Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-416/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
1-73-416/2014
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00701-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Civilinis ieškovas
A. S., Kauno teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-73-416/2014Proceso Nr.1-64-1-00701-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5.;1.2.26.2.1.;1.1.7.2.7.;1.1.10.1.
NUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2014-01-28

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui V. S., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1994-07-27 Lazdijuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, mokosi Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str.2d.8p., 284 str.1d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. R. pažeidė viešąją tvarką ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: 2013-05-27 apie 20.00 val. viešoje vietoje - R. Juknevičiaus gatvėje, prie namo, pažymėto numeriu 26, Marijampolėje, tarpusavio konflikto su A. S. metu, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai tyčia kumščiu vieną kartą sudavė A. S. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, ir tuo A. S. padarė veido sumušimą, dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimą, kraujosruvą veide, o taip pat nubrozdinimus abiejuose skruostuose ir viršutinėje lūpoje, kas yra vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju teisme D. R. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad

2013-05-27 apie 20.00val. kartu su draugais išėjo iš parduotuvės ,,Aibė‘‘, esančios R.Juknevičiaus gatvėje. Buvo blaivus. Ant laiptų prie įėjimo į parduotuvę stovėjo du išgėrę vyrai ir šnekėjosi tarpusavyje. Į vieną iš jų, t.y., nukentėjusįjį netyčia atsimušė praeidamas, tačiau jo atsiprašė. Tačiau nukentėjęs pradėjo ant jo sakyti visokius necenzūrinius žodžius. Tada jis kažkaip tai iš inercijos tam vyrui smogė į veidą kumštimi. Nekreipė dėmesio į tai, kaip į jo elgesį su nukentėjusiuoju reagavo aplinkiniai žmonės. Nukentėjęs nuo smūgio parkrito ant betoninių parduotuvės laiptų aikštelės. Jį palikęs nuėjo savo keliais. Kaltu save laiko tik iš dalies, nes kaltas ir nukentėjęs dėl savo netinkamo kalbėjimo. Veiksmus, kurie nurodyti kaltinime pripažįsta, tačiau nesutinka su formuluotėmis „tyčia“ ir „įžūliai“. To iš jo pusės nebuvo. Civilinį ieškinį pripažįsta tik iš dalies, nes mano, kad neturtinės žalos reikalaujama per daug. Turtinę žalą pripažįsta pilnai. Kokia suma būtų protinga, nurodyti negali. Gailisi, kad taip pasielgė. Nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, tačiau neturi lėšų, kad atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Ji įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei bylos medžiaga.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas A. S. parodė, kad 2013-05-27 apie 20 val. buvo R.Juknevičiaus gatvėje prie parduotuvės „Aibė“ durų ir šnekėjosi su pažįstamu. Buvo gėręs alaus, tačiau nei girtas, nei apgirtęs nebuvo. Prie jo priėjo kaltinamasis ir dar keli jaunuoliai, kurie paprašė nupirkti alaus. Jis pasiūlė jiems nueiti ir patiems nusipirkti. Kaltinamasis po šių žodžių nulipo laiptais žemyn, bet po to staiga sugrįžo ir nieko nesakęs kirto jam ranka į veidą. Nuo smūgio jis parkrito, pajuto stiprų skausmą kojoje ir neteko sąmonės. Atsigavo kai atvyko greitoji. Vėliau sužinojo, kad nukentėjo nuo kaltinamojo. Jis buvo atėjęs į namus jo atsiprašyti. Jie susitaikė, jis kam atleido, tačiau piniginiai reikalavimai išlieka. Kaltinamasis neturi iš ko atlyginti žalą, nes niekur nedirba. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti 5000lt. neturtinei žalai bei 240lt. turtinei žalai atlyginti.

Liudytoja A. B. pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013-05-27 dirbo parduotuvėje „Aibė“, esančioje R. Juknevičiaus g. 26, Marijampolėje. Apie 20.00 val. į parduotuvę atėjo jai iš matymo pažįstami K. G., R. G., R. K. bei su jais dar du nepažįstami. Nusipirkę alkoholio ir maisto produktų, jie iš parduotuvės išėjo. Iškart po jų išėjimo išgirdo, kad nuo parduotuvės laiptų kažkas nukrito. Nuėjo pažiūrėti ir pamatė gulintį bei nejudantį nukentėjusįjį. Jo galva buvo ant betoninės šiukšliadėžės, esančios prie parduotuvės įėjimo durų. Jis gulėjo be sąmonės, todėl ji paskambino pagalbos numeriu 112. Atvykus greitajai, atgavęs sąmonę nukentėjęs paaiškino, kad buvo sumuštas nepažįstamo vaikino tik ką su kitais išėjusio iš parduotuvės.

Nepilnametis K. G. parodė, kad kartu su pusbroliu R. G. buvo nuėjęs į parduotuvę „Aibė“. Pakeliui prie jų prisijungė du pusbrolio draugai. Jis mamos nurodymu pirko aliejaus, o pusbrolis su draugais nusipirko alaus. Išėjęs iš parduotuvės prie įėjimo durų pamatė nepažįstamą vyrą. Jis praėjo pro vyrą, o Rytis su draugais pradėjo kalbėtis su tuo nepažįstamuoju. Nulipęs nuo laiptų šiek tiek toliau sustojo. Matė, kaip nepažįstamas vyras pastūmė vieną iš Ryčio draugų. Pastumtas Ryčio draugas rankos kumščiu trenkė nepažįstamam vyrui į veidą. Po suduoto smūgio vyras parkrito šalia parduotuvės durų. Vyras krisdamas atsitrenkė į cementinę šiukšliadėžę. Vyrui parkritus, R. G. su draugais nulipo laiptais nuėjo į namus.

Liudytojas R. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2013-05-27 apie 18 val. kartu su drauge L. N. svečiavosi pas dėdę G. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. pusbrolis ėjo į parduotuvę todėl ėjo kartu. Ėjo į parduotuvę „Aibė“, esančią R. Juknevičiaus g. 26-ojo pastato pirmame aukšte. Išėjus į bendrabučio kiemą, jame sutiko tris vaikinus, iš kurių vienas jam buvo pažįstamas iš matymo. Šis vaikinas pravardžiuojamas „Runkeliu”. Su jais nuėjo į parduotuvę „Aibė“. Apsipirkę išėjo iš parduotuvės. Prie įėjimo stovėjo ir kalbėjosi du vyrai. Jis pats nulipo laiptais žemyn ir iš ten matė, kaip kaltinamasis aiškinosi su vienu iš tų vyrų. Paskui kaltinamasis nulipo laiptais žemyn, bet paskui staiga grįžo prie tų vyrų. Kaltinamasis ir nukentėjęs pradėjo vienas kitą įžeidinėti. Tada kaltinamasis vėl nulipo laiptais žemyn. Tačiau staiga apsisuko ir sparčiu žingsniu grįžo prie nukentėjusiojo ir rankos kumštimi trenkė nukentėjusiajam į veidą. Nuo smūgio nukentėjęs parkrito ir prarado sąmonę.

Liudytoja L. G. parodė, kad iki santuokos jos pavardė buvo N. Ikiteisminiame tyrime ji buvo apklusta dar mergautine pavarde. 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje su R. G. buvo pas pastarojo dėdę G. G., gyvenantį(duomenys neskelbtini). R. G. su pusbroliu K. G. buvo išėjęs į parduotuvę “ Aibė”, esančią R. Juknevičiaus g. 26 namo pirmame aukšte. Netrukus jie grįžo. Jie diskutavo, bet apie ką neįsidėmėjo. Rytojaus dieną R. G. pasakė, kad prie parduotuvės” Aibė” matė muštynes. Kas 2013-05-27 sumušė vyrą prie “ Aibės “ parduotuvės ji pati nematė.

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Pareiškimu – protokolu, kuriuo nukentėjusysis A. S. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2013-05-27 apie 20.00 val. prie R. Juknevičiaus g. 26, namo, Marijampolės mieste, buvo sumuštas nepažįstamo asmens(b.l.1); Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti R. Juknevičiaus g. 26, Marijampolė(b.l.4-5); Specialisto išvada Nr. G 442/13(09), iš kurios matosi, kad A. S. konstatuota veido sumušimas, dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas, kraujosruva veide, o taip pat nubrozdinimai abiejuose skruostuose ir viršutinėje lūpoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti, kad ir keturiais poveikiais(b.l.11); Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš apsaugos kameros(b.l.36); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, jame matomas į parduotuvę įeinantis ir iš jos išeinantis D. R.(b.l.38-39); Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytoja A. B. atpažįsta D. R. kaip asmenį 2013-05-27 apie 20.00 val. atėjusį į parduotuvę „Aibė“, esančią R. Juknevičiaus g. 26, Marijampolė, kartu su K. G., R. G. ir R. K.(b.l.33-35).

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Ji įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei bylos rašytine medžiaga. Iš ištirtų įrodymų matosi, kad kaltinamasis savo veiksmus įvykdė sąmoningai siekdamas rezultato. Tam, kad sumušti nukentėjusįjį, jis specialiai laiptais sugrįžo prie nukentėjusiojo ir tik tada jam smogė rankos kumštimi į veidą. Ši aplinkybė kategoriškai paneigia kaltinamojo versiją, kad smūgis buvo suduotas iš inercijos, spontaniškai žodinio konflikto su nukentėjusiuoju metu. Ši aplinkybė rodo, kad smūgis buvo suduotas jau žodiniam konfliktui pasibaigus taikiai, nukentėjusiajam to visai nelaukiant, kadangi kaltinamasis staiga prie jo sugrįžo ir staiga smogė.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko pilnai įrodytu kaltinamojo įvykdytą nesunkų A. S. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei viešosios tvarkos pažeidimą.

Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. 2009-05-26 nutartyje Nr. 2K-249/2009 konstatuota, jog LR BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išanalizavus D. R. įvykdytus veiksmus, teismas laiko nustatytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str.2d.8p. ir BK 284 str.1d., požymiai. Todėl D. R. veiksmai pagal LR BK 138 str.2d.8p. ir 284 str.1d. sutaptį kvalifikuoti tinkamai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 241,16 Lt. turtinės žalos atlyginimo ir prašo jį priteisti. Ieškinį sudaro išlaidos, susijusios su dėl sumušimo patirtomis gydymo išlaidomis. Ieškinys šioje dalyje kaltinamojo pilnai pripažįstamas, todėl tenkintinas(LR BPK 115 str.).

Nukentėjusysis A. S. kaltinamajam pareiškęs 5 000,00 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį šioje dalyje grindžia tuo, kad užpuolimo metu jam buvo padarytas skausmingas kūno sužalojimas. Todėl kentė skausmą, jautė didelį dvasinį diskomfortą, negalėjo miegoti.

Kaltinamasis ieškinį pripažįsta, tačiau nesutinka su jo dydžiu.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo A. S. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys šioje dalyje mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinius nusikaltimus, kurių pasekmė- nukentėjusiojo sužalojimas, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą t. y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Be to teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo veiksmus nusikaltimo darymo metu, kurie buvo itin ciniški. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, iš kurios seka, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos atlyginimas varijuoja iki 10000Lt. ribose. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jis mažintinas atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasi nedirba, neturi pakankamai pajamų. Tačiau teismas konstatuoja, kad tokia kaltinamojo turtinė būklė bylos nagrinėjimo momentui nesuponuoja pareigos teismui neturtinės žalos dydį sumažinti iki minimumo, nes turtinė padėtis yra laike kintantis dydis, kurios išieškojimas taip pat yra išdėstomas laike. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. S. iš kaltinamojo D. R. priteistina 4000,00Lt. nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas 374,42 Lt. civilinis ieškinys nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti(b.l.23-24). Tačiau jau po ieškinio priėmimo 2013-08-20 tarp šalių sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 1221(b.l.29), kuria kaltinamasis įsipareigoja 374,42 Lt. turtinę žalą atlyginti per 24 mėnesius nuo 2013-09-30 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas po 15,00 Lt., o pirmoji įmoka 29,42 Lt. Ši šalių sutartis patvirtinama.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 138 str.2d.8p. numatyta veika įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str.4d.), o BK 284 str.1d. - prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.3d.). Atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta Nors kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė bei su juo susitaikė, teismas to atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta, kadangi kaltinamasi tai darė ne nuoširdžiai, o šiuos veiksmus atliko tik kaip būtinas sąlygas, siekdamas baudžiamosios bylos nutraukimo.

D. R. administracine tvarka baustas, į psichiatro narkologo įskaitą neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai, teisiamas pirmą kartą.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusius asmenis, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi BK 138 str.2d.8p. sankcija alternatyvių bausmės rūšių nenumato. Bausmė skirtina žemesnė nei sankcijos vidurkis. Pagal BK 284 str.1d. skirtina arešo bausmė. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi nustatyta idealioji nusikaltimų sutaptis. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą dar tikėtina, kad jį galima taisyti dar neizoliuotą nuo visuomenės. Bausmės vykdymo atidėjimas dar bus pakankama priemonė, kad jį priversti laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Jo atžvilgiu taikytinos BK 75 str. nuostatos – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

D. R. pripažinti kaltu pagal BK 138 str.2d.8p. ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems))metams. Pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str.1d. ir nuteisti 40(keturiasdešimties)parų areštu.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 2 d.d., 5d. 1p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 2(du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. S. nusikaltimu padarytą 241,16 Lt turtinę žalą.

D. R. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš D. R. A. S. naudai priteisti 241,16 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 4000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Patvirtinti tarp D. R. ir Kauno teritorinės ligonių kasos 2013-08-20 sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 1221 ir nustatyti, kad D. R. įsipareigojo 374,42 Lt. turtinę žalą atlyginti per 24 mėnesius nuo 2013-09-30 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas po 15,00 Lt., o pirmoji įmoka 29,42 Lt.nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika