Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

2.4.; 1.2.14.1.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.4.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 2.1.4.3.2.; 2.1.4.4.2.; 2.4.6.3.1.

2011 m. kovo 1 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N. ir S. L. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-09-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė A. N. paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Į bausmės laiką įskaityta 2010-09-17 teismo nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausmė.

S. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 4 d., 65 str. 2 d., taikant visišką ir dalinį bausmių sudėjimą, paskirta bausmė subendrinta su 2008-06-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu bei 2009-05-19 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė S. L. paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 22 MGL dydžio (2860 litų) bauda. Į bausmės – baudos – dydį įskaičiuota suma, sumokėta (išieškota) pagal 2008-06-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2009-05-19 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. ir S. L. nuteisti už tai, kad veikdami kartu pagrobė svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2010-07-24 23 val. iki 2010-07-25 13.28 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Mažeikių rajone (duomenys neskelbtini) kaime, įsibrovė į negyvenamą patalpą – O. N. priklausančią atrakintą daržinę, ir pagrobė A. N. priklausantį 300 litų vertės dviratį „Montana“, 300 litų vertės žoliapjovę „Partner 350“, tris teleskopines meškeres su ritėmis, kurių vienos vertė 120 litų, iš viso už 360 Lt, 70 litų vertės automobilio kėliklį, 100 kg spalvoto aliuminio metalo, kurio vieno kilogramo vertė 3 Lt, viso už 300 Lt, 400 litų vertės motorolerio duslintuvą, iš sodybos kieme stovėjusio atrakinto automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono 250 litų vertės automagnetolos „Daewoo“ dangtelį, 40 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sagem V-55“ ir kieme stovėjusį 2000 litų vertės atrakintą automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydami nukentėjusiajam A. N. 4020 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis yra jaunas, būdamas laisvėje mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, išėjęs į laisvę jokių nusikaltimų nebedarytų, norėtų tęsti mokslus, susirasti darbą, labai ilgisi savo artimųjų, giminių ir draugų. Pažymi, kad laisvėje jis turi gyvenamąją vietą, taip pat turi galimybę dirbti savo sesers J. L. ūkyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendį sumažinant jam paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad iki teisiamojo posėdžio ir jo metu jis neturėjo galimybės pasirūpinti, kad jam būtų suteikta advokato teisinė pagalba, nežinojo, kad jam, kaip neturinčiam darbo ir iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gaunančiam socialinę pašalpą, valstybė garantuoja ir skiria nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

Teigia, kad skirdamas jam bausmę teismas neįvertino pagrindinės aplinkybės, kad jis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, tik lengvabūdiškai sutiko su kito kaltinamojo pasiūlymu. Pažymi, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme jis visiškai prisipažino kaltu, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, tačiau teismas nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teigia šiuo metu ieškantis galimybės iš savo artimųjų pasiskolinti pinigų ir iki skundo nagrinėjimo dienos pilnai ar iš dalies atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nurodo, jog nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo truputį išgėręs alaus, tačiau tai neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dėl neblaivumo jis pats save apkalbėjo norėdamas pasiteisinti dėl padaryto nusikaltimo. Teigia nusikalstamą veiką sutikęs padaryti viską gerai apgalvojęs, nusikalto dėl to, kad jam labai reikėjo pinigų skolai grąžinti. Esant tokioms aplinkybėms nurodo manantis, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus.

Teismo posėdyje nuteistasis A. N. ir nuteistųjų A. N. bei S. L. gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė S. L. apeliacinį skundą atmesti, o A. N. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino, nuoširdžiai gailisi.

Nuteistųjų A. N. ir S. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kadangi nuteistieji savo apeliaciniais skundais kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Dėl nuteistiesiems A. N. ir S. L. paskirtų bausmių

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. N., teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, buvo nusikaltimo vykdytojas, nors nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, tačiau vėliau jo atžvilgiu kitoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (t. 1, b. l. 73-74; t. 2, b. l. 20-26), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 75-77), padarytos turtinės žalos neatlygino, taip pat atsižvelgė ir į kad A. N. atsiprašė nukentėjusiojo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad paskyrus švelnesnę nei terminuotas laisvės atėmimas bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirta bausmė yra žymiai mažesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 178 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi nėra aiškiai per griežta. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. N. padarė laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 24 val. iki 2010 m. liepos 25 d., t. y. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio priėmimo (t. 2, b. l. 20-26), abiem minėtais nuosprendžiais A. N. paskirtas bausmes teismas pagrįstai subendrino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatomis, ir prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik 6 mėnesius iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Skirdamas bausmę nuteistajam S. L., teismas atsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, buvo nusikaltimo vykdytojas, veika yra baigta, anksčiau jis teistas du kartus, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (t. 1, b. l. 124-126, 129-131, 132-133), todėl BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. L. baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 119-121), nedirba, yra registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 136), atsižvelgė ir į apelianto skunde nurodytą aplinkybę, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo (t. 2, b. l. 52).

Kolegijos nuomone, S. L. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), nes tokios aplinkybės yra nustatytos pagal faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 6 p.). Teisėjų kolegija mano, kad S. L. skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, kadangi nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo truputį išgėręs alaus, tačiau tai neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, yra nepagrįstas.

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau padarytas. Nusikaltimo motyvai būna jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje situacijoje negali būti pripažįstamas kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė pats S. L. ( t. 1, b. l. 147; t. 2, b. l. 42). Teisiamojo posėdžio metu S. L. patvirtino, jog nusikaltimo padarymui „<...> turėjo įtakos girtumas“, nurodė, kad pasielgė neapgalvotai, nes buvo išgėręs. Aplinkybę, kad jie, t. y. jis ir S. L. nusikalstamą veiką padarė būdami išgėrę, ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nurodė ir nusikaltimo bendravykdytojas A. N. (t. 1, b. l. 90-92; t. 2, b. l. 41-42). Liudytoja V. L. teisme patvirtino, kad liepos mėnesį apie 5 val. pas ją atvažiavę ir prašę leisti jos garaže pasidėti daiktus A. N. ir kitas kaltinamasis buvo nemažai išgėrę (t. 2, b. l. 44).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Apelianto skundo argumentas, kad jis dėl neblaivumo pats save apkalbėjo norėdamas pasiteisinti dėl padaryto nusikaltimo, laikytinas deklaratyviu, pateiktu tikintis paskirtos bausmės sušvelninimo.

Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas S. L. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų netaikymo nuteistajam S. L. motyvus apeliacinės instancijos teismas laiko teisingais. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus S. L. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jam buvo paskirta švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė – bauda, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra žymiai mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metais 1 mėnuo 15 dienų), ir nėra aiškiai per griežta. Apeliantui nauju nuosprendžiu ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 124-126) bei Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (t. 1, b. l. 129-131, 132-133), paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Kadangi iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad bausmės S. L. subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d. ir 3 d., visiško ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esanti nuoroda, kad bausmės bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 4 d., laikytina technine klaida ir ši klaida, kaip neturinti reikšmės nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, ištaisytina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

Prašydami sušvelninti jiems paskirtas bausmes, A. N. ir S. L. apeliuoja į tai, kad jie prisipažino kaltais padarę nusikalstamą veiką ir gailėjosi nusikaltę, atsiprašė nukentėjusiojo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Taigi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu pastarasis savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. N. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, savo poelgį vertino neigiamai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė (t. 1, b. l. 90-92, 96; t. 2, b. l. 41-42, 47). Bylos duomenys taip pat liudija, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino bei gailėjosi nusikaltęs ir nuteistasis S. L.. Nors pastarasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad jis savanoriškai pripažino objektyvias jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (t. 1, b. l. 147). Teisiamajame posėdyje S. L. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi nusikaltęs, savo elgesį vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė (t. 2, b. l. 41, 42-43, 47).

Teisėjų kolegija mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų A. N. ir S. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jų prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju nėra pagrindas švelninti A. N. ir S. L. paskirtas bausmes. Kaip jau buvo minėta aukščiau, apeliantams paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pastarųjų skunduose nurodytais motyvais, tarp jų ir atsižvelgiant į tai, kad S. L. nebuvo nusikaltimo iniciatorius, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo S. L. nurodytų procesinių pažeidimų

Nuteistasis S. L. skunde pažymėjo, kad iki teisiamojo posėdžio ir jo metu jis neturėjo galimybės pasirūpinti, kad jam būtų suteikta advokato teisinė pagalba, nežinojo, kad jam, kaip neturinčiam darbo ir iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gaunančiam socialinę pašalpą, valstybė garantuoja ir skiria nemokamą antrinę teisinę pagalbą.

Bylos duomenys liudija, kad ikiteisminio tyrimo metu S. L. pranešant apie įtarimą buvo išaiškintos jo kaip įtariamojo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 21 str. 4 d., tarp jų – ir teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją, jam taip pat išaiškintos Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 8 p. ir 50 str. numatytos įtariamojo ar kaltinamojo teisės gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti teisė nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 144, 146). Minėtos teisės S. L. dar kartą buvo išaiškintos prieš atliekant akistatą tarp pastarojo ir įtariamojo A. N. (t. 1, b. l. 150). Atkreipiamas dėmesys, kad S. L. abu kartus savo iniciatyva gynėjo pagalbos atsisakė ir šį atsisakymą patvirtino savo parašu (t. 1, b. l. 145, 151). Pastebėtina ir tai, kad S. L. atsisakius gynėjo, jam buvo išaiškinta, kad gynėjo atsisakymas neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu turėti gynėją. Teisiamajame posėdyje S. L. buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d. numatytos kaltinamojo teisės, tarp jų – teisė turėti gynėją. S. L. teismui patvirtino savo teises supratęs (t. 2, b. l. 40). Iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. pateikus Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, šis jo prašymas buvo patenkintas ir antrinei teisinei pagalbai S. L. teikti buvo paskirtas advokatas (t. 2, b. l. 61). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad apelianto skundo teiginiai, jog jis neturėjo galimybės pasirūpinti, kad jam būtų suteikta advokato teisinė pagalba, nežinojo, kad jam valstybė garantuoja nemokamą antrinę teisinę pagalbą, negali būti laikomi teisingais.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.

Pripažinti A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Pripažinti S. L. lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Laikyti, kad bausmės S. L. subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 3 d. ir 65 str. 2 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.