- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1-1313-617/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06545-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Kaltinamasis
- A. G., L. A.
- Nukentėjusysis
- G. J., D. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
L. A.( a. k. (duomenys neskelbtini) ) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S“, nevedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
A. G. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S“, nevedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji A. G. ir L. A. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jie, 2019-02-15 apie 23.00 val. viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., veikdami bendrai, įžūliais veiksmais, neturėdami apibrėžtų tikslų ir motyvų, agresyviais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, nesilaikant visuomenėje priimtų elgesio normų, matant pašaliniams asmenims, L. A. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. J. į veido sritį, tuo padarydamas G. J. viršutinės lūpos sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir žaizdomis lūpos gleivinėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo G. J. sveikatą, iš karto po to, veikdami bendrai, A. G. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė D. T. į veido sritį, tuo padarydamas D. T. poodinę kraujosrūvą dešinės akies viršutiniame voke, nosies srities sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. T. sveikatą, tokiais savo bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais L. A. ir A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis L. A. teismo posėdyje su pareikštu kaltinimu sutiko iš dalies, paaiškino, kad 2019-02-15, vėlyvą vakarą apie 23 val. su A. G. ir N. J. Švenčionėliuose važinėjo mašina. Mašiną vairavo A. G., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, N. J. - automobilio gale. Jiems važiuojant Vilniaus gatve, Švenčionėliuose, prie gimnazijos pamatė važiuojamąją gatvės dalimi einančius tris asmenis. Privažiavę iš paskos arčiau pamatė, kad tai jo pažįstami D. T., G. B. ir G. J., tuomet sustojo pakalbėti. Jis atidarė automobilio dešinės ( keleivio ) durelių langą, pasisveikino su D. T. ir G. B.. Jie kalbėjosi apie darbą, atlyginimą, nes ankščiau jis yra dirbęs su D. T.. Pokalbis buvo draugiškas. G. J. priėjo prie mašinos, atsirėmė į mašinos dureles ranka ir pro atvirą mašinos langą pradėjo įkyriai prie jo kabinėtis, lindo, prašė išlipti iš mašinos sakydamas „einam, pakalbėsim“. Kai prie mašinos priėjo G. J., tai G. B. ir D. T. nuėjo nuo mašinos gal kokius 2-3 metrus, ir stovėjo. Su G. J. jis kalbėjo gal apie 10 min., matėsi, kad G. J. yra neblaivus. Apytikriai po 10 min. nuo sustojimo jis išlipo iš mašinos. G. J. vis „kabinėjosi“ sakydamas „einam toliau, pakalbėsim“, tuomet jis išlipo iš mašinos ir jis su G. J. nuėjo tolėliau, gal kokius 3-5 metrus nuo mašinos. Kai jis išlipo iš mašinos taip pat iš mašinos išlipo ir A. G.. Jis su G. J. stovėjo dviese G. J. kišo ranką į striukę, jis pagalvojo, kad Genadijus peilį išsitrauks, todėl sudavė kumščiu G. į veidą. Peilio jis nematė, išsigando Genadijaus žodžių, kad „papjausiu“, gynėsi nuo Genadijaus pasakytų žodžių. Kai Genadijus kišo ranką į striukę, sudavė G. vieną kartą į veido sritį, Genadijus nuo smūgio pargriuvo. Jis iš karto nuėjo prie mašinos. Kai Genadijus pargriuvo, tai prie pastarojo priėjo A. G.. Ar A. G. sudavė kam nors smūgį jis nematė. Tuo metu D. T. ir G. B. stovėjo gal kokius 2 m. nuo jo su G. J.. Jis pripažįsta vieną smūgį, sužalojimai ant G. J. veido gal ir galėjo atsirasti nuo smūgio. D. T. jis nespyrė.
Teisminio proceso metu apklausus nukentėjusiuosius ir liudytojus L. A. pakeitė poziciją, 2019-10-17 teismo posėdyje kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Kaltinamasis L. A. atsiprašė nukentėjusiųjų D. T. ir G. J. ir su jais susitaikė, atlygino nukentėjusiajam G. J. padarytą turtinę žalą ir žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui už nukentėjusių gydymą, pateikė susitaikymo protokolą bei prašo baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu.
Kaltinamasis A. G. teismo posėdyje su pareikštu kaltinimu nesutiko visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. vasario mėnesį, prisimena, kad buvo penktadienis, gali būti 15 d., jis grįžo iš darbo Vilniuje į Švenčionėlius, vakare susitiko su draugu L. A. ir N. J., važinėjosi Švenčionėliuose. Automobilį vairavo jis, L. A. sėdėjo šalia jo priekinėje keleivio vietoje, Natalija - automobilio gale. Jis ir Lukas buvo blaivūs. Buvo vakaras, tamsu, apie 23 val., gatvė buvo neapšviesta, gatvės žibintai buvo išjungti. Važiuodami Švenčionėliuose (duomenys neskelbtini) pamatė, kad važiuojamąja kelio dalimi einančius tris neblaivius asmenis, pristabdė automobilį, tie asmenys pasitraukė į šaligatvį, tuomet Lukas pamatė, kad tai pažįstami G. B., D. T. ir G. J. ir todėl sustojo pakalbėti. Lukas atidarė automobilio durelių langą, prie mašinos, kurioje jie sėdėjo, priėjo G. B. ir D. T.. Iš pradžių Lukas kalbėjo su G. B., vėliau priėjo G. J., atsirėmė į langą, sakė Lukui „lipk iš mašinos, lipk iš mašinos“, Lukas nenorėjo išlipti, bet vis dėl to Luką įkalbėjo ir pastarasis išlipo. Pokalbis tarp G. J. ir L. A. iki pastarajam išlipant iš mašinos truko gal apie 5-10 min. G. J. sakė: „einam toliau, pakalbėsim“. Kai jis pamatė, kad L. A. nuėjo su Genadijumi nuo mašinos, gal kokius 3-5 metrus, tada pagalvojo, kad gali būti kažkas negero, jis taip pat išlipo iš mašinos ir nuėjo link Genadijaus su Luku. Jis girdėjo, kad Genadijus du kartus sakė: „nori papjausiu, nori papjausiu“, tada atsisegė striukę, kyšo ranką į striukę, ir tada Lukas smogė G.. G. po L. smūgio nugriuvo, L.apsisuko ir nuėjo link mašinos. Jis stovėjo prie Genadijaus ir L. A., nieko nesistumdė, niekam nesmūgiavo. Į Deividą nežiūrėjo, nematė ar buvo Deividas kruvinas. Nukentėję buvo neblaivūs. Agresyviai niekas nekalbėjo, gražiai kalbėjo su D. T. ir G. B., o priėjęs G. J. grasino peiliu, žodžiu grasino. Peilio nematė, pradžioje nebuvo konflikto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pagarsinti kaltinamojo A. G. 2019-04-24 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ( 1 t., b. l. 176-178 ), kuriuose jis paaiškino, kad galimai įtarime nurodytą dieną ir laiku, jis kartu su L. A. ir N. J. važiavo Švenčionėliuose, Vilniaus gatve. Važiavo automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso L. A.. Jis vairavo automobilį, visi buvo blaivūs. Bevažiuojant pamatė, kad važiuojamosios kelio dalies viduriu eina trys neblaivūs asmenys, suprato, nes jie vingiavo kelio viduriu. Privažiavo, nes apvažiuoti jų nebuvo galimybės, ir sustojo. Pamatė tuomet, kad tai yra D. T., G. B. ir G. J.. D. T. ir G. B. pažįsta, jie yra Švenčionėlių m. gyventojai, jokių konfliktų su jais neturėjo, o Genadijaus vardą ir pavardę po įvykio sužinojo, iki tol nėra jo matęs. Jie trise priėjo prie automobilio. Šnekėjo ramiai iš pradžių. L. A. sėdėjo dešinėje priekinėje keleivio vietoje. Lukas kalbėjo su G. B. dėl darbo, tuomet priėjo G. ir pradėjo kažką priekaištauti L. A., agresyviai jis buvo nusiteikęs, nesuprato dėl ko jis taip šneka. Ką būtent sakė neatsimena, bet pamena, kad G. J. siūlė L. A. išlipti iš mašinos. Iš pradžių L. A. nereagavo į prašymą, bet po įkyrių prašymų L. A. vėliau išlipo iš mašinos. L. A. išlipus iš mašinos jis taip pat išlipo, o N. J., kiek atsimena, išlipusi nebuvo. G. J. sakė, kad prisigėręs tablečių, nežino kokių, sakė Lukui: „nori papjausiu“. Tuo metu G. J. atsegė striukės užtrauktuką ir buvo įkišęs ranką į striukės kairės pusės vidų, ir du kartus darė rankos mostus lyg kažką traukia. Jis stovėjo šalia ir visą šitą matė. G. J. elgesys kažkoks buvo neadekvatus, bet pastarasis nieko neišsitraukė ir nerodė ar turi peilį, nežino ar turėjo, bet gąsdino, kad papjaus. Lukas, išsigandęs dėl savo gyvybės, sudavė G. J. vieną kartą kumščiu į veido sritį, J. nukrito ant žemės. L. A. neturėjo kitos išeities, nes jei J. būtų išsitraukęs peilį, tai būtų liūdnos pasekmės. Po to, kai L. A. sudavė J., prie L. A. pribėgo D. T., bet jis ( A. G. ) priėjo prie D. ir pastarąjį rankomis pastūmė nuo Luko, nes jam pasirodė, kad D. nori užpulti Luką. D. nenukrito nuo jo pastūmimo. Tuomet jis su L. A. abu grįžo į mašiną ir išvažiavo. Nepripažįsta kaltės, nes nei vieno surašyto pranešime apie įtarimą smūgio D. T. nesudavė, buvo tik vienas smūgis, kurį sudavė L. A., daugiau niekas nieko nemušė. Viešosios tvarkos nepažeidė, nesielgė agresyviai, nepažeidė jokių teisės normų, nebuvo konfliktiškai nusiteikęs ir jokios tyčios kažką sumušti neturėjo.
Pagarsinus A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-24 duotus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingi.
Teisminio proceso metu apklausus nukentėjusiuosius ir liudytojus, kaltinamasis A. G. pakeitė poziciją – kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino iš dalies – pripažino, kad vieną kartą sudavė į veidą D. T., nurodė, kad jam į naudą būtų susitaikymas. Smūgių kitam nukentėjusiajam nepripažino. 2019-10-17 teismo posėdyje kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Kaltinamasis A. G. atsiprašė nukentėjusiųjų D. T. ir G. J., ir su jais susitaikė, atlygino nukentėjusiajam G. J. padarytą turtinę žalą ir žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui už nukentėjusių gydymą, pateikė susitaikymo protokolą bei prašo baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Nuketėjusysis G. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019-02-15 vėlai vakare apie 23 val. jis su G. B. ir D. T. ėjo Vilniaus gatve, Švenčionėliuose, namo iš G. B. motinos namų. Jie visi buvo išgėrę, jis buvo gerokai apgirtęs. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas, matomumas buvo pakankamai geras, eismo nebuvo. Jiems einant Vilniaus gatve Švenčionėlių m., sustojo jiems iš paskos privažiavęs automobilis. Prie sustojusio automobilio priėjo G. B. ir D. T., kurie kalbėjosi su automobilio priekyje sėdėjusiu L. A. pro atidarytą keleivio pusės priekinių durelių langą. Jis stovėjo už G. B. ir D. T., ką tarpusavyje kalbėjosi D. T., G. B. ir L. A., tiksliai nežino, nesiklausė. Jam pasirodė, kad pokalbis krypsta ne visai draugiška linkme, tuomet jis priėjo prie mašinos ir kvietė L. A. išlipti iš mašinos ir pasikalbėti lauke. Jis priėjo nelabai draugiškai nusiteikęs, kvietė Luką išlipti ir pasikalbėti. Lukas ne iš karto iš mašinos išlipo. Jis su Luku nuėjo tolėliau nuo mašinos, gal apie kokius 5 metrus nuo mašinos, tada pamatė, kad atėjo A. G., jis išsigando, kad jie dviese, t. y. Lukas ir Andrius, ir jį gali užpulti. Arčiau prie jo ir Luko priėjo A. G., D. T. ir G. B. stovėjo arčiau mašinos gal kokių 2-3 metrų atstumu nuo jų. Jis išsigando ir gali būti, kad pasakė kažką apie peilį, girtas buvo. Tai, kad turi peilį pasakė, nes išsigando, tokiu būdu gynėsi – jie buvo dviese, vienas iš jų aukštas, aukštesnis už jį. Iš teisų peilio neturėjo, turėjo skardinę alaus striukės kišenėje. Tuomet L. sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuo smūgio jis parkrito, po to sudavė porą kartą į šoną. Nelabai ką matė, nežino kas jam sudavė į šonus, buvo užsimerkęs, buvo neblaivus, šonus skaudėjo. Ten kur parkrito, šaligatvio bortelių ( bordiūrų ) nebuvo, prisimena, kad pajuto porą smūgių į šonus. Kai jis parkrito, tai Lukas buvo arčiausiai, mano, kad Lukas jam du kartus spyrė, nes juto smūgius. Jam sumušta lūpa ir dešinys šonas. Atsikėlęs pamatė, kad D. klūpi ir laikosi delnu akį prispaudęs, tada pamatė, kad mašina nuvažiuoja. Mano, kad A. G. dar D. T. smogė, bet šito nematė. G. B. stovėjo tolėliau. Civilinį ieškinį dėl jam padarytos 200 € dydžio turtinės žalos atlyginimo palaiko. Kai jam L. A. sudavė smūgį, jis pargriuvo, dėl to sudužo jo telefono, kuris buvo viršutinių drabužių kišenėje, viršutinis ekranas ir galinis stiklas. Telefonas veikia, tačiau taisyti jo negali kol nepakeis ekrano.
2019-10-17 teismo posėdyje nurodė, kad turtinė žala dėl telefono sugadinimo jam atlyginta, kaltinamieji jo atsiprašė, kaltinamiesiems pretenzijų neturi, susitaikymo protokolą pasirašė, neprieštarauja dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Nuketėjusysis D. T. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. vasario mėn., galėjo būti 15 d., vėlai vakare, galėjo būti apie 23 val., jis su G. J. ir G. B. ėjo iš Mokyklos g. 5, Švenčionėliuose ( G. B. motinos namų ) link Smėlio g. 11, Švenčionėliuose. Einant (duomenys neskelbtini), gatvės apšvietimas, atrodo, buvo įjungtas. Žino, kad po 23 val. gatvės apšvietimas išjungiamas. Judėjimo gatvėje nebuvo, jie eidami dar išgėrinėjo. Jiems einant gatve privažiavo iš paskos automobilis, sustojo ir pro atidarytą langą jis pamatė, kad mašinoje keleivio vietoje sėdi L. A.. Jis su G. B. priėjo prie mašinos, pro atidarytą langą pasisveikino su Luku, kalbėjosi. G. J. stovėjo jiems už nugarų, tolėliau nuo mašinos. Su Luku kalbėjosi apie darbą, darbo užmokestį. Tada G. J., matyt kažką ne taip supratęs, priėjo prie mašinos prie L., liepė Lukui išlipti iš mašinos pakalbėti, sakydamas „einam pakalbam“. Pokalbis tarp Ge. ir L. truko prie mašinos, t. y. Lukui sėdint mašinoje, priekinėje keleivio vietoje, G.stovint prie priekinių mašinos dešinės pusės ( keleivio ) durelių ir pro pravirą langą kalbantis su Luku, truko gal apie 5 min. G.priėjus prie mašinos, jis nuėjo tolėliau nuo mašinos, gal kokius 2-3 metrus. Matė, kad Lukas išlipo iš mašinos ir su Genadijumi nuėjo gal kokius 5 metrus nuo mašinos pasikalbėti. Tada iš mašinos išlipo A. G. ir nuėjo prie Luko su Genadijumi. Jis su Giedriumi stovėjo arčiau prie mašinos, gal 3-4 metrus nuo Luko, Andriaus ir Genadijaus. Ar mergina buvo išlipusi iš mašinos nematė. Lukas, Genadijus ir Andrius stovėjo nusisukę nuo jų, kažką kalbėjo. Ką tiksliai kalbėjo Lukas, Genadijus ir Andrius nežino, nesiklausė, su G. B. tuo metu stovėjo, rūkė. Jam stovint su G. B. pamatė kaip L. A. sudavė smūgį G. J., pastarasis nuo smūgio nugriuvo. Jis rankoje turėjo butelį degtinės, pastatė butelį į sniegą ir nubėgo link Luko su Genadijumi. Matė, kad L. G. sudavė vieną smūgį, atrodo į veidą, nuo smūgio J.nugriuvo, ar kas nors G. J. spardė nematė, girtas buvo, nelabai tiksliai viską prisimena. Kai jis pribėgo prie G. J., jį kažkas atstūmė ir sudavė kumščiu smūgį į veidą, pataikė į akį. Kas tiksliai jį atstūmė L. A. ar A. G., pasakyti negali, nes nematė. Nuo smūgio jam iš karto ėmė bėgti kraujas iš nosies, jis priklaupė, nes jam labai skaudėjo ir bėgo kraujas, išgirdo, kad sucypė mašina, suprato, kad L. A. su A. G. išvažiavo. Jis pajuto vieną stiprų smūgį į veidą, ar daugiau smūgių buvo nežino, nes skaudėjo labai akį, kruvinas visas buvo. Kas tiksliai sudavė jam smūgį pasakyti negali, nes nematė. Ar jį spardė neprisimena, pargriuvęs nuo suduoto smūgio nebuvo, o ar buvo daugiau smūgių pasakyti negali. Jis rankomis užsidengė veidą, išgirdo padangų cypimą ir suprato, kad L. A. su L. G. išvažiavo. Pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Kai jam sudavė smūgį Genadijus gulėjo ant žemės, kas jam tiksliai sudavė nematė.
Teismo posėdyje pagarsinti nukentėjusiojo D. T. 2019-04-30 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ( 1 t., b. l. 24-26 ), kuriuose jis paaiškino, kad 2019-02-15 apie 23.00 jis su G. B. ir G. J. ėjo Vilniaus gatve, Švenčionėlių m., prie Mindaugo gimnazijos, šaligatviu, niekam netrukdė. Pro juos pravažiavo automobilis Audi A4, valst. Nr. raidės JBO, skaičių nežino, apsisuko ir grįžo atgal, sustojo prie jų. L. A., atsidaręs langą, pasakė, kad D. T. sėstų į mašiną, paėmė jį už rankos, kad atsisėstų. Mašinoje buvo trise, matė galinėje sėdynėje dar Nataliją, pavardės nežino, tai G. mergina. Už vairo buvo A. G.. Jis su draugais buvo išgėrę, bet ėjo ramiai namo niekam netrukdydami, viską atsimena. Kai L. A. paėmė jį už rankos, tai jo dėdė G. J. L. A. pasakė, kad prie jo nepristotų. Tuomet L. A. ir A. G. išlipo iš mašinos. L. A. sakė, kad tai ne jo reikalas, nereikia kištis. Tuomet L. A., pats išprovokavęs konfliktą, pirmas du kartus kumščiu sudavė G. J. į veidą, G. J. po šių smūgių nukrito ant žemės ir tuomet L. A., sudavė G. J., kiek atsimena, vieną kartą koja į kairįjį šoną. Jis norėjo atstumti L. A. nuo savo dėdės G. J., kad pastarojo nemuštų ir nespardytų, bet prie jo priėjo A. G. ir tris kartus kumščiu sudavė jam į veidą, pataikė į dešinę pusę labiau prie akies, jis susvyravo, nes stiprūs smūgiai buvo, skaudėjo, bet nenukrito. Tuomet prie jo pribėgo L. A. ir sudavė dar ne mažiau dviejų kartų kumščiu į veidą, neatsimena kur tiksliau pataikė, nes jau po G. suduotų smūgių skaudėjo veidas. Visos muštynės vyko ant šaligatvio prie mašinos. Apie 10 min. kaip jam atrodo viskas truko. Tai matė G. B., bet pastarasis į konfliktą nesivėlė. Po jam suduotų smūgių L. A. ir A. G. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Policiją iškvietė jo teta M. J., kuri atėjo prie jų. Jam buvo sumušta akis, negalėjo atsimerkti, bėgo kraujas iš nosies ir lūpos. Dėdei kraujas buvo iš nosies ir, kiek atsimena, praskelta lūpa.
Pagarsinus nukentėjusiojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu 2019-04-30 duotus parodymus, D. T. nurodė, kad palaiko teisme duotus parodymus, nes viską gerai prisimena. Gali būti, kad ikiteisminiame tyrime netiksliai nurodė aplinkybes, vieną jam suduotą smūgį prisimena gerai, jam nuo suduoto smūgio labai skaudėjo, todėl ar buvo suduota ir daugiau smūgių negali pasakyti. Jis ranka laikė uždengęs akį, iš nosies bėgo kraujas. Į automobilį jo Lukas netempė, pasisveikino draugiškai ranką vienas kitam paduodami, Lukas draugiškai pasiūlė jį namo parvežti. Kas tikslai ar A. G. ar L. A. jam sudavė kumščiu į veidą, nematė. Policijoje aiškino, nes ne viską tiksliai prisiminė, viską tiksliai prisimena dabar. Teisme sako tiesą, apmąstė viską. Civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamiesiems pretenzijų neturi, kaltinamieji jo atsiprašė, susitaikymo protokolą pasirašė ir neprieštarauja dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Liudytojas G. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019-02-15 vakare, gali būti, kad apie 23 val., tamsu buvo, gatvės apšvietimas buvo įjungtas, jis su D. T. ir G. J. ėjo šaligatviu. Visi trise buvo išgėrę ( neblaivūs ). Važiavo automobilis jiems iš paskos, privažiavęs sustojo. Tada jis pamatė, kad mašinoje keleivio vietoje yra L. A.. Jis su D. T. priėjo prie mašinos keleivio pusės priekinių durelių ir pro atidarytą langą kalbėjosi su Luku. Pokalbis vyko ramiai. Tada prie mašinos priėjo G. J. ir prašė L. A. išlipti iš mašinos su G. J. pasikalbėti. L. A. išlipo. Jam atrodo, kad automobilio vairuotojas, išlipo iš karto po to, kai iš mašinos išlipo L. A.. L. A. su G. J. dviese nuėjo toliau nuo mašinos, stovėjo gal kokių 10 m. atstumu nuo mašinos, kalbėjosi, o jis stovėjo apytikriai vidurį tarp automobilio ir L. A. su G. J.. L. A. smūgio G. nematė, tik pamatė, kad G. J. suklupo. Tuo metu L. A. stovėjo šalia G. J.. D. T. lyg tai bandė eiti prie Luko ir G. ir jis pamatė, kada A. G. sudavė D. T. į veidą. D. T. po smūgio į miškelį pabėgo. Daugiau smūgių jis nematė. Tada jis „šoko“ ant Andriaus, ėmė jį raminti, ir tada Lukas su A.išvažiavo. Dėl ko įvyko konfliktas nežino.
Pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. B. duoti parodymai ( t. 1, b. l. 103 ), kad 2019-02-15 apie 23:00 val. jis kartu su savo draugais D. T. ir G. J. ėjo Vilniaus g., Švenčionėlių m. Einant prie pastato Nr. 124 prie jų privažiavo automobilis Audi A 4, tamsios spalvos, valst. Nr. raidės (duomenys neskelbtini) skaičių neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipo L. A. ir A. G.. Šie iš matymo pažįstami vaikinai priėjo prie jų ir pradėjo kabinėtis. L. A. du kartus kumščiu trenkė G. J. į veido sritį ir vieną kartą spyrė koja į kairįjį šoną. D. T. pabandė atstumti užpuoliką, bet prie jo pribėgo A. G. ir tris kartus kumščiu trenkė pastarajam į veido sritį ir L. A. rankų kumščiais trenkė dar du kartus į veidą. Po šio konflikto užpuolikai atsisėdo į savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nežino dėl kokių priežasčių L. A. ir A. G. sumušė jo draugus.
Žemesnės instancijos teismas
Pagarsinus liudytojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. B. paaiškino, kad apklausos policijoje metu buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Teismo posėdyje sako tiesą, patvirtina jog matė kad L. A. sudavė vieną smūgį G. J., tuomet A. G. sudavė vieną smūgį D. T., jis pribėgo juos atskirti, atstūmė A. G., po ko L. A. ir A. G. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Tokį kaltinamųjų elgesį vertina neigiamai, nesuprato dėl ko tai įvyko, įvykis ( muštynės ) jį sutrikdė, iš pradžių patyrė šoką, buvo nemalonu. Prisimena, kad G. T. girtas sakė: „peilis, peilis, papjausiu“, ar kažką panašaus, tačiau G. T. buvo girtas, o jis L. A. ir A. G., dar jam su D. T. esant prie mašinos, pasakė „netikėkit, nekreipkit dėmesio, jis ( D. T. ) alaus skardinę turi“. Pagrindo išsigąsti peilio nebuvo, nes nebuvo jokio peilio, ir nebuvo jokio realaus pavojaus.
Liudytoja M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019-02-15 su K. S. buvo pas seserį, gyvena netoli įvykio vietos, vakare jau ruošiesi eiti namo, nes jos vyras su sūnėnu skambino, kad jau ateina. Ji su K. S., D. T. sugyventinė, būdama lauke, netoli įvykio vietos, išgirdo balsus, pagalvojo, kad tai jos vyro balsas. Ėjo su K. S. Vilniaus gatve, netoli gimnazijos apšvietimas buvo įjungtas, eidama vyrų pasitikti, matė, kad stovėjo mašina. Priėję arčiau išgirdo merginos balsą: „Andriau gana, važiuojam“. Matė ir pagal ūgį, kūno sudėjimą atpažino, kad L. A. stovėjo prie G. J., o prie D. T. stovėjo aukštesnis – A. G.. Tada pamatė G. J. priklupusį ir D. T. bėgantį į miškelį priešais gimnaziją. Matė, kad G. B., kurį gerai pažįsta iš matymo, nustūmė A. G., ir tada A. G. su L. A. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Priėjus pamatė, kad G. J. veidas buvo apdraskytas, lūpa prakirsta. D. T. buvo pabėgęs į miškelį, kai grįžo, pamatė, kad jo akis labai užtinusi, nesimatė akies. Norėjo iš G. J. telefono kviesti policiją, greitąją, bet G. J. telefono ekranas buvo sudaužytas, telefonas neveikė, todėl į policiją skambino iš savo telefono. Po įvykio L. A. ir A. G. dar važinėjo kelis kartus ratais. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas nežino. Įvykis sukrėtė, baisu gatvėmis vaikščioti, o kad ir po įvykio buvo telefonu grasinta. K. S. jai sakė, kad po įvykio skambino L. A. žodžiu grasino susidorojimu.
