Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-12 · Byla Nr. ATP-159-318/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
ATP-159-318/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11917-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-159-318/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-11917-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 79.1; 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo G. K. pripažintas kaltu:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubaustas 150 Lt dydžio bauda;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubaustas 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) arba 869 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už tai, kad jis 2014 m. spalio 8 d. 15.48 val. Vilniaus g. 65, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiuojančio krovininio automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Magyar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą, toliau tęsdamas judėjimą atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 515, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadino savo automobilį, priekabą „Magyar“ bei kelio ženklus. „Lexus“ vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas KET taisykles. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., 133 p., 234 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukas G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Pažeidėjo manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl kai kurių iš viso nepasisakė, nesivadovavo teismų praktika, todėl dėl jo kaltės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarė klaidingą išvadą.

G. K. nuomone, bet kokios abejonės dėl eismo įvykį sukėlusio asmens tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos turi būti vertinamos kaltininko naudai. Pažeidėjas pažymi, kad tai, jog jis neturėjo tyčios išvengti administracinės atsakomybės ir iš eismo įvykio vietos pasišalino siekdamas surasti techninę pagalbą – tralą automobiliui transportuoti, patvirtina A. A. rašytinis paaiškinimas, kad po eismo įvykio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prie jo priėjo ir pasakė, kad greitai ateis, nes eina ieškoti tralo. Jis grįžo po 1.5 val. Liudytojas pareigūnas A. J. taip pat parodė, kad G. K. sugrįžo į eismo įvykio vietą. Tai patvirtina, kad G. K. iš eismo įvykio vietos nepabėgo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. pažymi, jog, nors jis vėliau sužinojo, kad vilkiko vairuotojas po įvykio buvo prie jo priėjęs, tačiau pastarasis neprisistatė ir nenurodė, kokie apgadinimai vilkikui buvo padaryti. Be to vilkikas po smūgio važiavimo krypties nepakeitė. G. K. pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis gerai matė už 100 m. sustojusį krovininį automobilį DAF. Atsižvelgiant į tai, lieka nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimas, kad jis manė, jog vilkikas nesustojo ir nuvažiavo. Be to iš vilkiko vairuotojo paaiškinimų matyti, jog jis pažeidėjui nereiškė jokių pretenzijų. G. K. atkreipia dėmesį į tai, jog jis bendradarbiavo su pareigūnais, kelių policijos valdyboje surašė pasiaiškinimą. Pažeidėjas pažymi, jog jis buvo apsidraudęs civiline atsakomybe, todėl jam nebuvo jokio reikalo slėptis ar vengti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio.

Nors apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad G. K. nudaužė kelio ženklą ir tokiu būdu padarė materialinę žalą kelio įrengimams, tačiau tai, pažeidėjo nuomone, neatitinka tikrovės. Iš filmuotos medžiagos matyti, jog kelio ženklas nebuvo nulaužtas. Kliudytas plastmasinis stulpelis buvo nenulaužtas, o išrautas. Jį galima lengvai pastatyti į vietą. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. manymu, darytina išvada, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė žalą kelio įrengimams. Atsižvelgiant į tai, G. K. manymu, jis apie įvykį pranešti policijai neprivalėjo.

Atsiliepimo į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

G. K. apeliaciniame skunde pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymo neginčija.

Pagrįstas G. K. skundo argumentas, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo veiksmai, tam tikram laikui pasitraukiant iš eismo įvykio vietos, sudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., sudėtį.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (redakcija galiojusi iki 2014-10-11). Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. teismo posėdžio metu aiškino, jog jis suprato, kad kliudė krovinį automobilį, tačiau buvo įsitikinęs, kad eismo įvykio metu apgadino tik savo transporto priemonę, todėl apie eismo įvykį nepranešė policijai, bet išėjo ieškoti techninės pagalbos, kad kuo greičiau patrauktų nuo kelio nuvažiavusią savo transporto priemonę (b. l. 40-41). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. tarnybinio pranešimo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. pripažino, kad eismo įvykį sukėlė jis bei nurodė, kad, įvykus eismo įvykiui, jis pagalbos prašyti nuėjo į šalia „LUKOIL“ degalinės esantį autoservisą, nes žinojo, kad ten dirba jo pažįstamas, tačiau pastarasis ten jau nebedirbo. Todėl G. K. nuėjo pas kitą pažįstamą, gyvenantį prie prekybos centro „Norfa“, tačiau, jo neradęs namuose, grįžo į įvykio vietą (b. l. 13-14). Tai, kad G. K. išėjo ieškoti techninės pagalbos ir žadėjo kuo greičiau grįžti, patvirtina byloje esantis krovininio automobilio DAF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. A. paaiškinimas, jog eismo įvykį sukėlusio automobilio Lexus vairuotojas pasakė, jog netoliese turi pažįstamą, todėl netrukus grįš (b. l. 7,8). Liudytojas V. J. patvirtino, kad įvykio dieną 15.40 val. jam paskambino G. K. ir paprašė padėti pervežant automobilį Lexus. Liudytojas išsiaiškinęs, ar tokią paslaugą galės suteikti G. K., paskambino tuo numeriu, kuriuo pastarasis jam skambino, tačiau atsiliepė nepažįstamas asmuo (b. l. 51). Tai patvirtina liudytojo P. K. parodymai, kad jis dirba šaltkalviu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galimai 2014 m. spalio 8 d. į jo darbą užėjo G. K., kuris ieškojo tralo. Kadangi įmonė tokių paslaugų neteikė, G. K. pasinaudojo liudytojo telefonu. Po 2-3 min. į liudytojo telefoną paskambino jam nepažįstamas asmuo ir paklausė, ar gali kalbėti su Gintautu. Pastarojo tuo metu įmonėje jau nebebuvo (b. l. 52). Liudytojas A. V. patvirtino, jog jis pažįsta G. K.. Pastarajam žinoma, kad jis turi tralą, kuriuo gali nutemti automobilius. Liudytojas patvirtino, kad jis G. K. nutemti automobilio nepadėjo, nes jo 2014 m. spalio 8 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nerado namuose (b. l. 52). Iš pareigūnų M. T. ir A. J. tarnybinių pranešimų matyti, jog G. K. į eismo įvykio vietą grįžo maždaug po valandos – apie 17.00 val. (b. l. 12, 13-14). Tai neprieštarauja G. K. aiškinimui, jog jis, išėjęs ieškoti techninės pagalbos, užtruko, nes iki liudytojo A. V. namų, adresu Miško g. 3, jis 2.24 km atstumą nuėjo pėsčiomis.

