Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2016 m. balandžio 26 d. nutarimu buvo nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Pareiškėjo pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2016 m. balandžio 3 d. dėl triukšmo (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio raj., jis negalėjo miegoti.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu Pareiškėjas jį apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš Pareiškėjo skundo turinio galima suprasti, kad jis nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi, kuria paliktas galioti tyrėjos nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai netenkino Pareiškėjo skundo.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspęsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl to, kad 2016-04-03 kaimynai, gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio sen., Panevėžio r., nakties metu 22²⁷, 24⁰⁰ val. trukdė jam miegoti dėl per garsiai įjungto televizoriaus, ir per jį grojančios muzikos. Pareigūnai, tikslindami įvykio aplinkybes išsiaiškino, jog nurodytą dieną triukšmo, kuris būtų išties trikdęs ramiai ilsėtis ir miegoti nebuvo, todėl nustatė, kad pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną iš tikrųjų nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinęs skundo argumentus, apklaustus asmenis (Pareiškėją, kaimynus R. S. ir D. K.), byloje esančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad esamoje situacijoje administracinio teisės pažeidimo teiseną pradėti nėra dėl ko. Su tuo vienareikšmiai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, jog aukštesnysis teismas neabejotinai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais skundo atmetimo motyvais bei kitomis padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja. Nagrinėjamoje situacijoje papildomai pažymėtina tai, jog Pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti jo dėstomas aplinkybes, nurodė tik kad yra pareigūnas, kuris jo minimas aplinkybes gali paliudyti. Visgi šiuo atveju bylos duomenys pagrįstai leidžia teigti, jog Pareiškėjas ne taip interpretuoja pareigūno vaidmenį. Akivaizdu, jog yra pareigūnas, kuris aiškinosi Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, analizavo gautus duomenis ir savaime suprantama padarė atitinkamas išvadas, todėl būtent šį faktą, be abejonės, jis ir gali patvirtinti. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog Pareiškėjo nuogąstavimai netinkamu kaimynų elgesiu Institucijai yra pakankamai gerai žinomi, kadangi Pareiškėjas kreipėsi bene 10 kartų, todėl itin svarbu yra pažymėti, jog subjektyvus suvokimas apie tam tikras aplinkybes, kurios netenkina Pareiškėjo, negali būti pagrindas visais atvejais kelti administracinių teisės pažeidimų bylas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjos I. B. 2016-04-26 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėtas ir pagrįstas, skundžiama nutartimi tai patvirtina teisingai, todėl naikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.