Liudytoja N. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2019-02-15, vėlai vakare, buvo tamsu, ji važiavo automobiliu su L. A. ir A. G., ji sėdėjo automobilio gale. Įvykio dieną buvo blaivi. Gatvė buvo apšviesta, buvo vakaras. Važiuojant matė, kad keliu eina trys asmenys, privažiavus prie asmenų sustojo. Sustojo, nes prie mašinos dešinės pusės priekinių durelių, kur sėdėjo Lukas, tie trys asmenys priėjo. L. A. per atidarytą langą kalbėjo su D. T., pokalbis vyko iš pradžių ramiai, kol neatėjo G. J.. G. J. reikalavo, kad L. A. išliptų iš mašinos. Kiti du taip pat stovėjo netoli mašinos. L. A. išlipo iš mašinos ir kartu su G. J. nuėjo gal kokius 3-4 metrus nuo mašinos, o kiti du stovėjo šalia mašinos. Kai tik Lukas išlipo iš mašinos, iš mašinos išlipo A. G. ir ji. Ji stovėjo prie mašinos. A. G. taip pat prie mašinos stovėjo, tik arčiau prie Luko. Girdėjo kaip G. grasino peiliu Lukui: „nori papjausiu“, tuo metu ji žiūrėjo į juos, ir G. kažką ėmė traukti iš striukės kišenės, tada pamatė, kad Lukas sudavė vieną kartą ranką į veidą Genadijui. Daugiau smūgių nematė. Tada Deividas pribėgo prie Luko, stvėrė už kapišono, Lukas nugriuvo, tada ji atsisėdo į mašiną. Daugiau smūgių nematė. Kai ji atsisėdo į mašiną, po kelių minučių atėjo L. A. ir A. G. ir jie išvažiavo. Mano, kad L. A., suduodamas smūgį G. J., gynėsi. Peilio ar kokio kito daikto pas G. J. nematė.
Iš 2019-02-16 įvykio vietos apžiūros protokolo ( I t., b. l. 7-9 ) matyti, kad 2019-02-16 apžiūrėta įvyko vieta – teritorija prie pastato 124, Vilniaus g., Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., ant šaligatvio ir sniege matyti galimai kraujo dėmės.
Iš 2019-02-16 asmens apžiūros protokolo ( 1 t., b. l. 28-31 ) matyti, kad 2019-02-16 vizualiai apžiūrint nukentėjusį D. T. veide matomas dešinės akies voko ir nosies ištinimas.
Iš 2019-03-27 Daiktų apžiūros protokolo ( 1 t., b. l. 85-86 ) matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė ekspertė R. G., apžiūrėjusi D. T. medicininius dokumentus, D. T. nustatė poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, nosies srities sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai D. T. padaryti kietu buku daiktu ( daiktais ) prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.
Iš 2019-02-16 asmens apžiūros protokolo ( 1 t., b. l. 50-53 ) matyti, kad vizualiai apžiūrėjus G. J. veide matyti viršutinės lūpos patinimas.
Iš 2019-03-27 Daiktų apžiūros protokolo ( 1 t., b. l. 83-84 ) matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistė ekspertė R. G., apžiūrėjusi G. J. medicininius dokumentus, G. J. nustatė viršutinės lūpos sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir muštinėmis žaizdomis lūpos gleivinėje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai G. J. padaryti kietu buku daiktu ( daiktais ) prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ( 1 t., b. l. 54-55 ) matyti, kad nukentėjusysis G. J. atpažino L. A., kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgį.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ( 1 t., b. l. 56-57 ) matyti, kad nukentėjusysis G. J. atpažino A. G., kaip asmenį, kuris kartu su L. A. dalyvavo konflikte.
Iš 2019-03-20 Daiktų apžiūros protokolo ( 1 t., b. l. 58-62 ) matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo G. J. apklausos metu pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Vizualiai telefono ekrano apačioje dešinėje pusėje matomas skilęs ekranas, ekrano stiklas yra skilęs trijuose vietose, kairėje ekrano pusėje telefono viršuje matomas skilimas. Telefono galinė dalis yra skilusi dviejose vietose. Po apžiūros telefonas „Samsung“ 2019-03-20 nutarimu grąžintas savininkui G. J..
Iš 2019-07-17 akistatos protokolo ( 1 t., b. l. 127-130 ) matyti, kad prieštaravimų, tarp į akistatą suvestų nukentėjusiojo G. J. ir įtariamojo L. A. parodymų, pašalinti nepavyko.
Iš 2019-02-16 alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. AREN 0207 atliktų neblaivumo patikrinimų ( 1 t., b. l. 18 ) matyti, kad 2019-02-16 00:19 val. G. J. nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, 2019-02-16 00:17 val. D. T. - 0,80 promilės neblaivumas.
Kaltinimas L. A. ir A. G. buvo pareikštas dėl, kad jie pažeidė viešąją tvarką: 2019-02-15 apie 23.00 val. viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., veikdamas bendrai su A. G., įžūliais veiksmais, neturėdami apibrėžtų tikslų ir motyvų, agresyviais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, nesilaikant visuomenėje priimtų elgesio normų, matant pašaliniams asmenims, L. A. tyčia du kartus kumščiu trenkė G. J. į veido sritį, padarydamas G. J. viršutinės lūpos sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir žaizdomis lūpos gleivinėje, po to G. J. nukritus ant žemės, L. A. sudavė jam dar mažiausiai vieną kartą koja į krūtinę, padarydamas G. J. kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. J. sveikatą, iš karto po to, bei veikdami kartu, tyčia, A. G. tris kartus kumščiu trenkė D. T. į veido sritį, o L. A. rankų kumščiais trenkė dar du kartus į veidą D. T., padarydami D. T. poodinę kraujosrūvą dešinės akies viršutiniame voke, nosies srities sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. T. sveikatą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis G. J. nurodė, kad smūgį į veidą jam sudavė kaltinamasis L. A., nurodė, kad nuo smūgio pargriuvo. Nukentėjusysis D. T. nurodė, kad matė jog L. A. sudavė G. J. vieną smūgį į veidą, nuo smūgio G. J. pargriuvo, kai jis pribėgo prie G. J., jį kažkas atstūmė ir sudavė kumščiu smūgį į veidą, pataikė į akį. Kas tiksliai jį atstūmė L. A. ar A. G., pasakyti negali, nes nematė. Daugiau jam smūgių nenurodė. Liudytojas G. B. nurodė, jog matė kad L. A. sudavė vieną smūgį G. J., ir matė, kad A. G. sudavė vieną smūgį D. T.. Liudytoja N. J. matė, kad L. A. sudavė vieną smūgį G. J. į veido sritį. Bylą nagrinėjant teisme, nepasitvirtinus aplinkybėms, kad kaltinamasis L. A. sudavė du smūgius kumščiu į veidą G. J. ( nustatyta, kad sudavė vieną kartą ) ir, kad sudavė mažiausiai vieną kartą koja G. J. į krūtinę, bei, kad sudavė kumščiais du kartus D. T., šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos. Taip pat, nepasitvirtinus aplinkybėms, kad kaltinamasis A. G. tris kartus kumščiu sudavė D. T. į veido sritį ( nustatyta, kad sudavė vieną kartą ), šios aplinkybės, iš kaltinimo šalinamos.
Bylos duomenimis, nukentėjusiųjų, liudytojų ir iš dalies kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad tiek kaltinamasis L. A., tiek kaltinamasis A. G. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje – 2019-02-15 apie 23 val. viešoje vietoje, Vilniaus gatvėje, prie pastato Nr. 124, Švenčionėliuose, Švenčionių r., įžūliais veiksmais, neturėdami apibrėžtų tikslų ir motyvų, agresyviais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, nesilaikant visuomenėje priimtų elgesio normų, matant pašaliniams asmenims – liudytojams G. B., N. J., M. J., smurtavo nukentėjusiųjų G. J. ir D. T. atžvilgiu. Kaltinamasis L. A. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė G. J. į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam G. J. viršutinės lūpos sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir žaizdomis lūpos gleivinėje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu, dėl ko nukentėjusiojo G. J. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Kaltinamasis A. G. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė D. T. į veido sritį, padarė D. T. poodinę kraujosrūvą dešinės akies viršutiniame voke, nosies srities sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. T. sveikatą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų L. A. ir A. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika ).
Kaltinamasis L. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamą veiką, pripažino iš dalies, bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis pakeitė poziciją – kaltę pripažino visiškai. Nors kaltinamasis nusikaltimo padarymo aplinkybes apie jo paties padarytus veiksmus tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik bylą nagrinėjant teisme, aiškino iš esmės vienodai, bylą nagrinėjant teisme pripažino kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų D. T. ir G. J., atlygino padarytą turtinę žalą, teismas mano, kad šitai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti jog kaltinamasis L. A. nuoširdžiai galisi dėl nusikaltimo padarymo. Kaltinamasis nurodė, kad smūgį G. J. sudavė gindamasis – išsigando G. J. žodžių „papjausiu, nori papjausiu“, tačiau kaltinamasis peilio ar kitokio daikto, dėl kurio galėjo kilti realus pavojus ar grėsmė kaltinamojo gyvybei ar sveikatai, nematė, bylos duomenimis nustatyta, kad jokio realaus pavojaus ar grėsmės kaltinamojo gyvybei ar sveikatai nebuvo, kaltinamasis buvo blaivus, todėl įvykio aplinkybes turėjo vertinti adekvačiai esamai situacijai, todėl kaltinamojo teiginius, jog smūgį G. J. sudavė gindamasis, teismas vertina kritiškai, t. y. mano, kad kaltinamasis L. A. tokiu būdu siekia palengvinti savo padėtį. Antra vertus, tokia kaltinamojo pozicija nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis savo elgesį – smurtinius veiksmus viešoje vietoje, vertina kritiškai, ir kad dėl to nuoširdžiai gailisi. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis A. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nepripažino visiškai, teisminio proceso metu po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų kaltinamasis pakeitė poziciją – kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino iš dalies, vėliau kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jam į naudą būtų susitaikymas, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino padarytą turtinę žalą. Tokia kaltinamojo pozicija nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis savo elgesį – smurtinius veiksmus viešoje vietoje, vertina kritiškai, ir kad dėl tokio savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi, todėl teismas mano, kad kaltinamasis A. G., iš esmės tik dėl byloje surinktų įrodymų, pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, ir todėl teismas neturi pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų ( numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje ) ( kasacinio teismo 2014-02-04 nutartis byloje Nr. 2K-19/2014 ).
Kaltinamieji L. A. ir A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje – 2019-02-15 apie 23 val. viešoje vietoje, Vilniaus gatvėje, prie pastato Nr. 124, Švenčionėliuose, Švenčionių r. Kaltinamajam L. A. sudavus smūgį G. J., kaltinamasis A. G. sudavė smūgį D. T., tokiu būdu kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir savo konkliudentiniais veiksmais pritarė kaltinamojo L. A. nusikalstamiems veiksmams, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamieji yra nusikalstamos veikos padarymo bendravykdytojai, ir šią aplinkybę pripažįsta kaltinamųjų L. A. ir A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Teismo posėdyje kaltinamieji L. A. ir A. G. kaltę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, pateikė duomenis, kad atlygino padarytą turtinę žalą – kaltinamasis L. A. atlygino nukentėjusiajam G. J. 200 € už sugadintą telefoną ( 2019-10-15 pinigų pervedimo kvitas ) ir kaltinamieji L. A. ir A. G. solidariai atlygino 30,52 € žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą ieškinį dėl nukentėjusiųjų gydymo ( 2019-10-15 pinigų pervedimo kvitas ), pateikė 2019-10-17 rašytinį prašymą nutraukti baudžiamąją bylą kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, nukentėjusieji G. J. ir D. T. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamieji jų atsiprašė ir sutiko baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamasis įstatymas numato tik teismo teisę, o ne pareigą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 38 straipsnyje išvardintoms aplinkybėms.
Nagrinėjamu atveju kaltinamieji L. A. ir A. G., iš esmės tik dėl byloje surinktų jų kaltą patvirtinančių įrodymų, pripažino esmines jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, bylos nagrinėjime teisme metu keitė savo poziciją – A. G. kaltinimo nepripažino visiškai, L. A. kaltinimą pripažino iš dalies, nukentėjusiųjų atsiprašė išklausę nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, ir nors atlygino padarytą turtinę žalą, tačiau tai teismo vertinimu nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamieji nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamo sveikos padarymo, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl padarytų veiksmų bei stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Be to, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamieji L. A. ir A. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 38 straipsnio 1 punkto 4 dalis ). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose kaltinamojo A. G. atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla dėl tyčinio nusikaltimo padarymo. Kaltinamasis L. A. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 9 dienoms po nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymo, kai 2019-02-06 neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį, panaudojo kito asmens vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, perduodant jį laiduotojos S. A. žiniai vienerių metų laikotarpiui. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamųjų prašymo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
Skiriant kaltinamiesiems L. A. ir A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo visuomenei laipsnį, į kiekvieno kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamieji bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Dėl kaltinamųjų L. A. ir A. G. bendrų tyčinių neteisėtų smurtinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų G. J. ir D. T. sveikata.
Kaltinamasis L. A. baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-25 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam G. J. atlygino padarytą 200 € turtinę žalą, solidariai su kaltinamuoju A. G. atlygino žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiųjų gydymą, dirba, todėl teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Kaltinamasis A. G. baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, neteistas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs smurtinę nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, solidariai su kaltinamuoju L. A. atlygino žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiųjų gydymą, dirba, todėl teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Nukentėjusysis G. J. pareiškė 200 € dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Byloje yra duomenys ( 2019-10-15 pinigų pervedimo „Perlo“ terminale kvitas ), kad kaltinamasis L. A. G. J. atlygino 200 € dydžio turtinę žalą, todėl civilinis procesas pagal nukentėjusiojo G. J. ieškinį dėl 200 € dydžio turtinės žalos atlyginimo, nutrauktinas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 30,52 € dydžio žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui už nukentėjusių gydymą. Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byloje yra duomenys ( 2019-10-15 pinigų pervedimo „Perlo“ terminale kvitas ) patvirtinantys, kad kaltinamieji solidariai atlygino 30,52 € dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmetamas.
Nagrinėjant bylą teismas turėjo 9,25 € pašto išlaidų dėl šaukimų siuntimo proceso dalyviams, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis valstybės naudai ( LR BPK 105 straipsnis ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 str., teismas
nusprendžia:
L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį bauda 60 MGL ( BNBD ) ( 3000 € ) dydžio, kuri turi būti sumokėta per 10 ( dešimt ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį bauda 60 MGL ( BNBD ) ( 3000 € ) dydžio, kuri turi būti sumokėta per 10 ( dešimt ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 30,52 € dydžio žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui atmesti.
Procesą pagal nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį dėl 200 € dydžio turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.
Priteisti iš L. A. ir A. G. po 4,62 € ( keturis € 62 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.