- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- I-1490-394/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. R. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. R. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 86-TE-166 „Dėl inspektorės E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas, įpareigoti Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sumokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo nušalinimo nuo darbo dienos (2017 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde (b. l. 2–8) nurodė, kad nesutinka su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių aps. VPK) viršininko 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 86-TE-166 „Dėl inspektorės E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – įsakymas), mano, kad jis priimtas nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo. Pareiškėja paaiškino, jog Telšių aps. VPK viršininkas 2017 m. balandžio 28 d. jai įteikė minėtą įsakymą dėl jos atleidimo iš vidaus tarnybos, įsakymas buvo be datos, nepasirašytas, tą pačią dieną ji buvo atleista. Įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos buvo priimtas remiantis 2017 m. balandžio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje pasiūlyta pareiškėją atleisti iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, nurodyta tarnybinio patikrinimo išvada yra nepagrįsta, neteisėta ir negali būti atleidimo pagrindu. Pareiškėja buvo Telšių aps. VPK viršininko įsakymu 2017 m. balandžio 7 d. nušalinta nuo pareigų ir šiuo laikotarpiu nutarta jai nemokėti darbo užmokesčio. Nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki atleidimo iš tarnybos pareiškėja negavo darbo užmokesčio, buvo priverstinė pravaikšta, tai yra neteisėta ir neteisinga. Pareiškėja iš darbo atleista ir nušalinta nuo pareigų nepagrįstai, nesant tam pagrindo, nenustačius kaltės, veikimo ar neveikimo, dėl kurio ji būtų pripažinta kalta ir kuris būtų vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Tarnybinis patikrinimas jai buvo inicijuotas ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris šiuo metu yra nutrauktas, pagrindu, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir pareiškėja atleista iš tarnybos nelaukiant šios bylos baigties. Atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo nesilaikoma formuojamos teisminės praktikos, kurioje, aiškinant Statuto reikalavimus, laikomasi pozicijos, kad pareigūno vardo pažeminimas yra sietinas su tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė įvykdžius tam tikrą veikimą arba neveikimą, priešingą teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams; ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti. Minėtos pasekmės nustatomos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir t. t. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, ko visuomenė tikisi iš pareigūnų. Pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas arba neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Pagal Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisei ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno kaip pažeminusio pareigūno vardą atsakomybė kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Pareiškėja pabrėžė, jog jos kalti veiksmai nebuvo nustatyti, už jokį pažeidimą, priešingą teisei veikimą ar neveikimą ji nebuvo nubausta ir joks jos veikimas ar neveikimas negalėjo sukelti pasekmių. Todėl, atsižvelgiant į minėtą teismų formuojamą praktiką, nėra ir negali būti aplinkybių visumos, kurios sudaro pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėja buvo nuo tarnybos nušalinta iš karto po to, kai 2017 m. balandžio 7 d. tarp pareiškėjos ir jos buvusio vyro A. R. kilo menkavertis, kaip paaiškėjo nesukėlęs jokių teisinių pasekmių, konfliktas. Policijos pareigūnai neadekvačiai reagavo į gautą pranešimą iš jos buvusio vyro A. R.. Policijos pareigūnai iš karto ją sulaikė, uždėjo antrankius, nuvežė į areštinę, buvo nepagrįstai suvaržyta jos laisvė, pareiškėja buvo pažeminta savo kolegų akyse, taip pat ir žiniasklaidos priemonėse, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, nes ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, paskleidžiant detales apie privatų gyvenimą (kad augina mažametę dukrą, kur gyvena, kad yra išsituokusi). Telšių komisariato