Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą teistas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1030 Eur (bausmę atlikęs),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. D. 2025 m. rugsėjo 8 d., apie 17.06 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0153 jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais K. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi ir parodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo kelias dienas iš eilės. Apie įvykio dieną gali pasakyti tik tiek, kad buvo namuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus, tuomet buvo automobilyje, kurį vairavo draugas, tačiau kaip atsisėdo už vairo pats pasakyti negali, kadangi tos dienos beveik neatsimena. Pamena, jog prabudo policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Teisę vairuoti įgijo gimus vaikams, vežiodavo juos į gydymo įstaigas, darželius. Teisę vairuoti buvo praradęs 2021 m. Minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso jo mamai. Nedirba jau 2 metus, registruojasi Užimtumo tarnyboje bei ieškosi darbo, supranta, kad vairuotoju dirbti nebegalės. Suvokia savo poelgio pavojingumą, tačiau prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi turi 2 mažamečius vaikus, prisideda prie jų auklėjimo.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad apie 17.45 val. baigė darbą, adresu (duomenys neskelbtini), ir važiavo namo. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), apie 17.58 val., iš priekio atvažiavo automobilis „Toyota Prius“, raudonos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, kas vairavo taip pat nematė. Tuomet netikėtai minėtas „Toyota Prius“ automobilis išvažiavo į priešpriešą ir rėžėsi į jo vairuojamą automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas jam priklausančio automobilio kairįjį šoną. Po smūgio „Toyota Prius“ vairuotojas net nesustodamas nuvažiavo, tik spėjo pamatyti, jog vinguriuodamas po kelią, vis išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo toliau (duomenys neskelbtini) link pėsčiųjų tilto ir nusuko į daugiabučio kiemą. Tuomet paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, kaip tuo metu iš priekio važiavusi mergina jam pamojo ranka, jog matė, kur nusuko „Toyota Prius“ automobilis ir nuvažiavo paskui jį (b. l. 64–65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Z. D. parodė, kad K. D. yra jos sūnus. Automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji nusipirko maždaug prieš 4 metus. Automobilį pirko ji, tačiau juo rūpinasi tiek ji, tiek sūnus K. Kad K. vairavo automobilį „Toyota“ girtas sužinojo tik vakar, tai yra 2025 m. rugsėjo 10 d., kai policijos pareigūnai jai į namus atvežė šaukimą atvykti į apklausą. Tikrai nežinojo, jog K. jos automobilį vairuos apsvaigęs nuo alkoholio. K. tikrai žino, jog negalima vairuoti automobilio išgėrus, nežino, kodėl jis nusprendė sėsti už vairo girtas. Automobilis „Toyota Prius“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, todėl prašo jį grąžinti (b. l. 70–72).

Iš 2025 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto R. J. tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2025 m. rugsėjo 8 d., apie 17.06 val., patruliuodami kartu su SPS vyresn. specialistu specialistu R. Š. nustatytame maršrute iš Kauno apskr. VPK VTV OVS budėtojo gavo pranešimą, kad prieš 2 minutes gatvėje automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pranešėjo automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. „Toyota“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pranešėjas laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo apdaužytą „Ford Fiesta“ automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau nustatyta vairuotojas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodė kryptį link kur nuvažiavo automobilis apgadinęs jo vairuojamą transporto priemonę. Ieškant minėtos „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo moterį, kaip vėliau POLIS II naršykle nustatyta, kad tai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri mojavo jiems rodydama kryptį, link kur pasišalino eismo įvykį sukėlęs vairuotojas, teigdama, jog vyriškis vilkėjo melsvos spalvos marškinėlius. Privažiavę adresu (duomenys neskelbtini), prie bendrabučio, vienoje iš laiptinių minėta moteris pastebėjo įbėgantį asmenį, kuris atitiko jos apibūdinimus. Nusivijus asmenį, šis užbėgo į bendrabučio 4-ąjį aukštą, kuriame jie su kolega G. A. jį ir rado. Kaip vėliau nustatyta, galimai eismo įvykį sukėlęs ir „Toyota“ automobilį vairavęs asmuo yra K., D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Jis iš karto pripažino vairavimo ir sukelto eismo įvykio faktą, teigė jog gailisi ir tai padarė būdamas neblaivus. Nusivedus asmenį prie tarnybinės transporto priemonės, prie „Toyota“ automobilio taip pat pastebėjo stovintį K. D. draugą, kartu su K. sėdėjusį „Toyota“ automobilyje. Kaip vėliau nustatyta, tai M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris nurodė jog norėjo vykti namo ir dėl savo neblaivumo nežino kodėl draugas, tai yra K. D. sėdo vairuoti transporto priemonės. Taip pat nurodė, jog dėl savo neblaivumo neatsimena ar K. D. sukėlė eismo įvykį, bet neneigia jog K. D. automobilį vairavo būdamas neblaivus. 17.31 val. patikrinus K. D. alkotesteriu „Alcotest Drager 7510“ Nr. ARPK-0153, patikros sertifikato Nr. 2267658, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,45 prom. neblaivumas, o 17.46 val. antru pūtimu nustatytas 2,44 prom. neblaivumas. 17.37 val. patikrinus M. Š., pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,44 prom. neblaivumas, o 17.53 val. antru pūtimu nustatytas 2,83 prom. neblaivumas. Daugiau apie įvykį tyrimui naudingos informacijos asmenys nenurodė. Dėl bandymo rasti asmenį vairavusį transporto priemonę, kuris sukėlė eismo įvykį, su minėtu pranešėju V. M. išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių nepavyko (b. l. 87).

Iš 2025 m. liepos 24 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykus (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), matomas asfaltuotas kelias. Ant kelio, eismo įvykio vietoje, matomos automobilio stiklų duženos. Automobilių išsidėstymas ir matavimai matomi eismo įvykio schemoje (b. l. 12–14, 15–19).

Iš 2025 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrimas pirmas pareigūno kūno kamerų įrašas, gautas iš policijos sistemos „kūno kameros“. Vaizdo įraše girdimas policijos pareigūno balsas, tačiau jo nesimato. Vaizdo įraše matomas policijos ekipažas, įsukantis į daugiabučių, automobilių stovėjimo aikštelę bei tamsiai raudonos spalvos „Toyota Prius“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio priekines keleivio dureles atidarantis ir alkoholinius gėrimus rankose laikantis asmuo vilki raudonos „Adidas“ spalvos maikę, džinsinės medžiagos bridžus. Policijos pareigūnas pasiteirauja ar asmuo yra vairuotojas, tačiau šis atsako, jog išsikvietė taksi. Vaizdo įraše matomi aplinkiniai žmonės teigia, jog tai ne tas asmuo, jis pasišalino iš vietos.

Apžiūrimas antras vaizdo įrašas, jame matoma daugiabučio laiptinė, kurioje policijos pareigūnas sulaiko galimai girtą, automobilį vairavusį asmenį, kuris vilki pilkos spalvos maikę ir juodos spalvos šortus. Policijos pareigūnas pasiteirauja asmens kur šis važiavo, tačiau pastarasis neigė kažkur važiavęs, todėl asmuo nuvedamas iki tarnybinio automobilio.

Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas, jame policijos pareigūnas užfiksuota 2,45 promilių neblaivumą asmeniui vairavusiam automobilį. Vaizdo įraše paaiškėja, jog asmuo, kuris ankščiau minėjo, kad automobilio nevairavo, galimai vairavęs girtas ir padaręs eismo įvykį. Sulaikytas asmuo viską suprantantis sėdo už vairo, teigia, kad nesuprato kaip viskas įvyko, gailisi ir sutinka su padarytu nusižengimu. Policijos pareigūnas užfiksuoja 2,44 promilių neblaivumą asmeniui, kuris vyko kartu. Patikrinamas sulaikyto vairuotojo automobilis, už nurodymų nevykdymą sulaikomas kartu važiavęs asmuo. Antru pūtimu „Toyota Prius“ vairuotojui nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 80–82).

Iš 2025 m. rugsėjo 8 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. D. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0153, patikros sertifikato Nr. 2267658, 2025 m. rugsėjo 8 d. 17.31 val. pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 17.46 val. K. D. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. K. D. su tikrinimo rezultatais susipažino ir pasirašė (b. l. 20).

Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas/savininkas yra Z. D., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 59–60).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės – „Toyota Prius“, pasirinkti metai 2025 m. rugsėjo mėn., kaina Lietuvoje 3410,00 Eur su PVM (b. l. 61).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas K. D. 2025 m. rugsėjo 8 d., apie 17.06 val., (duomenys neskelbtini), vairavus motorinę transporto priemonę, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0153, nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų V. M. ir Z. D. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, kitų objektų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis K. D. savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad dėl neblaivumo įvykio dienos beveik neatsimena, žino tik tiek, kad alkoholinius gėrimus vartojo kelias dienas, buvo išvažiavęs su draugu automobiliu, tačiau kada tiksliai ir kodėl pats sėdo prie automobilio vairo nurodyti negali. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja liudytojo V. M. parodymams, kadangi kaltinamojo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešą bei rėžėsi į jo vairuojamą automobilį ir nesustodamas nuvažiavo pavojingai manevruojant po kelią. Be to, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina minėtam automobilio vairuotojui, kaip vėliau paaiškėjo K. D., nustatytus neblaivumo požymius. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolais peržiūrėta vaizdo medžiaga, tai yra policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti įrašai. 2025 m. rugsėjo 8 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkotesteriu 2025 m. rugsėjo 8 d. 17.31 val. K. D. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, 2025 m. rugsėjo 8 d. 17.46 val. – 2,44 promilių neblaivumas. Kaltinamasis su alkotesterio duomenimis sutiko.

Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad K. D. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vairavo automobilį „Toyota Prius“, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. D. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, kad už tokio draudimo nepaisymą gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: vairavo automobilį nepaisant to, jog neseniai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo K. D. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kurio neblaivumas viršija 1,51 promilės alkoholio koncentraciją, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. D. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors K. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą įvertina šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nusikalstamą veiką, t. y. transporto priemonės vairavimą neblaiviam, K. D. padarė dienos metu, t. y. apie 17.06 val., miesto teritorijoje, esant intensyviam eismui, žmonių judėjimui gatvėmis. Darydamas nusikalstamą veiką, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, buvo taip apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir vartojamų vaistų, kad apskritai nesuvokė, kad vairuoja transporto priemonę. Būdamas tokioje būsenoje ir vairuodamas transporto priemonę, K. D. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė kitą transporto priemonę. Toks kaltinamojo elgesys buvo ypač pavojingas ir rodo jo atsainų požiūrį į kitus asmenis, jų sveikatos bei turto saugumą. Atsižvelgiant į K. D. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas vertina, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta atsitiktinumo dėka.

Skiriant bausmę įvertinama ir kaltinamojo K. D. asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, tai yra vairavimą esant neblaiviam, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebaustas (b. 1. 100). Kaltinamasis VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė, gydytas nebuvo (b. 1. 96, 99). K. D. yra išsiskyręs, turi pagrindinį išsilavinimą, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad ankstesniais procesiniais sprendimais kaltinamajam skirtos švelnesnės bausmės nebuvo pakankami faktoriai, kurie galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo jo tolesnio nusikalstamumo, asmuo yra linkęs nusikalsti ir daryti analogiškas nusikalstamas veikas, kaltinamajam už vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tikslinga skirti griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į K. D. nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, vertinant tai, kad jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, be to, kaltinamasis nors ir nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi 2 mažamečius vaikus, prisideda prie jų auklėjimo ir išlaikymo. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 6 dalies 8 ir 10 punktuose, tai yra neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, dėl nusikaltimo padarymo jis prisipažino ir gailėjosi, praeityje teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų terminui. Šis terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. rugsėjo 15 d.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Z. D. (b. l. 59–60), kuri nurodė visiškai nežinojusi, kad jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl iš kaltinamojo K. D. konfiskuotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 3410,00 Eur.

V. Dėl procesinių išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. APD-2025-10144 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam K. D. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 154,17 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo K. D. valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas tokio pobūdžio bylose yra privalomas bei tai, kad K. D. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų apie jo turtą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 154,17 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

VI. Kiti klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. K. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 147–150, 151–154), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, nutarimu grąžintas savininkei Z. D. (b. l. 73–77);

- CD kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kameros įrašais, saugomas prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. D. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant K. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti kaltinamajam K. D. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. rugsėjo 15 d.;

- konfiskuoti automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3410,00 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų).

Kaltinamajam K. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo K. D. nepriteisti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros įrašais, saugomą prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktin saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.