Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. Š., išnagrinėjo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2013-10-02 apie 19.15 val. pasienio ruože, Šilgalių kaimo ribose, buvo stabdomas automobilis VW Golf, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnams vykdantiems pasienio teisinio režimo kontrolę ir patikrinimui stabdant automobilį, šis nestojo ir padidinęs greitį bandė pasišalinti į artimiausią sodybą. Pareigūnams automobilį pasivijus, kuris jau buvo įvažiavęs į sodybą, kur yra L. Š. gyvenamoji vieta, priėjus ir paprašius vykusių asmenų pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei bandant išsiaiškinti nestojimo aplinkybes, L. Š. pradėjo pareigūnus įžeidinėti – vadino „nevykėliais, gaidžiais, ožiais“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Įspėjus pilietį, kad jei ir toliau asmuo įžeidinės pareigūnus, bus sulaikytas. Kadangi L. Š. buvo neblaivus (nustatytas 0,56 promilės girtumas) ir toliau tęsė savo neteisėtą veiklą, įžeidinėjo pareigūnus, pareigūnai pasakė, kad pilietis yra sulaikomas ir pareikalavo, kad sėstų į tarnybinį automobilį, nes bus pristatytas į Šilgalių užkardą. Asmuo dar daugiau pradėjo keiktis ėmė aktyviai priešintis – stumdytis ir tokiais savo veiksmai kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką bei įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK187 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu L. Š. nurodė, kad jų automobilyje važiavo trys asmenys, automobilį vairavo L.. Jie nuo pasieniečių nebėgo, tiesiog važiavo ir užsuko į kiemą. Jis išlipo iš automobilio ir ėjo namo, su pareigūnais nebendravo. Pareigūnams pasakė, kad išeitų iš jo kiemo. Jis automobilio nevairavo. Toje sodyboje jis gyvena ir norėjo, kad pareigūnai išvažiuotų iš kiemo ir ant gatvės aiškintųsi. Nusikeikė, pareigūnų nekoliojo, tik pasakė, kad važiuotų iš jo kiemo. Asmens dokumentus pareigūnai prašė pateikti ir juos atnešė iš namų. Paskui pareigūnai jam uždėjo antrankius. Jis nesistumdė, jam nebuvo pradėtas administracinis procesas dėl automobilio vairavimo. Su pareigūnais bendravo visai neilgai, tik jiems pasakė, kad važiotų iš jo kiemo ir dar nusikeikė.

Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad spalio 2 d. vykdant tarnybą „Patrulis“ gavo pranešimą vykti į Šilgalių kaimą nes ten važinėja neblaivus vairuotojas. Jis pasivijo, o automobilis įsuko į kiemą, kuriame gyvena L. Š., kuris juos įžeidinėjo. Automobilį vairavo ne šis asmuo. Jie reikalavo, kad asmuo vyktų į užkardą kaip liudytojas, bet šis pradėjo juos įžeidinėti ir kolioti necenzūriniais žodžiais. Jie kieme priėjo prie automobilio ir tada Š. ir kiti asmenys pradėjo sakyti: „ko čia atvažiavote“. Juos įžeidinėjo tik Š.s, asmens dokumentus jis pateikė. Š. atsisakė važiuoti į užkardą ir pradėjo vadinti „gaidžiais“, „ožiais“, „nevykėliais“. Jų reikalavimas buvo važiuoti į užkardą, kad išsiaiškinti, kas vairavo automobilį. Jie antrankius uždėjo dėl to, kad priešinosi ir nenorėjo važiuoti į užkardą. Š. buvo tik kaip liudytojas ir neturėjo teisės nevažiuoti paliudyti, jiems reikėjo tada išsiaiškinti, kuris vairavo.

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo budėtoja ir įvykis įvyko ruože, jis nieko negirdėjo. Kai grįžo į užkardą, asmuo buvo agresyvus ir toliau koliojosi. Asmuo pareigūnus vadino „asilais“. Į užkardą atvežė tris asmenis. Asmuo koliojosi ir keikėsi, buvo viskuo nepatenkintas.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio vietoje Š. atsisakė važiuoti į užkardą, kaip liudytojas, nes važiavo kartu su L., kuris vairavo automobilį neblaivus. Š. juos vadino „asilais“, „ožiais“, „gaidžiais“. Š. jie paprašė kartu važiuoti į užkardą kaip liudytojui, šis atsisakydamas juos pradėjo įžeidinėti ir vadinti necenzūriniais žodžiais. Asmuo pasipriešino tuo momentu, kai paprašė važiuoti į užkardą, priešinosi atitraukdamas jų rankas. Jie prašė pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus, asmuo nepateikė dokumentų. Š. juos vadino ožiais, gaidžiais, tai jis darė tuo momentu, kai jo paprašė įlipti į transporto priemonę ir kartu važiuoti į užkardą. Buvo įspėtas, kad bus panaudotos spec. priemonės.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad spalio 2 d 18.50 val. buvau pareigūno T. K. paimtas iš savo tarnybos vietos ir nuvažiavo į Šilgalių kaimą. Buvo pranešimas, kad vairuoja neblaivus vairuotojas. Automobilis padidino greitį ir įsuko į Š. kiemą. Tada asmuo nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, nesutiko važiuoti į užkardą. Koliojosi necenzūriniais žodžiais, juos vadino „gaidžiais“, „ožiais“. Tada buvo pristatytas į užkardą. Automobilyje buvo trys asmenys. Š. nevairavo, jis turėjo važiuoti į užkardą kaip liudytojas. Kieme jie matė, kaip Š. išlipo iš automobilio ir tuo momentu vairuotojas peršoko į jo vietą. Asmuo juos vadino „ožiais“, „nevyklėliais“, „gaidžiais“, kad nemoka dirbti savo darbo. Tai asmuo darė tuo metu, kai pradėjo aiškintis ir prašė važiuoti į užkardą. Š. pateikė asmens duomenis, pradėjo juos įžeidinėti tuo metu, kai paprašė važiuoti į užkardą. Į užkardą asmuo turėjo važiuoti kaip liudytojas, pažeidimą padarė tada, kai juos įžeidinėjo. 187 str. pažeidimą padarė, kai juos išvadino necenzūriniais žodžiais ir nesutiko važiuoti. Kai paprašė asmenybę patvirtinančių dokumentų Š. nieko nesakė, dokumentus pateikė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Kaip matyti, kad būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2006 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutartis byloje Nr. N-62-841-06).

Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta kokių norminių aktų pagrindu veikė pareigūnai ir neaišku kokias teises jie turėjo. Bylos nagrinėjimo metu pareigūnai nurodė, kad Š. jiems priešinosi, juos įžeidė, tačiau pareigūnai nenurodė, kokių teisėtu pagrindu jie veikė, ir kokiame teisės akte jų reikalavimų teisėtumas yra įtvirtintas, reikalaudami L. Š. vykti su jais į užkardą. Taip pat šios aplinkybės nėra nurodytos ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad, kaip matyti iš paminėto, nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-1135/2005). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-1673/2007). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole būtų nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti teisiškai kvalifikuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika. Tai svarbu tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso tikslų įgyvendinimą. Protokole pateiktas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją buvo nustatyta administracinė atsakomybė.

Išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, kad L. Š. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad pareigūnus pavadino „nevykėliais“, „ožiais“, „gaidžiais“, taip pat nevykdė teisėtų reikalavimų. Pats L. Š. neigė, jog įžeidžiančius žodžius sakė pareigūnams. Teismo posėdžio metu apklausus pareigūnus nustatyta, kad liudytojų parodymai nesutampa, tai yra liudytojas T. K., K. K., A. M. teigė, jog L. Š. juos įžeidė po to, kai jie pareikalavo važiuoti į užkardą, tuo tarpu pačiame protokole nurodoma, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pavartoti tuo metu, kai buvo paprašyta pateikti dokumentus. Lliudytojai A. M. ir T. K. nurodė, kad asmuo dokumentus pateikė dėl to nesikoliojo, liudytojas K. K. teigė, kad asmuo dokumentų nepateikė. Teismo posėdyje liudytojai tvirtino, jog asmuo priešinosi jų reikalavimui važiuoti į užkardą, jų teigimu, kaip liudytojui dėl aplinkybių išsiaiškinimo. Visi apklausti asmenys pripažino tai, kad L. Š. nebuvo padaręs administracinio teisės pažeidimo, jo buvo reikalaujama vykti į užkardą siekiant jį apklausti kaip liudytoją byloje. ATPK 276 str. yra reglamentuotas liudytojo statusas byloje, kur nurodoma, kad bylą nagrinėjančio organo šaukimo liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku. Šiuo atveju L. Š. šaukimas nebuvo įteiktas, asmuo buvo savo namuose, todėl vadovaujantis ATPK 276 str. nuostatomis jam turėjo būti įteiktas šaukimas atvykti pas bylą nagrinėjantį pareigūną. Nesant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytam pažeistam teisės aktui, teismas laiko, jog pareigūnų reikalavimai liudytojui nedelsiant vykti į užkardą negali būti laikytini teisėtais ir atitinkančiais jų kompetenciją. Atitinkamai nesant duomenų apie pareigūnių veiksmų teisėtumą, nėra pagrindo teigti, jog L. Š. pažeidė nustatytą valdymo tvarką.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog L. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. sudėties, todėl procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., L. Š. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiami Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.