- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1566-104/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08113-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Natalja Cikoto (pran.), Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- AB LESTO
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-11464-779/2011 pagal ieškovo Ž. P. patikslintą ieškinį atsakovui AB LESTO dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir kitų mokėjimų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 10) prašo panaikinti jam paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pripažinti atleidimą iš darbo ir darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo neteisėtais, priteisti iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, pakeisti atleidimo formuluotę iš LR DK 136 str. 3 d. į DK 129 str., priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2010-12-13 dirbo AB ,,RST“ Biržų skyriaus apskaitų inžinieriumi. Nuo 2010-12-13, kai dėl reorganizacijos nebeliko AB ,,RST“, ieškovas turėjo būti atleistas iš darbo LR DK 129 str. pagrindu, kadangi nebuvo ieškovo sutikimo perkelti į kitą darbą, tai yra į naujai sukurtą po reorganizacijos AB LESTO. Tačiau atsakovas AB LESTO, turėdamas tikslą nesumokėti išeitinės kompensacijos, vengė ieškovą atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Pats darbdavys patvirtino, kad tik nuo darbuotojo sutikimo pasirašyti naują darbo sutartį po reorganizacijos naujai įsteigtai AB LESTO priklausys, ar jam bus išmokama išeitinė išmoka. Ieškovas pasirinko galimybę išeiti iš darbo ir gauti išeitinę kompensaciją. Atsakovas 2011-04-13 ieškovui nepagrįstai paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo nuo 2011-04-14. Drausminės nuobaudos paskyrimas ir jos pagrindu atliktas atleidimas iš darbo be įspėjimo yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovo ir AB LESTO nesiejo darbo santykiai. Ieškovas nuo 2010-12-13 nevykdė jokių darbo funkcijų ir neprivalėjo dirbti, o tik laukė, kol AB LESTO išmokės viešai pažadėtą kompensaciją. Nurodė, kad ieškovą turi atleisti AB LESTO kaip AB ,,RST“ teisių ir pareigų perėmėjas. Ieškovo atleidimo iš darbo formuluotė turi būti keistina į DK 129 str. Pagal DK 129 str. atleistam darbuotojui turi būti išmokama 4 VDU dydžio išeitinė išmoka. Ieškovas iš darbo neteisėtai buvo atleistas 2011-04-13, tačiau AB LESTO tam tikrą laikotarpį skaičiavo pravaikštas ir nemokėjo darbo užmokesčio, todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteistinas nuo pravaikštų skaičiavimo pradžios. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad darbo santykiai nutrūko nuo tada, kai ieškovas nesutiko pasirašyti darbo sutarties, t.y. 2010-12-27, tačiau po to ėjo į darbą, nes buvo atsakovo šantažuojamas. Dirbti bendrovėje AB LESTO nenorėjo dėl pasikeitusių darbo sąlygų ir nesaugumo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes 2010-12-13 reorganizavimo proceso metu sujungus AB ,,RST“ ir AB ,,VST“ buvo įsteigta nauja bendrovė AB LESTO, kuri nuo 2010-12-31 perėmė AB ,,RST“ ir AB ,,VST“ teises ir pareigas. Ieškovo darbovietė neišnyko, o buvo reorganizuota įsteigiant naują bendrovę. Reorganizacija negali būti teisėta priežastimi nutraukiant darbo santykius. Darbo kodekso nuostatos nenumato reikalavimo gauti reorganizuojamų įmonių darbuotojų sutikimų raštu dėl darbo santykių tęstinumo naujame juridiniame asmenyje įforminimo. Tačiau nežiūrint to, atsakovas 2010-12-27 pateikė ieškovui pasiūlymą pakeisti darbo sutarties sąlygas. Minėtame pasiūlyme ir 2011-02-14 priede prie sutarties buvo aiškia nurodyta, kad ieškovo darbovietė, pareigos ir darbo užmokestis lieka tokie patys kaip ir iki AB ,,RST“ reorganizacijos. Ieškovo sutartyje numatytos funkcijos po reorganizacijos buvo atliekamos ir toliau; joms atlikti buvo reikalingas toks pats darbuotojų skaičius. Reorganizacijos metu ieškovo darbovietės padalinio struktūriniai pertvarkymai nebuvo vykdomi ieškovo atžvilgiu, ieškovo darbo sutarties sąlygos nesikeitė. Tik darbdavys, o ne darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį DK 129 str. pagrindu. Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-03-22 iki 2011-03-25 be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą ir apie neatvykimo priežastis atsakovo neinformavo. Atsakovas pareikalavo ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl jo neatvykimo į darbą, bet atsakovas jokio pasiaiškinimo nepateikė. Laikotarpiu nuo 2009-09-18 iki 2011-03-17 darbo sutartį vykdė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Ieškovas tiek pirmą dieną po ligos, t.y. 2011-03-18, tiek vėliau, t.y. 2011-03-21, buvo atvykęs į darbą, tačiau nuo 2011-03-22 vienašališkai nusprendė, kad jo nesieja darbo santykiai su LESTO ir nuo šios dienos iki atleidimo iš darbo dienos neatvyko į darbą. Kadangi ieškovui buvo pagrįstai pritaikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, todėl nepagrįsti ieškovo reikalavimai dėl piniginės kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinės išmokos priteisimo. Atsakovas prašė taikyti DK 297 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas su 2011-04-13 AB LESTO įsakymu supažindintas 2011-04-14, todėl ieškinį galėjo pateikti iki 2011-05-15, tačiau pateikė 2011-05-16.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2003-05-19 darbo sutartį su vėlesniais pakeitimais dirbo AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ Panevėžio regiono Biržų skyriaus Elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareigose, sutartimi sulygtas darbuotojo darbo užmokestis - 2150 Lt ( b.l. 34-35, 37-38, 40). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2011-04-13 DK 136 str. 3 d. pagrindu (b.l. 4-5). Ieškovas ginčija atleidimo iš darbo pagrindą, nurodydamas, kad turėjo būti atleistas pagal DK 129 straipsnį. Ieškovo darbdavys AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ pasibaigė 2010-12-31 reorganizavus AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB ,,VST“ sujungimo būdu, sukūrus tos pačios teisinės formos bendrovę AB LESTO, kuri perėmė AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB ,,VST“ visas teises ir pareigas, tame tarpe ir įsipareigojimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais (b.l.55-56). AB LESTO 2010-12-27 pranešimu ieškovui buvo pasiūlyta po darbdavio AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ reorganizacijos tęsti darbą AB LESTO tomis pačiomis darbo sutarties sąlygomis (b.l.43). Ieškovas 2010-12-29 pasirašė šį pasiūlymą, nurodydamas, kad nesutinka pakeisti darbo sutarties sąlygų ir pasirašyti susitarimo dėl darbo sutarties pakeitimo. 2011-02-19 prašymu ir 2011-03-18 pranešimu ieškovas kreipėsi į AB LESTO dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. straipsnį (b.l.45-46). 2011-03-03 pranešimu atsakovas ieškovui nurodė, kad nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį nėra pagrindo (b.l.47). Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas AB LESTO, kaip AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ teisių perėmėjas, turėjo pareigą nutraukti darbo sutartį su ieškovu LR DK 129 str. pagrindu, kadangi ieškovas nesutiko dirbti AB LESTO pasiūlytomis darbo sąlygomis. Darbo funkcijos, kurias iki darbo sutarties nutraukimo atliko ieškovas bendrovėje AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ buvo perduotos vykdyti naujai bendrovei AB LESTO, perėmusiai visas ieškovo darbdavio teises ir pareigas, tame tarpe ir įsipareigojimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais. Todėl AB LESTO perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš darbo sutarties ieškovo atžvilgiu. Nors dėl sujungimo būtinosios darbo sutarties sąlygos ieškovui nepasikeitė, o ieškovo sutikimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo buvo reikalingas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, nors ir sutikimo pakeisti darbo sąlygas nedavė, tačiau eidamas į darbą ir dirbdamas jam pavestas pareigas po bendrovės reorganizacijos, patvirtino, jog sutinka dirbti AB LESTO. Be to, prašymą nutraukti darbo sutartį su reorganizuota bendrove pagal DK 129 str. ieškovas pateikė jau po bendrovės reorganizacijos, t.y. 2011-02-19 bei pakartotinai 2011-03-18.
Teismas nurodė, kad pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro šių juridinių faktų visuma: 1) tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); 2) svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; 3) faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009 m. birželio 10 d. aprobuodamas teismų praktiką dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), pažymėjo, kad darbo sutarties pagal DK 129 straipsnį nutraukimas reiškia, kad darbdaviui pačiam galima apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų. Tik darbdavys savo valia gali nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, esant aukščiau nurodytų juridinių faktų visumai.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pareigybė išliko, nepaisant to, kad palyginus AB ,,Rytų skirstomųjų tinklų“ Elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareiginius nuostatus su AB LESTO Elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareiginiais nuostatais nustatyta, kad Elektros apskaitų grupės inžinieriaus funkcijos nėra tapačios. AB LESTO Elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareiginiai nuostatai patvirtinti 2011-01-18, iki to laiko AB LESTO galiojo AB ,,Rytų skirstomųjų tinklai“ Elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareiginiai nuostatai, tai yra, ieškovo perkėlimo į AB LESTO metu jo pareigos buvo tapačios kaip ir darbovietėje AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“. Ieškovo darbo užmokesčio sąlygos dėl reorganizacijos nebuvo pakeistos. Šiuo atveju nėra darbo sutarties nutraukimo sąlygų, numatytų DK 129 str., todėl darbdavys ne tik neturėjo pareigos, bet ir teisės nutraukti darbo sutartį DK 129 str. pagrindu. Be to, įmonių reorganizavimasis yra susijęs su juridinių asmenų teisinės registracijos pakeitimais, kuriems yra taikomas DK 138 straipsnyje numatytas draudimas. Pažymėtina, kad nesant svarbiai darbo sutarties nutraukimo priežasčiai ir esant įstatymo draudimui nutraukti darbo sutartį dėl įmonės sujungimo, ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 129 straipsnį būtų neteisėtas. Kadangi DK 129 straipsnyje numatyta išskirtinė darbdavio teisė atleisti darbuotoją iš darbo, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, darbdaviui šios iniciatyvos neįgyvendinant, darbuotojui neatsiranda teisė reikalauti darbdavio nutraukti darbo sutartį DK 129 str. pagrindu. Atsakovo internetiniame puslapyje pateikta informacija (b.l. 64-65) nesuteikia teisės ieškovui reikalauti nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Ieškovas, nesutikdamas tęsti darbo santykių AB LESTO, turėjo teisę pats inicijuoti darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 125 straipsnį ar 127 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų inicijavęs darbo sutarties nutraukimą darbo kodekso nustatyta tvarka. Priešingai, iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad ieškovas iki 2011-03-21 (imtinai) tęsė darbo santykius su atsakovu AB LESTO. Ieškovo prašymas laikyti jį, kaip darbuotoją, silpnesniąja darbo sutarties šalimi ir darbo kodekso nuostatas aiškinti jo naudai, atmestinas kaip nepagrįstas. Darbo kodekse nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų būti traktuojamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, taigi, dominuoja darbo sutarties šalių lygiateisiškumas ir abiejų jos šalių interesų pusiausvyra (DK 2 str. 1 d. 4 p., 15, 16 str.). Teisiniame reguliavime darbuotojui palanki išimtis yra tik ta, kad esant norminių darbo teisės aktų nuostatų prieštaravimams taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata (DK 11 str. 2 d.). Šiuo atveju tokių prieštaravimų nenustatyta.
Nustačius, kad darbo sutartis pagrįstai nebuvo nutraukta LR DK 129 str. pagrindu ir darbo sutarčiai nepasibaigus kitais pagrindais, t.y., esant galiojančiai darbo sutarčiai, atsakovas turėjo pagrindą ieškovo neatvykimą į darbą 2011 m. kovo 22 -25 dienomis pripažinti be svarbios priežasties, konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių jog darbdavys pažeidė drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo tvarką. Aplinkybės, kad ieškovas neteisingai laikė darbo sutartį pasibaigus DK 129 straipsnio pagrindu, teismas nepripažįsta kaip pateisinamos neatvykimo į darbą priežasties. Kitokių įrodymų, patvirtinančių svarbią neatvykimo į darbą priežastį, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują- jo ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas yra nemotyvuotas, prieštaringas, neteisėtas ir visiškai nepagrįstas, prieštarauja LAT praktikai, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bei principus, įtvirtintus CK 1.5 str., neatsižvelgė į specialias CPK XX skyriaus normas. Apeliantas išdėstė tokius argumentus:
teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įmonių reorganizacijąir jos teisines pasekmes sutartiniams teisiniams santykiams, o taip pat neteisingai aiškino teisės normų galiojimą jų konkurencijos arveju - CK 2.97 str. reguliuojantį įmonių sujungimą ir Darbo kodekso normos, reglamentuojančius specifinius santykius, specialias darbo sutartis, šių santykių galiojimą ir sutarčių sudarymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja visai kitaip, todėl turi būti taikomos būtent specialios teisės normas. Ieškovą su nauju darbdaviu AB LESTO nesėjo ir negalėjo sieti jokie darbo santykiai, nes darbo sutaris nebuvo sudaryta. Priešingai, negu teigdama teismo sprendime, atsakovas elgėsi nesąžiningai, neturėdamas ieškovo sutikimo dirbti, neatleisdamas ieškovą iš darbo, siekė išvengti ieškovo buvusio darbdavio AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ viešai pažadėtos prievolės išmokėti išeitinę kompensaciją. Teismas nepaisė jo teisėtų lūkesčių principo, kai jis pagrįstai tikėjosi gauti viešai darbuotojams pažadėtą išeitinę kompensaciją, jeigu nesutiks dirbti naujau įsteigtame AB LESTO
Nepagrįsti teismo teiginiai dėl DK 129 str. netaikymo, nes DK 129 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Darbdavio AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ reorganizavimas sujungimo būdu ir yra jo struktūrinis pertvarkymas, kad atitinka DK 129 str. 2 d. nurodyta darbo sutarties nutraukimo pagrindą.
Teismo teiginys, kad po darbdavio reorganizavimo nepasikeitė ieškovo darbo sąlygų, prieštarauja byloje nustatytam faktui, kad iš pareiginių nuostatų nustatyta, kad ieškovo darbo krūvis ir atliekamų funkcijų žymiai padidėjo, tai patvirtino ir darbdavio pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas.
Visiškai nepagrįstas teismo teiginys, kad dirbdamas po darbdavio reorganizacijos, ieškovas patvirtino, kad sutinka dirbti AB LESTO, nes jis išreiškė pakankamai aiški poziciją į darbdavio pasiūlymą, ir nesutiko su darbdavio pasiūlymu pakeisti sutarties sąlygas dar iki naujo darbdavio AB LESTO atsiradimo.
DK 120 str. 1d. nurodyta, kad darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas ir jeigu darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Įstatymas nekonkretizuoja, kokios konkrečios darbo sąlygas turi pasikeisti, kad būtų taikoma DK 120 ir 129 straipsnių numatyta atleidimo iš darbo tvarka. Teismas neteisingai ir susiaurintai aiškino šią teisės normą ir nustatė tik vieną konkrečią sąlygą - kad turėjo būti sąlygų pablogėjimas, nors DK 120 str. nenurodytas baigtinis darbo sutarties sąlygų pakeitimo sąrašas. Tai reiškia, kad darbdavys turėjo pareigą ieškovą atleisti iš darbo pagal DK 129 str., kadangi ieškovas nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
Tai patvirtina 2010-12-27 pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas, darbdavio viešas pasiūlymas interneto svetainėje, kad busimiems AB LESTO darbuotojams bus raštu pateiktos naujos darbo sąlygos, o darbuotojui nesutikus, jam bus išmokama kompensacija, atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakytą poziciją, kurių teismas nevertino ir nepasisakė.
Šios bylos kontekste aktualus yra DK 124 str. 1p., nukreipiantis į kitus DK straipsnius bei kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad DK nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nuo 2010-12-13 reorganizacijos nebeliko jo darbdavio, nutruko darbo sutartis, dirbti AB LESTO jis nesutiko, todėl jo darbas AB LESTO buvo nelegalus, kaip apibudinta DK 98 str. Apeliantas taip pat kaltina teismą tuo, kad teismas nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų, netaikė jokių kitokių alternatyvų darbuotojo teisių gynybos būdo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo apeliacinių skundų bei ieškovo atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2010-12-13 reorganizavimo proceso metu sujungus AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB ,,VST“ buvo įsteigta nauja bendrovė AB LESTO, kuri nuo 2010-12-31 perėmė nurodytų akcinių bendrovių teises ir pareigas tame tarpe ir įsipareigojimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais, struktūrinių pertvarkymų neįvyko (b.l.55-56). Ieškovas pagal 2003-05-19 darbo sutartį su vėlesniais pakeitimais dirbo AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ Panevėžio regiono Biržų skyriaus Elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareigose, sutartimi sulygtas darbuotojo darbo užmokestis - 2150 Lt ( b.l. 34-35, 37-38, 40). Ieškovo darbdavys AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ pasibaigė 2010-12-31 reorganizavus AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB ,,VST“ sujungimo būdu, sukūrus tos pačios teisinės formos bendrovę AB LESTO.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 2010-12-27 pranešimu ieškovui buvo pasiūlyta po darbdavio AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ reorganizacijos tęsti darbą AB LESTO tomis pačiomis darbo sutarties sąlygomis, nes dėl ieškovo darbdavio su kita bendrovė sujungimo pasikeitė tik darbdavio pavadinimas, o būtinosios darbo sutarties sąlygos ieškovui nepasikeitė (b.l.43). Ieškovas 2010-12-29 pasirašė šį pasiūlymą, nurodydamas, kad nesutinka pakeisti darbo sutarties sąlygų ir pasirašyti susitarimo dėl darbo sutarties pakeitimo, taip pat ieškovas 2011-02-19 prašymu ir 2011-03-18 pranešimu kreipėsi į AB LESTO dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. straipsnį, išnokant kompensaciją (b.l.45-46). Nors atsakovas 2011-03-03 pranešimu ieškovui išaiškino, kad nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį nėra pagrindo (b.l.47), ieškovas nuo 2011-03-22 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties (b.l. 52, 70-71), todėl atsakovas 2011-04-14 nutraukė darbo sutartį su ieškovu DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu už šiurkštu darbo pareigų pažeidimą - neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (b.l. 4).
Šioje byloje nagrinėjama situacija, kai ieškovas (darbuotojas) neatvyko į darbą manydamas, kad jis turėjo būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva 129 str. pagrindu, o dėl ieškovo pravaikštos (ieškovo neatvykimo į darbą 2011 m. kovo 22 -25 dienomis) atsakovo (darbdavio) buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovas faktinių aplinkybių, kad 2011 m. kovo 22 -25 dienomis neatvyko į darbą neginčija, tačiau reikalauja, kad ieškovo atleidimo iš darbo formuluotė turi būti keistina į DK 129 str., nes atsakovas AB LESTO, kaip AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ teisių perėmėjas, turėjo pareigą nutraukti darbo sutartį su ieškovu LR DK 129 str. pagrindu, kadangi ieškovas nesutiko dirbti AB LESTO pasiūlytomis darbo sąlygomis.
Iš ieškovo teiginių darytina išvadą, kad darbdavio sujungimas su kita įmone ir pavadinimo pakeitimas bei jo nesutikimas dirbti teisių perėmėjo įmonėje (nors ieškovo būtinosios darbo sąlygos nepasikeitė) yra pakankamas pagrindas darbdaviui atleisti ieškovą darbdavio iniciatyva DK 129 str. nustatytą tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo teiginiai visiškai nepagrįsti, nes neatitinka Darbo kodekso nuostatų reikalavimus.
Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę nustatyti DK 138 straipsnyje - įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Tai reiškia, kad ieškovo darbdavio AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB ,,VST“ sujungimo ir bendrovės AB LESTO įsteigimo faktas savaime nesudaro atsakovui teisinio pagrindo atleisti ieškovą darbdavio iniciatyva pagal DK 129 straipsnį.
Ieškovo nesutikamas dirbti jo darbdavio teisių perėmėjo įmonėje taip pat negali būti savarankišku pagrindu darbdaviui atleisti ieškovą savo iniciatyva pagal DK 129 straipsnio pagrindu, nes pagal šio straipsnio nuostatas darbdavys gali atleisti darbuotoją, dirbantį pagal terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, kai nėra darbuotojo kaltės, tik ypatingais atvejais, esant svarbioms priežastims, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ypatingais atvejais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, įvertinus jo specifiką, veiklą, bei kiti panašūs atvejai, priklausomai nuo kiekvienos nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, susidariusios situacijos ypatumų, o svarbios aplinkybės, kurioms esant gali būti konstatuojamas pagrindas atleisti darbuotoją, nesant jo kaltės, gali būti susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat ekonominėmis, technologinėmis priežastimis darbovietėje, jos struktūriniais pertvarkymais ir panašiai (DK 129 straipsnio 2 dalis).
Taigi, nustačius, kad atleisti ieškovą iš darbo DK 129 str. pagrindu nebuvo nei ypatingų atvejų, nei svarbių priežasčių, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra darbo sutarties nutraukimo sąlygų, numatytų DK 129 str., todėl darbdavys ne tik neturėjo pareigos, bet ir teisės nutraukti darbo sutartį DK 129 str. pagrindu, nes ieškovo pareigybė išliko, darbo užmokesčio sąlygos dėl reorganizacijos nebuvo pakeistos, ieškovo perkėlimo į AB LESTO metu galiojo AB ,,Rytų skirstomųjų tinklai“ Elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareiginiai nuostatai. Nors 2011-01-18 buvo patvirtinti AB LESTO Elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareiginiai nuostatai, kurių turinys nėra identiškas AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ Elektros apskaitų grupės inžinieriaus pareiginių nuostatų turiniui, tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad inžinieriaus funkcijas yra tapačios, o nuostatai yra keičiami dėl to, kad keičiasi teisės aktų reikalavimai įmonės veiklai, inžinieriaus veikloje naudojama tobulesnė įrangą ir prietaisai. Kad ieškovo kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai neleidžia atlikti funksijas, numatytas pareiginiuose nuostatuose, ieškovas neįrodinėja. Dėl to apelianto teiginys, kad jo darbo krūvis ir atliekamų funkcijų žymiai padidėjo, nepatvirtintas įrodymais.
Apelianto teiginys, kad darbdavio AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ reorganizavimas sujungimo būdu ir yra jo struktūrinis pertvarkymas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Aiškindamas struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties, sampratą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pasisako, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį, realumas nustatomas pagal tai, ar dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas atitinkamo valdymo organo sprendimas, kuris turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. S. v. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, bylos Nr.3K-3-488/2009; kt.).
Kad atsakovas neturi pagrindo nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio pagrindu, ieškovui buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta 2011-03-18, tačiau ieškovas žinodamas kad darbo sutartis su jo nėra nutraukta, 2011 m. kovo 22 -25 dienomis neatvyko į darbą be jokių svarbių priežasčių.
Apeliantas teisingai cituoja DK 120 str. 1d. nuostatas, kad darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas ir jeigu darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, tačiau apeliantas, nepagrįstai teigia, kad įstatymas nekonkretizuoja, kokios konkrečios darbo sutaries sąlygas turi pasikeisti. Įstatymas turi būti aiškinamas sistemiškai. Minėta, kad darbdavys gali atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnį tik ypatingais atvejais ir ir esant svarbioms priežastims. Apelianto akcentuojamas nesutikimas dirbti AB LESTO tomis pačiomis sąlygomis galėjo būti pagrindu ieškovui nutraukti sutartį pačiam prašant arba prašyti nutraukti sutartį šalių susitarimu.
Dėl kitų apelianto teiginių. Atsakovo viešas pasiūlymas vertinamas kaip bendro pobūdžio konsultacija. Ieškovo individualiam 2010-12-27 pasiūlyme konkrečiai nurodyta, kad pasikeis įmonės (darbdavio) ir padalinio pavadinimas, o pareigos ir atlyginimas nepasikeitė (1t., b.l.l. 43, 64). Atsakovas 2011-03-03 pranešimu ieškovui išaiškino, kad nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms nesuprantamas ieškovo teiginys, kad jis tikėjosi gauti išeitinę kompensaciją. Apelianto teiginys, kad nuo 2010-12-13 reorganizacijos nebeliko jo darbdavio, nutruko darbo sutartis, dirbti AB LESTO jis nesutiko, todėl jo darbas AB LESTO buvo nelegalus, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Jau buvo minėta, kad AB LESTO perėmė AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB ,,VST“ visas teises ir pareigas, tame tarpe ir įsipareigojimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais, todėl darbuotojų darbo santykiai nenutrūko. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nutraukimo įforminimas priklauso darbdavio kompetencijai. Darbo santykiams nutraukti kiekvienu atveju darbuotojo atžvilgiu darbdavys išleidžia lokalinį aktą (įsakymą, patvarkymą ar kt.), kuriame nurodo darbo sutarties nutraukimo datą ir pagrindą. Kol toks dokumentas nepriimtas, laikyti save atleistu iš darbo ieškovas neturėjo pagrindo.
Apeliantas, teigdamas, kad DK 124 str. 1p. nukreipia į kitus DK straipsnius bei kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, nenurodė, koks šio konkrečiu atveju turi būti taikomas specialius įstatymas. Apeliantas taip pat kaltina teismą tuo, kad teismas nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų, netaikė jokių kitokių alternatyvų darbuotojo teisių gynybos būdo, tačiau apeliaciniu skundu neprašo nei naujų įrodymų reikalavimo arba pateikimo, nei kitokio gynimo būdo. Kadangi ieškovas turėjo profesionalų atstovą - advokato padėjėją, tai teisėjų kolegija mano, kad šio konkrečiu atveju teismas neturėjo pareigos imtis iniciatyvos rinkti įrodymus (apeliantas nenurodė, kokių įrodymų trūksta), taip pat nesant ieškovo atstovo prašymų, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynybos būdą.
Nustačius, kad atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 129 straipsnį nėra teisinio pagrindo ir apie tai atsakovas 2011-03-18 pranešimu ieškovui aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, tačiau ieškovas žinodamas kad darbo sutartis su jo nėra nutraukta, 2011 m. kovo 22 -25 dienomis neatvyko į darbą be jokių svarbių priežasčių, ir kad ieškovas neginčija byloje nustatytų aplinkybių, kad padarė pravaikštą, neatvyko į darbą 2011 m. kovo 22 -25 dienomis be svarbių priežasčių, tai pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atleisti ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai, negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisėtas ir visiškai pagrįstas, nes teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė materialinės it procesinės teisės normas, atsižvelgė į LAT praktiką.
Kadangi apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui arba pakeitimui, tai apeliacinės instancijos teismas palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1d. 1 p., 331 str. teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.