pareigūnai nesiaiškino jokių įvykio aplinkybių, vienareikšmiškai neatlikę tyrimo konstatavo pareiškėjos kaltę, ją sulaikė ir uždarė į areštinę, nors kitas konflikto dalyvis, kuris įvykio metu buvo neblaivus, be to, du kartus pripažintas kaltu už smurtą pareiškėjos atžvilgiu (paskutinį kartą teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, baustas už pasipriešinimą), nebuvo sulaikytas ir uždarytas, iki kol bus išsiaiškintos aplinkybės. Pareigūnų šios objektyvios aplinkybės nedomino ir jie situacijos aplinkybių netyrė. Dėl pareiškėjos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tuo pagrindu ji buvo nušalinta nuo tarnybos, net neišsiaiškinus aplinkybių ir nelaukus jokio procesinio sprendimo priėmimo. Iš karto ši informacija komisariato iniciatyva buvo paviešinta masinėse visuomenės informavimo priemonėse: laikraščiuose, portaluose ir pan. Tokiu būdu pareigūnai, viešindami nepatikrintą, neištirtą informaciją, kuri neatitinka tikrovės, darydami tai neobjektyviai, savo pranešimu spaudai, savo veiksmais kenkė policijos vardui. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas pareiškėjos atžvilgiu yra nutrauktas. A. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą, priimtame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus, buvo konstatuota, kad konflikto metu E. R. ir A. R. fizinio smurto vienas kito atžvilgiu nenaudojo, kad nei vienas iš jų fizinio skausmo taip pat nepatyrė, todėl nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių, todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjos nušalinimas ir atleidimas nuo tarnybos nesudaro būtinųjų šiuo pagrindu atleisti pareigūno vardo pažeminimo požymių, be to, pažeidė pareiškėjos nekaltumo prezumpciją, sukėlė pareiškėjai ypatingai neigiamas pasekmes. Pareiškėja dėl atleidimo iš darbo labai išgyvena, sutriko sveikata. Policijos komisariato darbuotojai nelaukė ikiteisminio tyrimo baigties, iš karto inicijavo tarnybinio patikrinimo procedūrą, kurios nesustabdė iki kitų teisiškai reikšmingai sprendimų priėmimo. Tuo pagrindu padarė neteisingas išvadas, dėl kurių pareiškėja buvo nepagrįstai atleista. Nebuvo įrodyta pareiškėjos kaltė dėl pažeidimo padarymo, juo sukeltos pasekmės, kurios galėtų būti vertinamos, kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas. Šiuo atveju, neadekvačiai reaguodami į susiklosčiusią situaciją ir nelaukdami situacijos sprendimo procesinės baigties, policijos komisariato darbuotojai priimdami skubotus sprendimus ir ją nušalindami bei faktus, kurie procesiniu sprendimu nebuvo konstatuoti, paviešindami visuomenės informavimo priemonėse, pažemino ją kaip pareigūnę, paskleisdami apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri atsispindėjo ir tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareiškėja pareigūnų veiksmus skundė Telšių imuniteto tarnybai, skundas buvo nagrinėtas formaliai, dėl jų veiksmų kreipėsi į Policijos departamentą. Visų dalyvavusių įvykyje pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, tai patvirtina, kad visi buvo susimokę prieš pareiškėją, galimai rašė pagal vieno tarnybinio pranešimo pavyzdį arba suderino parodymus. Todėl tokie tarnybiniai pranešimai negali būti laikomi objektyviais duomenimis apie įvykio aplinkybes. Vien pradėtas ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pakankamu pagrindu nušalinti pareiškėją nuo tarnybos ar atleisti, kadangi neaiški buvo jo baigtis, o patys policijos pareigūnai į aplinkybes visiškai nesigilino. Pareiškėja iš tarnybos atleista nesant procesinio dokumento, kuris konstatuotų, jog ji kalta dėl priešingo teisei veikimo ar neveikimo. Be kaltės buvo pripažinta kalta ir atleista iš tarnybos, mažametė dukra palikta be išlaikymo, pareiškėjos darbas buvo jų su dukra pragyvenimo šaltinis. Tarnybinis patikrinimas pradėtas po konflikto, jokių kitų pažeidimų, kurie sudarytų savarankišką policijos pareigūno vardo pažeminimą, pareiškėja nėra padariusi. Be to, Telšių rajono PK pareigūnai, atvykę į įvykio vietą po konflikto, elgėsi netinkamai, dėl jų veiksmų pareiškėja kreipėsi su skundais, kad būtų ištirti ir įvertinti. Policijos pareigūnai elgėsi šališkai, sulaikė ir nuvežė į areštinę tik vieną konflikto pusę, kito, tai yra A. R., nors šis buvo neblaivus, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes, nesulaikė. Pareigūnė V. U., neturėdama teisėto pagrindo, atėmė iš pareiškėjos buto raktus (ištraukė iš pareiškėjos rankinuko), neteisėtai pateko į jos butą (atrakino), neturėjo teismo nutarties kratai daryti. Jos atlikti veiksmai neadekvatūs, skuboti ir neteisėti. Pareiškėja į butą buvo atvesta su antrankiais mažametės dukters, kuri miegojo savo kambaryje ir savo lovytėje, buvo saugi, akivaizdoje. Pareigūnai gąsdino vaiką jį prižadindami, jungdami kambaryje šviesą, būdami su uniformomis ir atvesdami mamą su antrankiais. Visi šie jų veiksmai ir prievartos priemonės pareiškėjos atžvilgiu buvo taikytos nepagrįstai. Dieną, kai įvyko buitinis konfliktas tarp pareiškėjos ir jos buvusio vyro, paraleliai vyko sunkus skyrybų procesas. Konflikto dieną pareiškėja buvo nedarbinga, sirgo, su vyru sukonfliktavo ne tarnybos metu ir šis konfliktas jokios reikšmės nei jos tarnybai policijoje, nei apskritai policijai ar jos autoritetui neturėjo. 2017 m. balandžio 18 d. Telšių aps. VPK buvo registruotas E. R. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. ji atvyko pas A. R. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, nes vyksta skyrybų procesas, o be to, buvo priimtas A. R. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis. Pareiškėja nesmurtavo, tarp jos ir jos vyro buvo tik žodinis konfliktas, vyras iškvietė pareigūnus, keršydamas dėl ikiteisminio tyrimo ir 2017 m. kovo 7 d. apkaltinamojo nuosprendžio, kurį priėmė Telšių rajono apylinkės teismas. Atvykę policijos pareigūnai bei pareigūnė V. U. nekreipė dėmesio į pareiškėją, nesiaiškino situacijos, buvo tikima tik A. R. žodžiais. Pareiškėja buvo šoko, afekto būsenos, emociškai ir psichologiškai palūžusi dėl skyrybų, dėl patirto smurto. Pareiškėja atsisakė tikrintis girtumą ir nematė jokio pagrindo, nes nieko nepadarė, be to, matė, kaip pareigūnai su ja elgiasi neteisingai. Pareiškėjos sveikata buvo bloga, prašė kviesti greitąją, tačiau pareigūnai, o ypač U. vadino ją melage ir apsimetėle. Greitoji nuvežė pareiškėją į ligoninę, buvo nustatyti nubrozdinimai, suteikta pagalba. Pareigūnė V. U. nemėgsta pareiškėjos kaip kolegės, todėl specialiai taip elgėsi, ignoravo, žemino, tyčiojosi. V. U. liepė lipti pareiškėjai į penktą aukštą, nors ir neturėdama sveikatos, pareiškėja tuos nurodymus vykdė ir niekam grėsmės nekėlė. V. U. draskė duris, pati isteriškai šaukė ir gąsdino tuo metu buto viduje buvusį mažametį vaiką, kuris buvo paliktas su giminaite. Kai pareiškėja buvo sulaikyta, jai nedavė pasirašyti, ji norėjo rašyti pareiškimą, norėjo paskambinti, norėjo, kad būtų aiškinamasi situacija, norėjo kalbėtis su advokatu, tačiau jai nebuvo leista. Kai ją iš sulaikymo kameros paleido, ji pasirašė, ką jai padavė, net neskaičiusi, nesuprato, kas vyksta, buvo šoko būsenos, medikai buvo suleidę raminamųjų vaistų. Tik išleidus iš laikino sulaikymo kameros, einant į apklausą, į rankas buvo įteikti popieriai. Po kurio laiko, vartydama bylos dokumentus, pareiškėja pamatė, kad tą dieną buvo įteiktas įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų, kurio neapskundė, nes labai blogai jautėsi. Tik paleidus iš laikino sulaikymo kameros, pareiškėjos laukė viršininkas G. A., jis liepė grąžinti tarnybinį pažymėjimą, spec. priemones, taip pat visas bylas, kabineto raktą, praėjimo korteles, liepė grąžinti tarnybinę uniformą, tai yra, iš karto pareiškėja buvo nubausta ir išmesta iš darbo, nelaukiant nei apskundimo termino pabaigos, nei procesinių sprendimų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kokie konkretūs jos veiksmai yra vertinami kaip pareigūno vardo pažeminimas. Baudžiamasis procesas nutrauktas, ji nekalta ir nėra bausta už jokį priešingą teisę veikimą, susijusį su alkoholio vartojimu. Pats paviešinimo faktas žiniasklaidoje, kurį paviešino komisariatas neištyręs aplinkybių, o informacija neatitinka tikrovės, negali būti laikoma pareiškėjos sukeltomis neigiamomis pasekmėmis. Išvadoje kalbama abstrakčiai, kad ji, būdama pareigūnė, privalėjo laikytis LR Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, etikos principų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti savo pareigas, ne tik neužkirto kelio daromam pažeidimui, bet pati elgėsi priešingai nustatytai tvarkai, tai yra atliko veiksmus, nesuderinamus su policijos pareigūno statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kuriems užkirsti kelią yra policijos pareigūno profesinė pareiga. Iš tokios išvados neaišku, apie kokius konkrečiai pareiškėjos veiksmus yra kalbama, kokie veiksmai yra šitaip įvertinti, kaip priešingi teisei ir sukėlę išvadoje minimas pasekmes. Išvadoje yra minimas 2004 m. liepos 16 d. etikos kodeksas, jo punktai, tačiau niekur nėra išvadoje paaiškinta, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais nustatyta, kad pareiškėja pažeidė šio kodekso normas. Dėl minimos etikos kodekso nuostatos, jog pareigūnas privalo privatų gyvenimą tvarkytis taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija, kuo pareiškėja kalta, kad jos gyvenimas susiklostė taip, kad turėjo išsiskirti su vyru, tai darė pagal teisės normas, teisinio proceso metu, kuo ji kalta, kad apie buvusio vyro smurtą paviešino ir kreipėsi į policijos įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl to jos buvęs vyras buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Taip pat išvadoje nurodytas etikos kodekso 14. 5 punktas, kuriame nurodyta, kad pareigūnas, patekęs į kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą, privalo pranešti savo tiesioginiam viršininkui. Pareiškėjai neaišku, kaip, ką, kam ir kokiu būdu ji turėjo pranešti, jeigu realiai nieko neįvyko, konfliktas vyko naktį, atvyko policijos pareigūnai ir ji iš karto buvo sulaikyta, uždėti antrankiai, uždaryta į areštinę. Yra nurodytos etikos kodekso nuostatos, tačiau nenurodyta, kokie pareiškėjos veiksmai kokias kodekso nuostatas pažeidžia. Todėl, nenurodant konkrečių veiksmų, priešingų teisės, etikos normoms, sukėlusių konkrečias pasekmes, nėra pareigūno vardo pažeminimo aplinkybių visumos. Be to, pagal policijoje nustatytą tvarką, žinodami, kad įvykyje dalyvauja policijos pareigūnas ir iš to paties policijos komisariato, iš karto patys privalėjo pranešti ir iškviesti imuniteto tyrimo tarnybos darbuotojus, kad būtų objektyviai išsiaiškintos aplinkybės ir nebūtų viešų ir privačių interesų konflikto. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad pareigūno vardo žeminimas yra savarankiškas institutas, kurio sudėčiai nereikalaujama kitų atsakomybės rūšių konstatavimo. Nurodyta, jog pareigūnės E. R. elgesys ne tarnybos metu: 4.50 val. atvykimas pas vyrą, konflikto sukėlimas, kuris peraugo į grumtynes, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas nustatyti blaivumą, trukdymas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, melavimas – vertintinas kaip savarankiškas nusižengimas, kurį, kaip teigiama išvadoje, galima atriboti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju negalima atriboti atsakomybės rūšių nuo sprendimo baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, kuria pareiškėja buvo apkaltinta. Šios išvados tarnybinio patikrinimo išvadoje neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėja nebuvo bausta už teisėtų reikalavimų nevykdymą, dėl smurto yra konstatuota priešingai negu teigiama išvadoje. Turėjo būti vertinamos aplinkybės visete su šios nusikalstamos veikos tyrimo baigtimi ir priimtu procesiniu sprendimu, turėjo būti vertintos aplinkybės ir įvertintas teisės normomis įtvirtintas įtariamojo statusas, kuris nepagrįstai pareiškėjai buvo suteiktas. Šitoje situacijoje būtent pareigūnų veiksmais ji buvo paversta įtariamąja, todėl turėjo būti vertinamas ir pareigūnų elgesys, turint galutinį procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pareiškėjai nutraukimo, ar jų reikalavimai buvo teisėti ar ne, jų veiksmai teisėti ar ne. Pareiškėjai neaišku, iš ko nustatyta, kad tai ji sukėlė konfliktą, kad vyko grumtynės, jeigu įsiteisėjusiame procesiniame sprendime teigiama, kad buvo tik žodinis konfliktas. Kuo remiantis daroma išvada apie melą, jeigu pareiškėjos parodymai yra pasitvirtinę ir tai yra konstatuota ikiteisminių tyrimų baigtimi, o pareiškėja, kaip įtariamoji, turėjo teisę duoti ar neduoti parodymų. Ikiteisminio tyrimo baigtis yra susijusi ir su pareiškėjos, ir su pareigūnų veiksmų vertinimu buvusioje situacijoje. Dėl menkaverčio, mažareikšmio konflikto, kuris, kaip konstatuota procesiniais sprendimais, jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir neužtraukė atsakomybės, buvo panaudoti neadekvatūs policijos pareigūnų veiksmai, prievartos priemonės, pareiškėjos sulaikymas, spec. priemonės, patekta į asmeninį butą, atlikta asmens krata. Akivaizdu, kad buvo pertekliniai ir neteisėti pareiškėjos atžvilgiu policijos pareigūnų veiksmai, kurie tokioje situacijoje galėjo sukelti ir pareiškėjos emocijas, verksmą dėl padėties bejėgiškumo, sukelti šoką ir afekto būseną, kurioje ji ir buvo. LVAT yra pasisakęs, jog esant pradėtoms baudžiamosios byloms, jų neįmanoma atriboti ir savarankiškai taikyti pareigūno vardo pažeminimo instituto, nes tai būna betarpiškai susiję su pradėtųjų bylų baigtimi. Įsakyme dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 2003 m. rugpjūčio 27 d. Nr. IV-3087, 10 punkte imperatyviai įtvirtinta, jog, gavus tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių įgalinančių jį atriboti nuo ikiteisminio tyrimo). Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ikiteisminio tyrimo pagrindu, todėl atsakomybės negalima atriboti, jokie kiti pareiškėjos veiksmai, sudarantys savarankišką nusižengimą, nenustatyti, tuo pačiu yra konstatuota, kad ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Ši aplinkybė nebuvo vertinama atliekant tarnybinį patikrinimą ir šis procesinis sprendimas neatsispindi tarnybinio patikrinimo išvadoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Telšių aps. VPK, Telšių AVPK) atsiliepime (b. l. 48–49) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Telšių aps. VPK viršininko 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 86-TE-l66 „Dėl inspektorės E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėja E. R. atleista iš vidaus tarnybos teisėtai bei pagrįstai. Telšių aps. VPK viršininko įsakymas yra teisėtas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į 2017 m. balandžio 28 d. Telšių aps. VPK tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-30 „Dėl E. R. veiksmų įvertinimo“ (toliau – Išvada). Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu. Telšių aps. VPK viršininkui 2017 m. balandžio 28 d. patvirtinus Išvadą, pareiškėja 2017 m. balandžio 28 d. atleista iš vidaus tarnybos (Telšių aps. VPK viršininko 2017 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 86-TE-l66) už pareigūno vardo pažeminimą. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas, įtakos neturi. Pažeminus pareigūno vardą, policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėja E. R., netinkamai tvarkydama savo privatų gyvenimą, nesilaikydama visuotinai priimtų elgesio normų bei patekusi į situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir nerūpestingai, nesilaikė policijos praktikoje susiformavusių tradicijų, atitinkančių bendrus etikos principus ir tai lėmė nevienareikšmį jos elgesio vertinimą. Pareigūnė E. R. savo tyčiniais veiksmais pažeidė Etikos kodekso 4.6, 4.20, 4.24, 4.28, 14.1, 14.3 ir 14.5 punktuose įtvirtintus principus ir nustatytus veikimo tam tikroje situacijoje standartus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų ir Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnė E. R. pažemino pareigūno vardą. Tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant pareiškėjos teisių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos E. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje kilo ginčas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 86-TE-166 „Dėl inspektorės E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – skundžiamas įsakymas) (b. l. 9), kuriuo pareiškėja E. R. atleista iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo grąžinti ją į buvusias – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) – pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo nušalinimo nuo darbo dienos (2017 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja – statutine valstybės tarnautoja ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjos, kaip statutinės pareigūnės, veiklą.
Pareiškėja E. R. atleista iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d.) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.
Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas) taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su Tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu Tarnybos sistema. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnų atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą, ne kartą yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012).
Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017 m. balandžio 7 d. gautas Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiojo tyrėjo P. G. tarnybinis pranešimas, jog 2017 m. balandžio 7 d. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas A. R. telefoninis pranešimas, „pranešėjas teigia, kad jo buvusi žmona E. R. neblaivi yra pas pranešėją, jį stumdo ir atsisako išeiti, moteris namuose paliko vieną be priežiūros 3 metų mergaitę“; E. R. nustatytas 1,08 promilės girtumas; vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 7 dalimi bei Tvarkos aprašo 7 punktu, tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą (b. l. 51–52). Telšių AVPK viršininko R. R. rezoliucija pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2017 m. balandžio 7 d. pareiškėjai surašytas nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-13 (b. l. 58–59) (pareiškėja susipažino 2017 m. balandžio 7 d.), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėja, būdama policijos pareigūne, 2017 m. balandžio 7 d. 04.49 val. būdama neblaivi, atvykusi į buvusio vyro namus, sukėlė konfliktą bei prieš buvusį sutuoktinį smurtavo, tuo galimai tyčia darė teisės pažeidimą, kuriam užkirsti kelią buvo pareiškėjos profesinė pareiga; pareiškėja kaip policijos pareigūnė elgėsi priešingai, nei numatyta teisės aktuose; nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusistatyti girtumą ir galimai atliko neteisėtus veiksmus; savo veiksmais (veikimu) galimai pažeidė Vidaus tarnybos statuto vieną iš pagrindinių principų, numatytą 29 straipsnio 1, 2, 3 punktuose, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte; be to, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.28, 14.1, 14.3, 14.5 punktuose nurodytų nuostatų; savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą, sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką; prašyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2017 m. balandžio 14 d. Telšių AVPK viršininko 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 86-TE-131 (b. l. 61–63) pareiškėja nušalinta nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui nuo 2017 m. balandžio 7 d. (pareiškėja susipažino 2017 m. balandžio 7 d.) Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. T-A3449/2017(01) (b. l. 78) užfiksuota, jog E. R. kraujyje, paimtame 2017 m. balandžio 7 d. 06.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,20 promilės etilo alkoholio. Pareiškėja E. R. 2017 m. balandžio 18 d. Šiaulių AVPK viršininkui pateikė paaiškinimą (b. l. 94–95), kuriame, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėja 2017 m. balandžio 7 d. atvyko pas A. R., tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, nes vyksta skyrybų procesas; nesmurtavo, tačiau vyras iškvietė pareigūnus keršydamas dėl anksčiau atlikto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu, kai buvo nuteistas; pripažįsta, kad atvyko neblaivi, dėl įvykio gailisi; tyčios neturėjo, tačiau nepagalvojo apie galimas pasekmes; pripažįsta, kad kaip policijos pareigūnė elgėsi netinkamai. 2017 m. balandžio 26 d. Telšių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupei pateikta E. R. charakteristika (b. l. 106). 2017 m. balandžio 28 d. parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-30 (b. l. 132–145) (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) ir tą pačią dieną patvirtinta Telšių apskrities VPK viršininko. 2017 m. balandžio 28 d., vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą, priimtas skundžiamas įsakymas dėl inspektorės E. R. atleidimo iš vidaus tarnybos, su kuriuo pareiškėja susipažino 2017 m. balandžio 28 d. (b. l. 146–147).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad 2017 m. balandžio 7 d. 4.50 val. E. R., būdama neblaivi (Telšių Regioninės ligoninės priėmimo skyriuje nustatytas 1.08 promilių girtumas), atvyko į vyro A. R. nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir sukėlė konfliktą, kuris peraugo į susistumdymą, dėl to A. R. iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo smurto artimoje aplinkoje faktą bei pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius; be to, E. R., būdama neblaivi, namuose (duomenys neskelbtini), paliko mažametę dukrą R. R., gim. (duomenys neskelbtini), be priežiūros; pareigūnė E. R. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams nusistatyti girtumą, aiškinantis įvykio aplinkybes trukdė nustatyti tiesą, melavo; patekusi į įvykį, kuris gali sukelti visuomenės susidomėjimą, pareigūnė E. R. neinformavo savo tiesioginio vadovo, nesiėmė veiksmų, kad išvengtų situacijos, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą, bet elgėsi priešingai, nors kaip policijos pareigūnė galėjo ir privalėjo žinoti bei suprasti, kad tokie jos veiksmai yra netoleruotini bei užkertantys kelią nepriekaištingos reputacijos, pareigūno gero vardo bei profesinės garbės išsaugojimui. Neatsakingas pareigūnės E. R. elgesys neatitinka Etikos kodekso 4.6, 4.20, 4.24, 4.28, 14.1, 14.3 ir 14.5 punktuose įtvirtintų principų ir nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatų, taip pat konstatuojant, kad pareigūnės veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje ji dirba, autoritetą, o pareigūnė E. R. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl ji atleistina iš vidaus tarnybos.
Pareiškėja nesutinka su tokia tarnybinio patikrinimo išvada bei jos pagrindu priimtu skundžiamu sprendimu ir teigia, jog iš tokios išvados neaišku, apie kokius konkrečiai pareiškėjos veiksmus yra kalbama, kokie veiksmai yra šitaip įvertinti, kaip priešingi teisei ir sukėlę išvadoje minimas pasekmes, kadangi išvadoje minimas 2004 m. liepos 16 d. etikos kodeksas, jo punktai, tačiau nėra paaiškinta, kaip ir kokiais konkrečiais veiksmais nustatyta, kad pareiškėja pažeidė šio kodekso normas, todėl, nenurodant konkrečių veiksmų, priešingų teisės, etikos normoms, sukėlusių konkrečias pasekmes, nėra pareigūno vardo pažeminimo aplinkybių visumos. Pareiškėja skunde nurodo, jog įvykio dieną ji nesmurtavo, tarp jos ir jos vyro buvo tik žodinis konfliktas, su vyru sukonfliktavo ne tarnybos metu ir šis konfliktas jokios reikšmės nei jos tarnybai policijoje, nei apskritai policijai ar jos autoritetui įtakos neturėjo, be to, pareiškėjai neaišku, iš ko nustatyta, kad tai ji sukėlė konfliktą.
Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais/ neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317). Pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu būtina įvertinti, koks pareiškėjos veikimas ar neveikimas sudarė statutiniam pareigūnui pritaikytos tarnybinės atsakomybės – atleidimo iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, pagrindą.
Pareiškėja yra statutinė pareigūnė, todėl sprendžiant dėl jos elgesio – veiksmų ar neveikimo tam tikroje situacijoje, dėl jos suvokimo, kaip reikėtų veikti, dėl jos galimybių veikti, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas jos pareigūnės statuso.
Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kurių gali sukelti tie veiksmai; netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos būtinai sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti <...> padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Vaišvila A., Teisės teorija, Justitia, Vilnius, 2009, p. 448–449).
Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje yra išsamiai aptarti teisės aktuose nustatyti reikalavimai statutiniams pareigūnams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatyti policijos uždaviniai: žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. Pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktuose įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.
Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, III skyriuje (policijos pareigūno elgesys tarnybos metu) numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas); vengti piktybiškai sakyti netiesą (4.20 punktas); nepiktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis (4.24 punktas); vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims (4.28 punktas); VI skyriuje (policijos pareigūno elgesys ne tarnybos metu) įtvirtinta, jog ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 punktas); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 punktas); patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui (14.5 punktas). Etikos kodekso 15 punktas numato, kad laikytis šio Kodekso reikalavimų – kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog pareiškėja nevykdydama aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti), nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad pareigūnė E. R. nebūtų galėjusi pasielgti, kaip to reikalauja teisės aktai (dėl tinkamo privataus gyvenimo tvarkymo bei atsakingo ir rūpestingo savo laisvalaikio organizavimo) ir intelektualinį suvokimo (kaltės) elementą, nes pareigūnė E. R. turėjo suvokti savo neetiškus ir netinkamus veiksmus, kad, asmenį gyvenimą tvarkydama netinkamai, savo elgesiu ir veiksmais rodo netinkamą pavyzdį visuomenei, nesilaikė policijos praktikoje susiformavusių tradicijų, atitinkančių bendrus etikos ir dorovės principus.
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tarnybinio patikrinimo metu apklausti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai (Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėja V. U., vyr. patrulis P. K., vyr. patrulis D. V.) patvirtino (b. l. 81–84, 85–86, 87–88), kad 2017 m. balandžio 7 d. 4.50 val. E. R., būdama neblaivi (nustatytas 1.08 promilių girtumas), atvyko į vyro A. R. namus ir sukėlė konfliktą, kuris peraugo į susistumdymą, dėl to A. R. iškvietė policijos pareigūnus; aiškinantis įvykio aplinkybes, E. R. buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi neadekvačiai (vienu metu agresyvi, kitu – pasyvi), šaukė, rėkė, keikėsi, nevykdė pareigūnų reikalavimų nusistatyti blaivumą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog būtent tai, kad pareiškėja atvyko pas buvusį sutuoktinį neblaivi nakties metu (4.50 val.), siekdama išsiaiškinti santykius, tačiau nespręsdama besitęsiančių nesutarimų teisinėmis priemonėmis, sąlygojo konflikto, kurį nutraukti prireikė policijos pareigūnų įsikišimo, kilimą. Šių aplinkybių neginčija ir pati pareiškėja, pripažindama, jog minėtu laiku jai atvykus pas A. R., tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, nes vyksta skyrybų procesas. Būtent dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, kas akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.
Teismas sutinka su atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytais argumentais, jog neigiamos pasekmės, kaip neteisėto neveikimo rezultatas, neišvengimai kilo – pareiškėja sudarė prielaidas viešojoje erdvėje formuoti nuomonę apie nuolat besikartojantį policijos pareigūnų netoleruotiną elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, ir taip menkinti policijos įvaizdį, apie pareiškėjos poelgį paskelbta žiniasklaidos priemonėse, tokie veiksmai vertintini kaip priesaikos sulaužymas ir policijos pareigūno vardo pažeminimas. Pareiškėja, pradėdama eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davusi priesaiką (b. l. 105) būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jai patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Laikytina, kad pareiškėja, būdama pareigūnė, davusi priesaiką, žino jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suvokia, kokie teisės aktuose numatyti veiksmai turi būti atliekami konkrečiose situacijose, taigi jos elgesys – veiksmai ar neveikimas laikytini sąmoningu valiniu pasirinkimu, nors ji ir nesiekia neigiamų padarinių, tačiau tokie padariniai neišvengiamai kyla dėl jos teisei priešingo elgesio, jos kaltė konkrečioje situacijoje kvalifikuotina kaip netiesioginė tyčia.
Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statutas nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Byloje nustatyti pareiškėjos atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju apie pareigūnės elgesį konflikto metu buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse (interneto portaluose www.delfi.lt, www.15min.lt), tai daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą. Darytina išvada, jog atsakovas Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos veikoje, pasireiškusioje konflikto sukėlimu bei dalyvavimu jame, kurį nutraukti prireikė policijos pareigūnų pagalbos, teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymu, egzistavo visos sąlygos, kurių pagrindu ji pripažinta pažeminusia pareigūno vardą.
Vertinant asmens kaltę (policijos pareigūnės elgesį konflikto situacijoje) atsižvelgiama į faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja – policijos pareigūnė konfliktinėje situacijoje neatitiko teisės aktuose, Etikos kodekse nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes pareiškėja nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus (t. y. konflikto eigos seka bei turinys ir policijos pareigūnės elgesys netoleruotinas tiek Policijos įstatymo, tiek Etikos kodekso nuostatomis). Įvertinus byloje surinktus įrodymus (tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, bendros informacijos dokumentai), darytina išvada, jog yra pareiškėjos kaltė dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, pareiškėja nepasielgė taip, kad nekiltų konfliktas. Pareiškėja tyrimo metu buvo informuota, kokių tarnybinių nusižengimų padarymu yra įtariama ir pastaroji teikė paaiškinimą. Pareiškėjos kaltės laipsnio ir nusižengimo pasekmės yra įvertintos atleidžiant pareiškėją iš pareigų, savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą. Skundžiamo įsakymo priėmimo motyvai atsispindi motyvuotoje išvadoje dėl nusižengimo. Pareiškėjai – policijos pareigūnei nustatyta atsakomybės našta yra adekvati tiriamajai medžiagai.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjos veiką, nurodant ja (veika) pažeistą teisės aktą, išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjos veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010).
Pareiškėja skunde nurodo, jog tarnybinis patikrinimas jai buvo inicijuotas ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu, kuris šiuo metu yra nutrauktas, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir pareiškėja atleista iš tarnybos nelaukiant šios bylos baigties.
Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjai faktu, o su pareiškėjos veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.
Pareiškėjos argumentai, jog atsakovas, nesulaukęs ikiteisminio tyrimo pabaigos, pripažino ją kalta padarius nusikalstamą veiką, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsakovas nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei skundžiamame įsakyme nekonstatavo, jog pareiškėja yra padariusi atitinkamą nusikalstamą veiką, tačiau įvertino, jog pareiškėjos veiksmai sudaro pagrindą pripažinti pareigūno vardo pažeminimą. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad, kaip jau minėta, tarnybinė atsakomybė taikoma neatsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėjai faktu, o su pareiškėjos veiksmais, kurie vertintini kaip žeminantys pareigūno vardą. Taigi ir pareiškėjos atliktų veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios bei tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos.
Apibendrindamas šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas akcentuoja tai, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne, privalėjo savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jos elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (Policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punktas), privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 punktas). Savo elgesiu – neveikimu taip, kaip reikalauja teisės aktai, ji leido kilti neigiamoms pasekmėms – vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimui, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimui arba jos kompromitavimui, tai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų, tokia veika yra priešinga Policijos įstatymo 5 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimams, Etikos kodekso normoms, pažeidžia pareigūno priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tarnybinio patikrinimo išvadą, darytina išvada, kad pareiškėja E. R. iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) pagrindu atleista teisėtai, todėl tenkinti pareiškėjos skundą ir naikinti ginčijamą įsakymą, grąžinti pareiškėją į tarnybą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį nėra pagrindo.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad šis sprendimas priimtas pareiškėjos nenaudai, todėl pareiškėja neturi teisės į atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme, atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.