Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-27 · Administracinė byla Nr. A-143-1814-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-27
Bylos Nr.
A-143-1814-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Pareiškėjas
G. P., G. U., K. U., E. G.
Atsakovas
Panevėžio teritorinės muitinės
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 65.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 1814/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 65.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. P., G. U., K. U. bei E. G. ir atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. P., G. U., K. U. bei E. G. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai G. P., G. U., K. U. ir E. G. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 2 – 6), kurį patikslino (b. l. 52 – 55), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: G. P. – 29 731,62 Lt, G. U. – 18 124,07 Lt, K. U. – 12 068,16 Lt, E. G. – 12 225,77 Lt. Pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovo ir bylos vedimo išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d., trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, buvo mokama tik dalis priklausančio darbo užmokesčio. Išmokant ne visą darbo užmokestį buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymu (toliau – Įstatymas), Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis (toliau – 2002 m. taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu taikytas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl jie turi teisę reikalauti, kad būtų sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 15 – 16) su skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad buvo priverstas taikyti darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, nes nepakankamai gavo lėšų darbo užmokesčiui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Muitinės departamentas) atsiliepimu į skundą (b. l. 37 – 38, 65) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovo veiksmai taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjams darbo užmokestį yra teisėti, nes atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teigė, kad pareiškėjai reikalavimą priteisti negautą darbo užmokesčio dalį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. sausio 16 d. pareiškė praleidę Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 12 d. sprendimu (b. l. 81 – 84) pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo G. P. 24 635,68 Lt, G. U. – 14 692,29 Lt, K. U. – 9 802,10 Lt, E. G. – 9 905,86 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2003 m. sausio 1 d. – 2004 m. spalio 31 d. laikotarpį.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai kelia reikalavimą dėl 2002 m. liepos 1 d. – 2004 m. spalio 31 d. jiems nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios Panevėžio teritorinėje muitinėje pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, priteisimo. Teismas vadovavosi Įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, įsigaliojusi 2002 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Įgyvendinimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX-856) 1 straipsnio 3 dalimi (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1243 redakcija), Taisyklėmis. Teismas pažymėjo, jog šių Taisyklių pagrindu buvo priimti atsakovo įsakymai, kuriuose numatyti konkretūs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai. Teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu paminėti teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog atitinkamas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl Įstatymo 5 straipsnio pagrindu DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi 2006 m. sausio 16 d. Atsakovas nepripažino pareiškėjams neišmokėto darbo užmokesčio skolos. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 dalį negali būti iš naujo skaičiuojamas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2002 m. liepos 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpį yra nepagrįstas. Pareiškėjams priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis už 2003 m. sausio 1 d. – 2004 m. spalio 31 d. laikotarpį. Atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjams Įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį negali būti pripažįstamas teisėtu, nes pareiškėjai atliko valstybės tarnautojų pareigas. Be to, Panevėžio teritorinė muitinė yra tinkamas atsakovas, nes pareiškėjai susieti su ja tarnybiniais santykiais.

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 86 – 88) prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. sprendimą ir patenkinti skundą visiškai. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Kadangi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas buvo taikomas be pertraukos, todėl, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senaties terminas atsinaujindavo kiekvieną darbo užmokesčio mokėjimo mėnesį. Be to, atsakovas pripažino prievolę, o tai pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį nutraukia senaties termino eigą. Teigia, jog į teismą kreipėsi nepraleidę ieškinio senaties termino.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 92 – 94) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas, teisingai nustatęs, jog darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas taikytas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nesivadovavo Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 97 – 99) su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. 2002 – 2004 m. priimdamas įsakymus (vidaus administravimo aktus) dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento nustatymo veikė teisėtai.

2. Negalėjo būti patrauktas atsakovu, nes nėra biudžeto asignavimų valdytojas, o tik išmoka Muitinės departamento darbo užmokesčiui skirtas lėšas.

3. Kreipimasis 2005 m. vasario 28 d. raštu Nr. A3-01-526 ,,Dėl pareigūnų uždarbio“ į trečiąjį suinteresuotą asmenį nelaikytinas veiksmais, pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį liudijančiais prievolės pripažinimą ir nutraukiančiais senaties termino eigą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 100 – 102) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjams priteistas darbo užmokestis, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas pagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjams dėl taikyto indeksavimo koeficiento neišmokėtą darbo užmokestį už 2002 m. liepos 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, pritaikydamas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

2. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjams darbo užmokestį už 2003 m. sausio 1 d. – 2004 m. spalio 31 d. laikotarpį, nes atsakovo veiksmai, taikant pareiškėjams darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas ir yra teisėti.

Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 106 – 110) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti – patenkinti skundą visiškai. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareikštų reikalavimų dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo daliai, t. y. už 2002 m. liepos – gruodžio mėnesius, netaikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, jie yra išsaugoję galimybę teismine tvarka koreguoti 2002 m. liepos – 2004 m. spalio mėnesiais tarp jų ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius, o reikalavimai priteisti 2002 m. liepos – 2004 m. spalio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokesčio dalį tenkintini visiškai.

2. Panevėžio teritorinė muitinė yra tinkamas atsakovas, privalantis sumokėti jiems už atliktą darbą priklausantį darbo užmokestį (atlyginimą).

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2006 m. lapkričio 23 d. gautas atsakovo prašymas dėl apeliacinio skundo atsisakymo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad išmokėjo pareiškėjams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi atsisako apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Atsakovas 2006 m. lapkričio 20 d. pareiškimu (teisme gautu 2006-11-23) pareiškė atsisakymą nuo savo apeliacinio skundo. Iš šio atsakovo pareiškimo bei jo (atsakovo) pirmosios instancijos teismui pateiktų pažymų apie pareiškėjams neišmokėtas darbo užmokesčio dalis (b. l. 17 - 20) matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 11 d. su pareiškėjais buvo visiškai atsiskaityta, t. y. pareiškėjai atgavo jų šioje byloje prašomas priteisti darbo užmokesčio sumas. Taigi konstatuotina, kad išnyko pagrindas nagrinėti iš esmės atsakovo apeliacinį skundą. Taip pat buvo pašalinti pareiškėjų nurodyti teisių pažeidimai, ir nebėra pagrindo teismui apginti šias teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio numatytų būdu. Pažymėtina, kad esant tokiai teisinei situacijai apeliacinis procesas šioje byloje negali būti nutrauktas (ABTĮ 132 str. 2 d.). Tačiau dėl minėto teisės pažeidimo išnykimo nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjų apeliacinio skundo.

Kolegija pažymi, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde pateiktas prašymas dėl bylos vedimo išlaidų priteisimo negali būti išspręstas iš esmės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nes šis prašymas neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius