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltam asmeniui būtų paskirta bauda (b.l. 7-9, 14-15).

Liudytojas V. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). L. L. yra jo draugas, su juo sutaria gerai. T. O. yra jo pusbrolis. 2010-08-22 jis buvo su T. L. m., tikslios vietos neprisimena, bet lyg prie parduotuvės „Maxima“, esančios Geležinkelio g., Lentvario m. Jie sėdėjo jo mašinoje. Maždaug apie 13.00 val. prie jų priėjo L. L.. L. atsisėdo pas juos į mašiną ir pradėjo kalbėti, kad jam reikia patikrinti kažkokius pinigus kortelėje ar juos pervesti. Tada jie visi susiruošė važiuoti pas T. į namus, nes L. paprašė, jog jis jam leistų pasinaudoti kompiuteriu. Jiems bevažiuojant prie automobilių detalių parduotuvės, esančios Geležinkelio g., Lentvario m., L. pamatė kažkokį draugą, kurio V. O. nepažįsta, tik yra kelis kartus matęs. Pamatęs jį, L. pasakė „sustok, R. (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. P.) eina“. Jis pasakė, kad jei ką, tai užeis pas R. pasitikrinti sąskaitą. Sėdėdamas mašinoje, L. pasakė R., kad reikalingas jo kompiuteris, kad galėtų pervesti pinigus. R. jam pasakė, jog čia kažkas negerai, tačiau L. jam atsakė, kad viskas bus gerai. Po to jie abu nuėjo pas R. į namus. Tuo metu jis su T. liko laukti mašinoje. L. pas R. pabuvo apie 15 minučių ir atėjo į mašiną. L., atsisėdęs į mašiną, pasakė, jog jam ten kažkas „nesigavo“, todėl reikia važiuoti pas T. į namus, kur jis užeis, kad galėtų prisijungti prie interneto. Kai L. atsisėdo į mašiną, jis rankose nieko neturėjo, niekam neskambino, tačiau kažkaip keistai atrodė, lyg būtų išsigandęs, mažai žiūrėjo į akis. Tada visi trys nuvažiavo pas T., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo prie T. namų, V. O. liko savo mašinoje, o L. su T. nuėjo į T. namus. Ten jie pabuvo maždaug 15-30 minučių. Ką jie darė namuose, jis nežino. Po kurio laiko L. su T. atėjo į mašiną. L., įsėdęs į mašiną, pasakė, jog užsiblokavo kortelė. Po to jie L. nuvežė namo. Kai važiavo, L. rankose nieko nepastebėjo. Taip pat jis niekam neskambino ir lyg tai nerašė. Kiek jam yra žinoma, L. yra daug kam skolingas, tačiau dėl ko, nežino. Jam L. nesakė apie jokius daromus pavedimus, apie jokias kitų asmenų korteles. Jis šito nežinojo. Jis pats jokio pavedimo nedarė ir iš V. P. sąskaitos niekam pinigų nepervedinėjo. Kas tai galėjo padaryti nežino, bet įtaria, kad tai galėjo padaryti L. L. Pažymėjo, kad L. L. jam jokių kortelių su kodais nedavė ir neprašė jo, jog jis nuvežtų kortelę R. Juolab, kad jis su R. P. nebendrauja, V. O. net neturi jo telefono numerio (b.l. 54-56).

Akistatos metu tarp kaltinamojo L. L. ir liudytojo V. O. kiekvienas liko prie savo parodymų (b.l. 63-65).

Liudytojas T. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). V. O. yra jo pusbrolis. L. L. pažįsta seniai. 2010-08-22, apie pietus, tikslaus laiko nurodyti negali, buvo su pusbroliu V. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Geležinkelio g., Lentvario m. Kai išėjo iš parduotuvės, pamatė, kad prie mašinos Audi 100, valst. Nr. neatsimena, kuri priklausė V., stovi L. L.. Besėdint mašinoje, L. pasakė, kad jam reikia interneto, kad galėtų pasitikrinti banko sąskaitą. Kokią sąskaitą ir kieno, jis nesakė. T. O. pasakė, kad pas jį yra internetas ir pasiūlė L. L. pasitikrinti sąskaitą pas jį. Besiruošdami važiuoti pas jį, pamatė, jog eina kažkoks vaikinas, kurio jis nepažįsta. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. P. L. jį pasikvietė prie mašinos. L. jam pasakė, kad reikia pervesti kažkokius pinigus iš sąskaitos. T. R. pasakė L. L., jog „tu mane apgausi“, pasakė, kad leis nueiti pas jį ir pasinaudoti kompiuteriu nebent tuo atveju, jeigu jis bus kartu. L. sutiko. Tada jie abu nuėjo pas R. į namus, o T. O. su V. liko sėdėti mašinoje ir laukė L. Jis grįžo maždaug po 15 minučių. Kai L. grįžo į mašiną, jis rankose laikė kortelę, bet kokią, T. O. nematė. L., įsėdęs į mašiną, pasakė, kad „neišėjo“, todėl pasakė, jog pabandys prisijungti iš T. kompiuterio. Tada jie visi nuvažiavo iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). V. liko laukti mašinoje, o jis su L. nuėjo pas jį į namus. Namuose tuo metu nieko nebuvo. Tada jis įjungė kompiuterį, o prie jo atsisėdo L. L. pasidėjo kažkokią kortelę, tačiau kokią, jis nematė. Taip pat L. išsitraukė iš kišenės kažkokį lapelį, ant kurio buvo parašyti kažkokie skaičiukai. Tačiau kas ten tokio, jis nesuprato ir nelabai domėjosi. L., atsisėdęs prie kompiuterio, bandė prisijungti prie elektroninės bankininkystės sistemos, tačiau kol T. O. stovėjo šalis, L. jam sakė, jog jis niekaip negali prisijungti. Tada jis L. pasakė, jog eina pasidaryti arbatos, o jis tegu sau sėdi ir jungiasi. Jis išėjo į virtuvę, kur pasidarė arbatos, o L. liko prie kompiuterio. Jis pasidarė arbatos, kurią greitai išgėrė. L. visą tą laiką sėdėjo prie kompiuterio. Po kurio laiko L. jam pasakė, jog jam nepavyksta prisijungti prie elektroninės bankininkystės sistemos, todėl važiuoja namo. Tada jis baigė gerti arbatą ir jie abu išėjo į kiemą. Kaip ir kur L. įsidėjo tą lapą bei kortelę, nematė. Jiems išėjus iš namų, jie įsėdo į mašiną, pavežė L. iki jo namų. Jis su V. nuvažiavo iki V. namų, nes ten gyvena jų močiutė. L. mašinoje pasakė, neva jam neišėjo prisijungti prie elektroninės bankininkystės sistemos. Daugiau jis nieko nesakė. Nepastebėjo, ar L. kam nors skambino. Kai buvo pas jį namuose, L. lyg ir niekam neskambino, bet taip teigti T. O. negali. Jis iš V. P. sąskaitos į kito asmens sąskaitą jokių pavedimų neatlikinėjo. Kas tai galėjo padaryti, nežino, bet įtaria, kad tai padarė L. L.. Daugiau niekas negalėjo padaryti jokio pavedimo iš jo kompiuterio. Jis pats jokių pavedimų neatlikinėjo, o prie kompiuterio sėdėjo tik L. L. Jis jam leido pasinaudoti savo reikmėms kompiuterį, negalvojo ir nežinojo, jog jis gali kažką neleistino atlikti. Taip pat jis L. neprašė, jog jis tikrintų jo sąskaitą per elektroninės bankininkystės sistemą. Tą gali padaryti pats prie savo kompiuterio (b.l. 59-61).

Akistatos metu tarp kaltinamojo L. L. ir liudytojo T. O. kiekvienas liko prie savo parodymų (b.l. 66-68).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi asmeninę banko sąskaitą „Swedbank“, AB ir prieigą naudotis elektronine bankininkyste. 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nurodyti negali, jis per savo pažįstamą T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, jo tel. Nr. neturi, susipažino su asmeniu „Edcka“, jo vardo ir pavardės nežino. „Edcka“ jam pasakė, kad yra žmogus, kuris perveda pinigus iš užsienio, tačiau jam reikalinga sąskaita, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Nuo tos sumos sąskaitos savininkui liktų taip pat tam tikras procentas. Jis sutiko duoti savo sąskaitos Nr., kadangi jam reikėjo pinigų. Jis „Edckai“ davė savo sąskaitos elektroninės bankininkystės ID kortelę su slaptažodžiais bei pasakė prisijungimo slaptažodį. „Edcka“ paėmė tas korteles ir galėjo naudotis jo elektronine bankininkyste. Po to, kai jis „Edckai“ davė tas korteles, jis susitikdavo su „Edcka“ ir eidavo kartu patikrinti bankomate, ar nėra pinigų jo sąskaitoje. „Edcka“ sakė, kad elektroninės bankininkystės korteles perdavė dar kitam žmogui, kurio jis nežino ir įvardinti negali. Jis su „Edcka“ vaikščiojo, tikrino sąskaitą, tačiau joje jokių pinigų nebuvo. Po kurio laiko, kada tiksliai pasakyti negali, jis nuėjo į banką, kur pasidomėjo savo sąskaita. Banke pasakė, kad jo sąskaitoje yra užregistruotas „SMS kreditas“, tačiau jis dar nepaimtas. Tada jis apie tai pasakė „Edckai“ ir jie dėl to susipyko. Po to laiko jis su „Edcka“ nebendravo ir, nuėjęs į banką, pakeitė elektroninės bankininkystės kodus bei prisijungimus. Apie tai, kad į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai iš V. P. sąskaitos, kurie tą pačią dieną buvo pervesti kitam asmeniui, t.y. V. O., jis nežinojo ir jam apie tai banke nepasakė. Tai pamatė tik tada, kai gavo naujus prisijungimo kodus prie savo elektroninės bankininkystės. Kas tas V. P. ir V. O., nežino, jų nepažįsta. Kas į jo sąskaitą pervedė 978 Lt sumą ir kas ją vėliau pervedė į kito asmens sąskaitą, nežino, pasakyti negali. Jis L. L., T. O. ir V. O. nepažįsta. Kas jie tokie nežino, su jais nebendravo. Jis nėra skolingas jokiam fiziniam asmeniui, taip pat jam niekas nėra skolingas. Kaip jo sąskaitoje atsirado 978 Lt suma, pasakyti negali, nes nežino. Kas tai galėjo padaryti, neįtaria. Jis jokių pavedimų nedarė ir jokių asmenų neprašė, jog tai padarytų (b.l. 75-77).

Liudytoja N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su savo šeima, t.y. vyru V. P. ir sūnumi R. P., gyvena (duomenys neskelbtini). Jos vyras turi asmeninę banko sąskaitą „Swedbank“, AB, kurios numeris (duomenys neskelbtini). 2010-08-22 ryte jos vyro sąskaitoje buvo 999,05 Lt. 2010-08-22 jie buvo namuose, apie 13.00 val. vyras išėjo iš namų. Namuose liko ji, jos sūnus bei jo draugas L. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). L. tuo metu buvo atėjęs pas juos, nes norėjo padaryti pavedimą iš savo sąskaitos internetine bankininkyste. Jis paprašė jos, jog ji jam padarytų tą pavedimą, tačiau, pradėjusi daryti pavedimą, pamatė, kad jo sąskaitoje nėra pinigų, likę tik keli centai, todėl operacijos atlikti nebuvo galima. Prieš atliekant finansinę operaciją, ji paklausė L. L., ar jis turi elektroninės bankininkystės kortelę, kurioje yra nurodyti kodai. L. L. pasakė, kad nesupranta, apie ką ji kalba. Tada ji savo kambaryje atidarė stalčių, kuriame gulėjo jos ir vyro banko kortelės, elektroninės bankininkystės kortelės, bei parodė, kaip atrodo ta kortelė su kodais. L. matė, kaip ji tas korteles padėjo atgal į stalčių. Kai nesigavo pervedimas, ji išėjo iš kambario, o jos sūnus su L. nuėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko ji išėjo į miestą, nuėjo prie bankomato, esančio Geležinkelio g., ir iš vyro kortelės „nuėmė“ 20 Lt. Ji su vyru yra susitarusi, jog jei reikia pinigų, tai ima kortelę ir ja naudojasi. Po to „nuėmimo“ vyro sąskaitoje liko 978 Lt. Grįžusi namo, kortelę padėjo į stalčių ir ja daugiau nesinaudojo nei ji, nei jos vyras. 2010-08-24 nuėjo prie bankomato, kur norėjo „nuimti“ pinigus iš savo vyro sąskaitos, tačiau negalėjo atlikti jokios finansinės operacijos, kadangi bankomatas „parodė“, kad sąskaitos likutis nepakankamas. Tada kilo įtarimų, jog su sąskaita kažkas negerai. Ji, „išėmusi“ banko sąskaitos išrašą, pastebėjo, kad 2010-08-22 iš jos vyro sąskaitos pervesta 978 Lt į kitą sąskaitą, kuri priklauso A. G. Tokio asmens nei ji, nei jos vyras nepažįsta. Su juo niekada nebendravo, jokių reikalų neturėjo. Tada jai kilo įtarimai, todėl patikrino stalčių, kuriame buvo sudėtos kortelės, ir jame pasigedo vyro elektroninės bankininkystės kortelės su kodais. Taip pat ten kartu gulėjo ir kortelės kodai. Jos sūnus pasakė, kad kai ji 2010-08-22 išėjo į miestą, jis nuėjo maudytis į dušą, o tuo metu jo draugas L. L. liko namuose. Išėjęs iš dušo, sūnus matė, kaip L. kažką užsirašinėjo, tačiau ką, nepastebėjo. Įtaria, kad jis nusirašė kodus, ir pavogė kortelę su kodais. Tada ji paskambino L. motinai G. L. ir pasakė, kas atsitiko. Ji perskambino po valandos ir pasakė, kad ta kortelė yra pas jos sūnų L. L. ir jis greitai ją atveš. Tačiau jis iki šiol kortelės neatvežė (b.l. 80-82).

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo šeima, t.y. tėvu V. P. ir motina N. P., gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tėvas turi asmeninę banko sąskaitą „Swedbank“, AB, kurios numeris (duomenys neskelbtini). 2010-08-22 jie buvo namuose, apie 13.00 val. tėvas išėjo iš namų. Namuose liko jis, jo motina bei jo draugas L. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu buvo atėjęs pas juos, nes norėjo padaryti pavedimą iš savo sąskaitos internetine bankininkyste. L. L. paprašė jo motinos, jog ji jam padarytų tą pavedimą, tačiau motina, pradėjusi daryti pavedimą, pamatė, kad jo sąskaitoje nėra pinigų, likę tik keli centai, todėl operacijos atlikti nebuvo galima. Prieš atliekant finansinę operaciją, ji L. L. paklausė, ar jis turi elektroninės bankininkystės kortelę, kurioje yra nurodyti kodai. L. L. pasakė, kad nesupranta, apie ką ji kalba. Tada motina savo kambaryje atidarė stalčių, kuriame gulėjo jos ir tėvo banko kortelės, elektroninės bankininkystės kortelės, bei parodė, kaip atrodo ta kortelė su kodais. L. matė, jog motina tas korteles padėjo atgal į stalčių. Kai nesigavo pervedimas, motina išėjo iš kambario, o jis su L. nuėjo į kitą kambarį. Po kurio laiko motina išėjo į miestą. Jis su L. liko namuose. Po kurio laiko jis nuėjo į dušą maudytis, o L. liko jo kambaryje. Jam besimaudant duše, girdėjo, kaip po namus vaikšto L., dar galvojo išeiti pažiūrėti, kur jis ir kodėl vaikšto, bet buvo šlapias, todėl neišėjo. Kai išėjo iš dušo, L. rado savo kambaryje. Jis sėdėjo ir ant lapo rašė kažkokius numeriukus. Tuo metu neatkreipė dėmesio į tai, jog L. nurašinėja numeriukus nuo tėvo kortelės. Užsirašęs tuos numerius, juos įsidėjo į kelnių kišenę ir pasakė R. P., jog jam reikia eiti namo, nes pas jį atvažiavo draugas iš Vilniaus. Koks draugas pas jį atvažiavo, jis nesakė. Tada jis išėjo. Tai buvo apie 13.30 val., nes jis tuo metu pažiūrėjo į laikrodį. Kai L. L. išėjo, jis ruošėsi važiuoti pas savo panelę, kuri gyvena Trakų r. Prieš išvažiuojant iš namų, namo grįžo jo motina. Ji nuėjo į savo kambarį, atidarė stalčių, kuriame gulėjo jos ir tėvo kortelės, ir pasakė jam, jog jame viskas išvartyta, sudėta netvarkingai. Jis nesuprato kodėl. Jam nekilo minčių, kad kažkas negerai. Tada jis išvažiavo pas savo panelę. Po dviejų dienų, tai yra 2010-08-24, jis dirbo, į mobilų telefoną jam paskambino motina ir pasakė, kad, nuėjusi prie bankomato, kur norėjo „nuimti“ pinigų iš tėvo sąskaitos, negalėjo atlikti jokios finansinės operacijos, kadangi bankomatas „parodė“, kad sąskaitos likutis nepakankamas. Tada motina pasakė, jog iš tėvo sąskaitos yra „nuimti“ 978 Lt. Ji pagalvojo, kad gal R. P. „nuėmė“ tuos pinigus, bet jis motinai pasakė, jog jokių pinigų neėmė ir tėvo kortele nesinaudojo. Grįžus jam vakare iš darbo, jie pradėjo domėtis, kas galėjo „nuimti“ pinigus ir kur jie dingo. Išsiaiškino, jog 2010-08-22 iš jo tėvo sąskaitos pervesta 978 Lt į kitą sąskaitą, kuri priklauso A. G.. Tokio asmens nei jis, nei jo tėvai nepažįsta. Su juo niekada nebendravo, jokių reikalų neturėjo. Motina patikrino stalčių, kuriame buvo sudėtos kortelės, ir jame pasigedo tėvo elektroninės bankininkystės kortelės su kodais. Įtaria, kad L. nusirašė kodus ir pavogė kortelę su kodais. Tada motina paskambino L. motinai G. L. ir pasakė, kas atsitiko. Ji jai perskambino po valandos ir pasakė, kad ta kortelė yra pas jos sūnų L. L. ir jis greitai ją atveš, tačiau jis iki šiol kortelės neatvežė. L. dar sakė, jog kortelę R. P. atidavė sekmadienį, tačiau jis jokios kortelės jam nepadavė. Jis jam sakė, kad atiduotų kortelę, L. L. jam pasakė, kad jis nesinervuotų, jis jam viską atiduos, tačiau iki šiol jos neatidavė (b.l. 83-85).

Liudytoja O. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi sūnų T. O. Apie tai, jog iš jai priklausančio kompiuterio buvo padarytas pavedimas, tiksliau, elektronine bankininkyste iš vienos sąskaitos į kitą sąskaitą buvo pervesti pinigai, ji nieko nežinojo. Kam priklauso sąskaita, iš kurios buvo pervesti pinigai, ir į kieno sąskaitą buvo pervesti pinigai, ji nieko nežino. Apie pavedimą sužinojo tik iš sūnaus, kai jis jai pasakė, jog lyg tai L. L. padarė pavedimą, būdamas jų namuose prie kompiuterio, bet apie šį įvykį jokių tikslių aplinkybių ji nežino ir nieko pasakyti negali. Jai matant, jokie pavedimai nebuvo daromi (b.l. 86-88).

Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. L. yra jos sūnus. Jai yra išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, tačiau ji sutinka duoti parodymus. 2010-08-22, t.y. sekmadienį, po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, jai į namų telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino N. P. ir pasakė, kad jos sūnus L. buvo atėjęs pas juos patikrinti draugo sąskaitą ir jam išėjus, ji nerado kodų kortelės. Ji N. P. pažįsta nuo 1980 metų. Su ja sutaria gerai, bendravo. Ji jos paklausė, ar L. namuose, tačiau jo namuose nebuvo, tada N. paprašė, jog G. L. paskambintų L. ir pasakytų, jog jis su draugais pasižiūrėtų, ar nėra tos kortelės pas juos. N. pasakė, kad ta kortelė priklauso jos vyrui V. P. ir paaiškino, kad L. nemokėjo įeiti į banką per internetinės bankininkystės sistemą, todėl ji jam parodė, kaip tai reikia padaryti. Ji po pokalbio su N. paskambino savo sūnui ir paklausė jo, kas ten įvyko, kaip V. P. kortelė galėjo atsirasti pas jį ar jo draugus. Jai sūnus paaiškino, jog jis buvo pas P. ir tikrino V. pusbrolio T. sąskaitą, vėliau visą voką atidavė T. su V. Tada ji sūnui liepė paskambinti V. ir pasiteirauti jo, ar pas jį yra ta kortelė. Sūnus susiskambino su V. ir grįžęs jai pasakė, kad pas V. yra atliekama kodų kortelė. Tada ji paskambino N. P. ir jai pasakė, kad pas V. yra kortelė. Tą vakarą jų pokalbis baigėsi. Pirmadienį, po pietų, jai vėl į namų telefoną paskambino N. P. ir pasakė, kad yra problema: ji nuėjo patikrinti vyro sąskaitą ir joje pasigedo pinigų, kaip ji pasakė, virš devynių šimtų litų. Taip pat ji pasakė, kad jai kodų kortelės taip niekas ir negrąžino. Po kurio laiko jos sūnus grįžo namo, ji jam paaiškino visą situaciją. Jos sūnus jai pasakė, jog jis nieko nedarė ir jokių pinigų nepervedinėjo. Ji L. tada pasakė, kad yra negrąžinta kodų kortelė, ir liepė, kad jis parašytų V. ir paklaustų, ar jis grąžino kortelę P. V. patvirtino, jog 2010-08-22 kodų kortelę grąžino R. P.. Tada ji paskambino N. P. ir pasakė, kad V. grąžino kortelę R. N. pasakė, jog kortelė jiems negrąžinta, R. niekas jos neperdavė. Kitos dienos vakarą, tai buvo antradienis, ji kartu su savo sūnumi L. ir V. nuvyko pas P. į namus, paklausė R., ar jis pažįsta V., kuris jam sekmadienį turėjo būti perdavęs kodų kortelę. R. pasakė, jog nepažįsta V. ir jis nieko neperdavė. Po to jie išsiskirstė (b.l. 89-91).

Iš Vilniaus apskrities VPK OVV 2010-12-21 rašto Nr. 10-6-S-675 matyti, kad pavedimas iš V. P. sąskaitos buvo padarytas iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini). Šis TEO LT, AB administruojamas adresas 2010-08-22 priklausė „DSL Takas“ vartotojai O. O., gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24).

Iš Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK KPS tyrėjo 2011-01-06 tarnybinio pranešimo matyti, jog asmens, pravarde „Edcka“, nustatyti nepavyko (b.l. 79).

Byloje surinktais ir teismo aukščiau įvertintais įrodymais yra visiškai įrodytos kaltinamojo L. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamajam inkriminuojama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., yra apysunkiai nusikaltimai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis L. L. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; kaltinamojo L. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis L. L. yra neteistas (b.l. 95), baustas administracine tvarka (b.l. 96), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 98), Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b.l. 100).

Su prokuroro galimu kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomu baudos dydžiu kaltinamasis L. L. sutiko (b.l. 38).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tikslinga sutikti su prokurorės siūlomu baudos dydžiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., BPK 420-422 str. str., teismas

nusprendžia:

L. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir paskirti 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą.

L. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., ir paskirti 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą.

L. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., ir paskirti 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p., baudą, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu su bauda, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., ir paskirti subendrintą 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d., prie šios paskirtos baudos iš dalies pridėti baudą, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę L. L. paskirti 7 MGL (910 Lt) dydžio baudą.

Kaltinamajam L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam L. L., kad:

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, L. L. per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio baudą, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teisėja Česlava Malinovska