Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-11-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-11380-446/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-10
Bylos Nr.
e2YT-11380-446/2022
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01107-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
I. T.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11380-446/2022Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01107-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.5; 3.1.7.8; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Gabrielei Petrylei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po palikėjos T. T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sūnus R. T., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja teisme paaiškino, kad jos sutuoktinis R. T. mirė (duomenys neskelbtini), ji priėmė jo palikimą, paduodama pareiškimą notarui, tačiau iki šiol nesutvarkyti jos sutuoktinio R. T. motinos T. T. turto paveldėjimas. R. T. motina, jos anyta, T. T. mirė (duomenys neskelbtini) T. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3 ha miško paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jų šeima gyveno už 3 kilometrų nuo miško sklypo, priklausančio T. T.. Nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo mišką prižiūrėjo, juo naudojosi T. T. sūnus R. T.. Daugiau vaikų T. T. neturėjo. Motinai mirus ir toliau mišku rūpinosi jos sūnus R. T.jo žinioje buvo miško sklypo nuosavybės atstatymo dokumentai, jų šeima iki šiol naudoja miško išvartas malkoms. R. T. dėl motinos turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė, palikimo priėmimo neįteisino, iki šiol miško sklypas registruotas mirusios T. T. vardu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos T. T. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos T. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį T. T. palikto turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos I. T. pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Pagal šių taisyklių 2 punkto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja žemės sklypus. Palikimo parėjimo valstybei procedūros dėl T. T. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos. Prašo pareiškėjos I. T. pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties liudijimų matyti, kad T. T. mirė (duomenys neskelbtini), R. T. – (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad T. T. 1995 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3 ha miško paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki šiol žemės sklypas registruotas mirusios T. T. vardu. Iš gimimo, santuokos liudijimų matyti, kad pareiškėjos I. T. sutuoktinis R. T. yra mirusios T. T. sūnus. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjos T. T. turto paveldėjimo nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos T. T. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Palikimo atsiradimo vietos notaro - Raseinių rajono 1-ojo notaro biuro – pranešime nurodyta, kad paveldėjimo byla į palikėjos T. T. palikimą nebuvo užvesta. Pareiškėjos pateikti 1995 m. liepos 19 d. Šiaulių apskrities valdytojo sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. T., žemės sklypo planas patvirtina, kad R. T. žinioje buvo miško paskirties žemės sklypo, priklausančio T. T., nuosavybės dokumentai.

Liudytojai R. T. ir V. T., apklausti teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 18 d., metu, patvirtino, kad R. T., liudytojo R. T. tėvas, savo motinai priklausančiu mišku, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo iki savo mirties rūpinosi, tvarkė išvartas, kirto medžius, savo žinioje turėjo miško nuosavybės dokumentus.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. T. T. palikimo atsiradimo metu (2006 m. rugpjūčio 14 d.) galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Pagal šio kodekso CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Pareiškėjos sutuoktinis R. T. – palikėjos T. T. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad R. T. po savo motinos T. T. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – naudodamas, prižiūrėdamas, tvarkydamas palikėjai priklausantį miško paskirties žemės sklypą, savo žinioje turėdamas T. T. nuosavybės teises į miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtinančius dokumentus, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Įstatyminio įpėdinio aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, kitų įpėdinių neatsirado. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po T. T. mirties jos palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis – sūnus R. T.. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro išduotas liudijimas patvirtina, kad pareiškėja I. T. po savo sutuoktinio R. T. mirties priėmė jo palikimą, paduodamą pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, todėl ji teisėtai kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jos sutuoktinis yra priėmęs savo motinos palikimą, kurį ji ketina paveldėti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, tačiau byla vedama elektronine forma, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti per elektroninių paslaugų portalą, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turėtų būti atlyginamos valstybei, šioje byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė