- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-11-16
- Bylos Nr.
- 1-71-193/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Vytautas Norkūnas
- Civilinis ieškovas
- R. P.
- Kaltinamasis
- D. G., Ž. L.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000-04-06 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;
2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2001-02-05 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 225 str. 2 d., vadovaujantis BK 43 str. galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, 2002-02-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BK 54² str., paleistas lygtinai 11 mėn.24 d.;
3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004-01-23 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, 2006-08-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui;
4) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-06-14 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant iki 2007-10-01 atlyginti arba savo darbu pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;
Ž. L. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
NUSTA T Ė:
D. G. ir Ž. L. 2006 m. sausio 29 d., laikotarpiu nuo 9 val. iki 15 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, S. M. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, matydami ir suvokdami, kad nukentėjusysis S. S. dėl girtumo griuvinėdamas yra susižalojęs, D. G. sudavė du smūgius kumščiu į galvą S. S. , o Ž. L. spyrė koja vieną smūgį nukentėjusiajam S. S. į galvos sritį, tuo padarė S. S. veido ir galvos sužalojimus, lydimus galvos smegenų sumušimų ir kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dėl kurių 2006 m. vasario 15 d. S. S. mirė, tuo tyčia nužudė nukentėjusįjį S. S..
D. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. sausio 29 d. nuo 10-11 val. ryto gėrė alkoholinius gėrimus -degtinę, alų- S. M. bute (duomenys neskelbtini)kartu su Ž. L., T. S., I. Š., S. S.. Alkoholiniams gėrimams pinigus davė S. S., kartu su T. S. ėjo į parduotuvę ir pirko alkoholinius gėrimus, valgį. Atėjęs jau rado S. S. ir kitus girtus. Begeriant jį pakvietė močiutė, pamatė, kad S. S. nugriuvęs guli tualete su numautomis kelnėmis. Kraujo tualete nematė. S. S. padedant kitiems vyrams pakėlė, vedė į kambarį, paleidus S. S. vėl griuvo, atsitrenkė galva į spintą, po to- į lovos medinę atlošo dalį, matė, kad dėl to S. S. galvoje atsirado guzas. S. S. paguldė į lovą. Paguldytas į lovą S. S. pradėjo girtis, kad jis verslininkas, tada matė, kaip T. S. smogė kumščiu S. S. į veidą, S. iš nosies ėmė bėgti kraujas. Po to S. į veidą koja spyrė Ž. L.-liko net žymė veide. Jis –D. G.- S. S. nemušė, smūgius sudavė S. ir L. Š. nuvalė S. kraują nuo veido, vėl visi toliau gėrė. M. S. M.iškvietė S. S. tėvus, kai atėjo motina ir klausė, kas jį-S. sumušė, S. atsakė, kad niekas, su ja į namus nėjo. P. S. S. ant galvos buvo didelis vandeningas gumbas, todėl jis –D. G.- išvietė greitąją medicinos pagalbą, palydėjo nukentėjusįjį iki automobilio. Sužinoję, kad S. mirė susitikęs su I. Š. ir T. S. susitarė sakyti, kad S. griuvinėjo ir niekas jo nemušė. Taip susitarė todėl, kad nenorėjo išduoti S. ir L.. Iki spalio 29 d. S. S. artimiau nepažinojo, smūgių jam nesudavė. S. ir I. Š. jo atžvilgiu duodami parodymus meluoja. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Ž. L. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2006 m. sausio 29 d. einant su I. Š. Kėdainių mieste sutiko T. S., pastarojo kvietimu užėjo pas jį į namus. Bute buvo S. S., kurį pažinojo nuo mažens, vėliau atėjo D. G., kurio iki to laiko nepažinojo. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Alkoholiniams gėrimams ir maistui pinigus davė S., į parduotuvę pirkti alkoholinius gėrimus ir maistą ėjo T. S., jis-Ž. L. ir D. G.. Iš pradžių S. pinigus davė T. S., po to pinigus davė jam – Ž. L.. Nors D. G. ir ėjo į parduotuvę, bet S. S. jam – D. G. - pinigų nedavė. Matė, kad su S. S. dėl pinigų ginčijosi D. G., ginčijosi su S. S. ir T. S.. Kad kuris nors jų muštų S. – nematė. S. buvo susižalojęs koją, sunkiai vaikščiojo, griuvinėjo, gulėjo tualete, padėjo jam atsikelti, matė, kad S. buvo patinusi lūpa, veide buvo mėlynė. A. S. S. į kambarį, vedant į kambarį S. S. vėl griuvo, trenkė galva į sieną pakaušiu, jam iš pakaušio pradėjo bėgti kraujas. S. S. prašymu jis- Ž. L. - kelis kartus ėjo į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų, paskutinį kartą ėjo į parduotuvę apie 13-14 val., parnešė degtinės butelį, padėjo ant stalo. Tuo metu S. S. gulėjo ant lovos, griebė jį-Ž. L. už krūtinės. Jis-Ž. L. pargriuvo ant lovos galva į S. kojas, jo kojos tuo metu atsidūrė prie S. galvos. Kadangi norėjo ištrūkti, atsistūmė su koja nuo S. S. krūtinės, koja slystelėjo, todėl pataikė S. į veidą - turbūt į žandą. Po to jam S. S. pasakė, kad jį supainiojo su kitu, prašė nepykti. Po to kažkas iškvietė S. S. motiną, greitąją medicininę pagalbą. Buvo išgėręs, dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Civilinio ieškinio nepripažįsta, pataikė koja S. S. į veidą netyčia, slystelėjus kojai.
N. R. P. parodė, kad S. S. buvo jos brolis, gyveno atskirai. 2006-01-29 jai paskambino tėvas ir pasakė, kad jos brolis S. S. sumuštas ir vežamas į ligoninę. Kėdainių ligoninėje matė brolį ištinusius veidu, sumuštą. Brolis buvo gydomas Kaune, Kėdainiuose. Kai klausė brolio, kas jį sumušė, šis atsakė, kad buvo muštynės, daugiau nieko nepasakojo. Vasario 15 d. brolis mirė. Po brolio mirties jo žieminių batų pade rado paslėptus 50 litų, nerado buto raktų, vėliau juos atnešė T. S. ar jo dėdė Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas brolis –nežino, apie tai, kad D. G. mušė brolį, žino tik iš bylos medžiagos. Iš tėvo žino, kad pastarasis diena iki išgertuvių davė S. S. 500 litų. Prašo priteisti 5628,95 lt. turtinės žalos-laidojimo išlaidų ir 100 000 litų neturtinės žalos (t.1, b.l. 47-50) bei at.
Liudytojas R. S. parodė, kad S. S. yra jo sūnus, 2006 m. sausio 27 S. S. davė 500 litų, S. sakėsi važiuosiąs pas draugą į Vilnių. Sausio 29 po pietų jam paskambino M., pasakė, kad pas juo yra labai girtas S.. Nuėjęs rado S. sėdintį prie laiptinės, buvo sumuštas. Iškvietė greitąją pagalbą. S. kalbėjo, buvo sąmoningas, apie sumušimą nieko neaiškino, tik reikalavo atiduoti pinigus. Su T.S. S. nuo vaikystės buvo draugai.
Liudytoja S. M. parodė, kad 2006-01-29 ryte ji matė savo anūką T. S. ir S. S.. S. S. nebuvo sumuštas. Vėliau pas T. S. atėjo D. G., I. Š. ir dar vienas draugas, kurio ji nepažįsta. Vėliau ji matė, kaip D. G. vedė S. S. į tualetą, šis iš tualeto iščiuožė, D. G. jį vėl pasodino. Matė, kad S. S. veidas buvo negražus-sumuštas, jai T. S. paaiškino, kad S. griuvinėjo ir susidaužė. I. S. tėvus, atėjo S.motina, paėmė pinigus, vėliau po įvykio radusi raktus atidavė juos S. S. tėvams. D. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri S. S. išvežė į ligoninę. Ji nematė, kad kas nors muštų S. S. ir jokių trenksmų negirdėjo.
Liudytoja I. Š. parodė, kad 2006 m. sausio 29 d. su Ž. L. nuėjo pas S. į butą, ten buvo ir S. S., kurį tada matė pirmą kartą, bute dar buvo močiutė, T. S. dėdė. S. S. tuo metu miegojo, jiems atėjus pabudo, T. S. už S. S. duotus pinigus parnešė iš parduotuvės alaus. Begeriant atėjo ir D. G., kurį ji pažinojo, S. S. vėl prašė nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės, alaus, davė 100 litų. Alkoholinius gėrimus iš parduotuvės parnešė T. S. ir D. G.. S. S. alų ir degtinę gėrė dideliais kiekiais, buvo labai girtas. Nuėjo į tualetą iš jo nebeišėjo-sėdėjo ant grindų be kelnių. Jį vyrai vedė į kambarį, einant pro siauras duris S. S. paleido, šis griuvo-trenkėsi galva į spintą, tada klupo-galva trenkėsi į sofos atlošą, sukniubo, reikėjo jį pakelti. Sąmonės S. S. neprarado, jam atsikelti padėjo vyrai, pasodino ant sofos. Nuo griuvimo S. ištino kakta ir lūpa. S. S. gultis, nebegerti, bet S. S. neklausė. Baigėsi degtinės butelys, alus, S. užsinorėjo ir valgyti. Tuo metu prasidėjo konfliktas dėl pinigų –D. G. pyko ant S. S., kodėl pinigų gėrimui šis duoda tik T. S., o jam neduoda, kodėl nepasitiki, vis klausė, ką bloga padarė. Vykstant susižodžiavimui D. G. pašokęs kumščiu smogė S. S. į nosį, S. S. iš nosies pasipylė kraujas. Ji-I. Š. - nubėgusi į kitą kambarį atnešė rankšluostį, nuvalė S.i kraują. Viskas aprimo, vyrai ėjo į parduotuvę antrą kartą, S. niekas nebemušė. P. S. padavė T. S., į parduotuvę išėjo T. S., D. G. ir Ž. L., iš parduotuvės parnešė maisto, butelį degtinės. Ji- I. Š. nuėjo į virtuvę ruošti maistą, kambaryje girdėjo triukšmą, barnius, bet niekas nešaukė, nekvietė pagalbos. Grįžusi į kambarį atsisėdo prie S. S., šis buvo dar labiau apgirtęs, su juo buvo sunku susikalbėti, besėdėdamas galva vėl trinktelėjo į kitą sofos atlošo pusę, buvo atsigulęs, išgriuvo iš sofos. Ji-I. Š. - tai matydama nuėjusi į virtuvę paprašė močiutės paskambinti S. tėvams, kad šie jį pasiimtų. Būdama virtuvėje girdėjo kambaryje riksmus. Atėjusi į kambarį pamatė, kad S. kelia nuo grindų ant lovos, o D. G. buvo labai supykęs, agresyvus. A. S. S. ant sofos D. G. vėl sudavė kumščiu S. į nosį, vėl pradėjo bėgti kraujas, kurį ji nuvalė. A. S. motina pamačiusi S. S. pradėjo verkti ir kvietė greitąją pagalbą, nes S. S. atrodė baisiai-rankos kruvinos, lūpa ir kakta ištinusi. Atvažiavusi greitoji pagalba S. išvežė. Už kelių dienų pas ją į namus atėjo T. S. ir D. G., pasakė, kad S. mirė. D. G. su S. prašė nesakyti, kad S. S. buvo mušamas, prašė sakyti tik, kad S. S. griuvinėjo pats. Ji matė, kad S. S. du kartus ranka sudavė D. G., kiti asmenys jai matant S. nemušė, nematė, kad S. ar L. būtų konfliktavę su S.
Liudytojas T. S. parodė, kad 2006-01-29 pas jį namuose jis, S. S., D. G., I. Š. ir Ž. L. gėrė alkoholinius gėrimus. Namuose dar buvo močiutė M. ir dėdė J.. S. S. jau iš vakaro nakvojo jo namuose. B. S. S. pasigėrė, nes degtinę gėrė stiklinėmis, ėmė griuvinėti trenkėsi į lovos medinį pagalį, nugriuvo tualete, trenkėsi į spintą. Begeriant buvo kilęs konfliktas-pinigus pirkti degtinei S. S. davė jam –T. S., todėl G. susiginčijo su S. dėl pinigų ir matė, kaip G. smogė vieną kartą S. su galva į nosį, o praeidamas Ž. L. koja įspyrė S. į veido sritį. Vieną kartą smogė G., vieną kartą – L. S.ėmė bėgti iš nosies kraujas, I. Š. S. rankšluosčiu kraują valė. Po to pamatė, kad S. S. ėmė tinti galva, išvietė jo tėvus, atėjo motina, paėmė S. daiktus, tačiau S. kartu su ja namo nėjo Po to D. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri S. S. išvežė į ligoninę. Po S. S. mirties jis , D. G. ir I. Š. susirinko pas jį namuose ir sutarė tyrėjams sakyti tik apie S. S. griuvinėjimus, o apie S. S. suduotus smūgius tylėti. Jis pats-T. S. S. S. nemušė-abu buvo nuo vaikystės draugai, pagrindo pyktis nebuvo. G. ant S. supyko ir sudavė smūgį todėl, kad pastarasis pinigus pirkti alkoholinius gėrimus davė ne jam-G., o jam-T. S..
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)trečiame aukšte. Butas yra trijų kambarių. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. (t.1, b.l. 15-17).
Iš M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadų Nr. M271/06(02), Nr. KM38/06(02)-M271/06(02) ir Nr. KM14/07-KM38/06-M271/06(02) matyti, kad S. S. mirties priežastis yra galvos ir veido sumušimas su vidutinio sunkumo galvos smegenų trauma, pasireiškusią galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių. Tokia būklė komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu bei abipusiu plaučių uždegimu. Galvos smegenų traumą lėmė galvos ir veido sumušimas – mažiausiai keturi trauminiai poveikiai į dešinę momens-kaktos ribą, į dešinę kaktos-dešinės akies ribą, dešinio žando apatinę dalį bei viršutinės lūpos kairę pusę. Mirtį lėmusių galvos ir veido sumušimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Be šių sužalojimų S. S. dar konstatuota poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinės kairėje ir dešinėje pusėje, dešiniojo klubo srityje bei kairės šlaunies priekiniame paviršiuje – viso mažiausia penki trauminiai poveikiai. Šie sužalojimai gyvam asmeniui sukeltų nežymų sveiktos sutrikdymą. Visi sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai artimu kreipimuisi į medikus metu, t.y. 2006-01-29. Pagal lokalizaciją sužalojimai yra prieinami kontaktui su riboto paviršiaus daiktais tiek smūgiuojant, tiek ir be pašalinės jėgos poveikio griūnant ir trenkiantis išvardintomis sritimis į riboto paviršiaus daiktus. Sužalojimai nėra būdingi vienam griuvimui, nes yra išsidėstę priešingose kūno pusėse. Sužalojimų, kategoriškai prieštaraujančių griuviminei kilmei, nėra. Vertinant galvos smegenų kietojo dangalo tyrimo rezultatus, tikėtina, kad S. S. daugiau nei mėnuo iki mirties buvo patyręs dar vieną galvos smegenų traumą su galimai besimptomiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, tačiau šis sužalojimas mirčiai jokios įtakos neturėjo (t.1, b.l. 27-32, 39-40, 42-44).
Teismo medicinos specialistas Juozas Vėlavičius teisme paaiškino, kad S. S. mirė nuo rastų jo galvoje visumos sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti tiek griūnant, tiek ir suduodant smūgius, bet kuris smūgis įtakojo smegenų sukrėtimą ir vėlesnę S. S. mirtį.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos komisijos akto Nr. 127 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu D. G. nesirgo (neserga) psichikos sutrikimu, nusikalstamos veikos padarymo metu D. G. suprato savo veiksmų esmę galėjo juos valdyti. D. G. priverstinis gydymas nereikalingas (t.2, b.l. 1, 2, 14-15).
Šių įrodymų viseto pakanka konstatuoti, kad D. G. ir Ž. L. tyčia nužudė S. S.. Nors D. G. ir neigia sudavęs smūgius ranka S. S., o Ž. L. tvirtina įspyręs S. S. netyčia, būdamas pastarojo pargriautas ant lovos, šie jų parodymai visiškai paneigti liudytojos I. Š. bei liudytojo T. S. parodymais. Nors D. G. teigia, kad I. Š. ir T. S. jį apkalba, nenurodydamas tokio liudytojų elgesio motyvų, tačiau teismui jokio pagrindo manyti, kad liudytojai, nurodydami įvykio aplinkybes, meluoja ir tokiu būdu apkalba D. G., nėra. Iš faktinių įvykio aplinkybių matyti, kad D. G., I. Š. ir T. S. nei prieš įvykį, nei jo metu, nei po įvykio nekonfliktavo, priešingai, visi kartu girtavo, po S. S. mirties visi trys susirinkę aptarė tolesnį veiksmų planą, sutarė nutylėti tikrąsias įvykio aplinkybes. Kad toks susitarimas nutylėti tikrąsias įvykio aplinkybes buvo-pripažįsta ir pats kaltinamasis D. G.. Po tokio susitarimo liudytojai ir D. G. tarpusavyje taip pat nekonfliktavo. Tokiu būdu byloje nėra jokių duomenų, kad T. S. ir I. Š. būtų suinteresuoti dėl kokių nors priežasčių apkalbėti D. G., tokių duomenų nenurodė ir D. G.. Nors D. G. ir teigia, kad prieš S. S. smurtavo T. S., po suduoto T. S. smūgio jis matė, kaip I. Š. valė nuo S. S. veido kraują, tačiau tokių jo parodymų niekas iš mačiusių ar dalyvavusių įvykiuose nepatvirtina, priešingai liudytoja I. Š. parodė, kad kraują nuo S. S. veido ji valė du kartus ir tai darė po D. G., o ne T. S. suduotų smūgių S. S.. Liudytoja I. Š. nurodė ir D. G. suduotų smūgių S. S. priežastį- tai, kad S. S. davė pinigus alkoholio pirkimui T. S., o ne D. G., ir D. G. dėl to užpyko. Kad toks konfliktas buvo teisme patvirtino ir liudytojas T. S. bei kaltinamasis Ž. L.. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent D. G. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė du smūgius ranka nukentėjusiajam į veidą.
N. Ž. L. tvirtina, kad S. S. jis koja įspyrė netyčia, gulėdamas lovoje ir koja atsistumdamas nuo jį pargriovusio S. S., tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojo S. parodymai, kad jis matė, kaip Ž. L. koja spyrė S. S. praeidamas, S. S. sėdint ant sofos. Kad matė, kaip L. spyrė S. S. tyčia, tvirtina ir kaltinamasis D. G.. Liudytojo T. S. parodymais šioje dalyje pagrindo netikėti nėra. Niekas iš buvusių kambaryje nematė, kad S. S. būtų buvęs sužalotas Ž. L. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. jam gulint ant lovos ir netyčia pataikius S. S. koja į veidą. Spyris koja yra tyčinis veiksmas, todėl nelogiškas Ž. L. tvirtinamas, kad koja jis S. S. įspyrė netyčia. To pakanka atmesti Ž. L. parodymus apie netyčinį savo smurtinio veiksmo pobūdį ir vertinti juos kaip kaltinamojo siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį. Jis S. S. koja spyrė tyčia, girtavimo metu, iš pykčio.
D. G. kaltinamas ir tuo, kad be dviejų smūgių ranka jis vieną kartą koja sudavė smūgį į galvos sritį S. S.. Nors I. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. l b.l. 91-95) buvo davusi parodymus, kad matė, kaip D. G. be smūgių ranka, dar ir spyrė S. S., tačiau teisiamajame posėdyje šioje dalyje savo parodymų nepatvirtino. Kadangi kitokių įrodymų apie tai, kad D. G. koja spyrė S. S., negauta, vien I. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurių ji nepatvirtino teisiamajame posėdyje, nepakanka konstatuoti, kad D. G. spyrė koja nukentėjusiajam S. S.. Ši aplinkybė iš kaltinimo D. G. šalintina.
Tiek iš pačių kaltinamųjų D. G. bei Ž. L. parodymų, tiek iš liudytojų T. S. bei I. Š. parodymų akivaizdu, kad abu kaltinamieji girtavimo metu matė, kad nukentėjusysis S. S. kelis kartus dėl girtumo griuvo ir susižalojo galvą ir suvokė, kad dėl to jis gali būti pavojingoje gyvybei ar sveikatai būsenoje. Nors ir matydami tokią nukentėjusiojo būseną, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio D. G. sudavė nukentėjusiajam du smūgius ranka į veidą, o Ž. L. spyrė vieną kartą į veidą S. S., t.y. abu suvokė, kad žaloja nukentėjusiojo gyvybiškai svarbų organą – galvą, smūgiai buvo koncentruoti, po suduotų smūgių S. S. kraujavo, buvo nugriuvęs, todėl kolegija daro išvadą, kad smogdami nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, abu suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors gyvybės atimti nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams (nukentėjusiojo mirčiai) atsirasti, t.y. D. G. ir Ž. L. nužudė S. S. veikdami netiesiogine tyčia. Abiejų jų atlikti veiksmai-smurtas prieš nukentėjusįjį- buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo mirtimi.
D. G. ir Ž. L. nusikalstama veika pagal BK 129 str. 1 d. kvalifikuota teisingai- S. S. abu kaltinamieji nužudė girtavimo metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio.
Šalintina iš kaltinimo, jog D. G. ir Ž. L. nužudė S. S. bendrininkų grupėje. Iš liudytojų I. Š. ir T. S. parodymų matyti, kad D. G. sudavė S. S. smūgius dėl to, kad pastarasis nepatikėjo jam pinigų alkoholinių gėrimų pirkimui. Ž. L. spyrė S. S. koja dėl to, kad pastarasis Ž. L. tvirtinimu bandė jį parversti ant lovos. Ž. L. tvirtina, kad jis nematė, kad D. G. mušė S. S.. Kitokių duomenų, kad kaltinamieji S. S. mušė bendrai, nėra. Visuma bylos duomenų patvirtina, kad abu kaltinamieji buvo šio nusikaltimo vykdytojais, tačiau byloje nėra įrodyta, jog nužudant S. S. tarp abiejų kaltinamųjų būtų buvęs abipusis susitarimas, kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su S. S. mirtimi atskirai.
Motyvuojamoji dalis
Skirdama bausmę D. G. teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui . Jis padarė labai sunkų nusikaltimą, veikdamas netiesiogine tyčia, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose (t.1, b.l. 181), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė (t.2, b.l. 5). Jam skirtina įstatymo už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos trukmė nustatytina atsižvelgiant į asmenybę, tyčios rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Paskirtoji bausmė D. G. apėmimo būdu subendrintina su 2007-06-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 str. 5 d. 2 p.).
Prokuroro prašymas pripažinti D. G. pavojingu recidyvistu atmestinas. Sutinkamai su BK 27 str. 4 d., sprendžiant dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu šalia kitų pagrindų neatsižvelgiama į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, taip pat nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas. D. G. 2000-04-06 ir 2001-02-05 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas būdamas nepilnametis (t.1 b.l. 193-194, 189, 192), o pagal 2004-01-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį 2006-08-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi (t.1 b.l. 187-188) nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, todėl nėra BK 27 str. 2 d. numatytų pagrindų pripažinti jį pavojingu recidyvistu.
Skirdama bausmę Ž. L. teisėjų kolegija konstatuoja, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Jis padarė labai sunkų nusikaltimą, veikdamas netiesiogine tyčia, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Jam skirtina įstatymo už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos trukmė nustatytina atsižvelgiant į tai, kad jis neturi teistumo, į tyčios rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei.
N. R. Paliliūnienė pareiškė civilinį ieškinį – 5628, 29 Lt laidojimų išlaidoms ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t.2, b.l. 90-91).
Ieškinys laidojimo išlaidoms atlyginti tenkintinas, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo - atmestinas.
I. R. Paliliūnienės civilinis ieškinys laidojimo išlaidoms atlyginti 5628,29 Lt sumai pagrįstas turėtų išlaidų dokumentais (t.1 b.l.56,57, t.2 b.l.92-93). Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.291 str., jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. D. G. ir Ž. L. tyčia nužudė S. S., todėl yra atsakingi už padarytą žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Civilinio kodekso 6. 291 str. 2 d. nurodyta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Iš pateiktų ieškovės dokumentų matyti, kad prašomos atlyginti laidojimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, jos atitinka laidojimo tradicijas, todėl priteistinos iš D. G. ir Ž. L. pilnai.
R. P. reikalavimas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos yra atmestinas.
BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusioji nusikalstamos veikos pasekmes patyrė netiesiogiai, ji yra žuvusiojo sesuo. Pagal BPK 113 str. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jei jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tačiau visais atvejais, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, vadovaujamasi civilinio kodekso nuostatomis.
Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nėra abejonės, kad šeimos nariai ir artimieji giminaičiai patiria dvasinį skausmą, kai žūva jų šeimos narys. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo- tai bendroji teisės norma. Tačiau BPK normos nenurodo giminaičių, pripažintų nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje, rato, kurie galėtų pretenduoti į neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju nukentėjusioji yra žuvusiojo S. S. sesuo, tačiau nukentėjusiaisiais gali būti ir seserų bei brolių vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), vaikaičiai, pusbroliai, pusseserės bei kiti giminaičiai.
Teismo nuomone, šiuo atveju reikėtų vadovautis specialiąja teisės norma- CK 6. 284 str. 1 dalimi, kuri nurodo, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai ), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
R. P. nebuvo S. S. išlaikoma, kartu su juo negyveno. Teismo nuomone, tenkinant ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, būtų nepagrįstai išplėstas šeimos narių ir artimųjų giminaičių ratas, turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o tai prieštarautų CK 6. 284 str. 1 d. nuostatoms. Žuvus šeimos nariui, visi šeimos nariai ir giminaičiai patiria dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, tačiau, teismo nuomone, nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, būtina vadovautis CK 6. 284 str. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 1 d. ir 303 str. 2 d.
NUSPR ENDĖ:
D. G. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme-laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių ir paskirti D. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. lapkričio 16 d.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-03-01 iki 2007 m. lapkričio 16 d.
D. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ž. L. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. lapkričio 16 d.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. liepos 29 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d.
Ž. L. paskirtą kardomąją priemonę –suėmimą- pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš D. G. ir Ž. L. solidariai R. P. 5628,95 Lt laidojimo išlaidų.
R. P. civilinį ieškinį 100 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti atmesti.
Priteisti iš D. G. ir Ž. L. po 500 litų R. P. už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio Lietuvos apeliaciniam teismui gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, skundus paduodant per Panevėžio apygardos teismą. Suimtiesiems D. G. ir Ž. L. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.