Nors iš bylos medžiagos matyti, jog iš pradžių kartu automobilyje LEXUS RX400h važiavęs G. K. sūnus R. K. aiškino, jog automobilį vairavo ne jo tėvas, o jis, taip tvirtino ir pats G. K., tačiau vos tik buvo patikrintas administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. blaivumas, pažeidėjas prisipažino, kad jis vairavo automobilį. Liudytojas pareigūnas A. J. teismo posėdžio metu parodė, jog G. K. blaivumas buvo patikrintas iš karto po to, kai jis sugrįžo į eismo įvykio vietą (b. l. 52). Jam nustatytas 0,35 promilių girtumas - leistinos normos neviršijo (b. l. 5). Taigi tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. į eismo įvykio vietą sugrįžo bei vos patikrinus blaivumą pripažino, kad jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, patvirtina, G. K. savo veiksmais nesiekė apsunkinti eismo įvykį sukėlusio kaltininko nustatymo, eismo įvykio aplinkybių atskleidimo ar išvengti galimai padarytos žalos atlyginimo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykis buvo sukeltas judrioje Vilniaus gatvėje šviesiu paros metu. Eismo įvykį matė ir pakelėje sustojo ne vienas automobilis. Taip pat sustojo ir transporto priemonės LEXUS kliudytas krovininis automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi įsidėmėti automobilio LEXUS valstybinius numerius ir apie eismo įvykį pranešti policijos pareigūnams galėjo bet kuris eismo dalyvis. Pažymėtina, jog automobilis LEXUS RX400h yra registruotas būtent G. K. vardu. Be to eismo įvykio vietoje saugoti transporto priemonę liko G. K. sūnus R. K., kuris bendravo su į eismo įvykio vietą atvykusiais pareigūnais. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad G. K. iš eismo įvykio vietos trumpam pasišalino, ne norėdamas kuo greičiau per pažįstamus asmenis susirasti techninę pagalbą, tačiau siekdamas už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą išvengti administracinės atsakomybės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors G. K. automobilis kliudė krovininį automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ši transporto priemonė važiavimo trajektorijos nepakeitė ir buvo saugiai sustabdyta 100 m. atstumu nuo eismo įvykio vietos. Bylos duomenys patvirtina, jog buvo apgadintas puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis ir užpakalinis dešinės pusės žibintas (b. l. 4). Nors krovininio automobilio DAF vairuotojas paaiškinime nurodė, kad jis jautė automobilių kontaktą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. aiškinimą, jog šios transporto priemonės vairuotojas A. A. jam apie padarytą žalą nepranešė ir jokių pretenzijų nereiškė. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog eismo įvykio metu taip pat buvo apgadintas kelio ženklas Nr. 515. Byloje esantis VĮ „Automagistralės“ raštas patvirtina, kad dėl 2014 m. spalio 8 d. nusukto kelio ženklo Nr. 515 įmonė žalos nepatyrė. Tai neprieštarauja administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. aiškinimui, jog jis buvo įsitikinęs, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta tik jam priklausanti transporto priemonė LEXUS RX400h, daugiau niekas nenukentėjo. Objektyvių, pirmiau aptartų faktinių duomenų visetas neprieštarauja tam, kad G. K. stengėsi kuo greičiau surasti techninę pagalbą, kad nutemptų nuo kelio nuvažiavusį apgadintą savo automobilį Lexus, todėl nemanė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia Kelių eismo taisykles, t.y. elgiasi neteisėtai. Tai, kad G. K. į eismo įvykio vietą sugrįžo, sutiko tikrintis blaivumą, pripažino vairavęs transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį, patvirtina, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios išvengti administracinės atsakomybės, ar savo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Vadovaujantis teismų praktika, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (nutartys bylose Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad G. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įrodyta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimas keistinas: administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., G. K. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutarė:

G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą pakeisti: administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., G. K. atžvilgiu nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė