Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam I. Ž., išnagrinėjusi I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), besimokančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ž. 2014-01-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-01-09 apie 18.05 val. prie parduotuvės UAB „Maxima“, esančios Taikos pr. 61, Klaipėdoje, viešoje vietoje gėrė alų bei iškeikė necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotoją. Tokiais veiksmais padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

I. Ž. į 2014-01-22 teismo posėdį atvyko, savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies, pripažino, kad gėrė alų viešoje vietoje, tačiau necenzūrinių žodžių apsaugos darbuotojo atžvilgiu nevartojo. Paaiškino, kad gėrė alų su draugais A. ir V. Č. prie prekybos centro „Akropolis“ vidurinio įėjimo, prie jų priėjo apsauginis, paklausė, ką jie geria, I. Ž. atsakė, kad vandenį, po to pasakė, kad alų, apsaugos darbuotojas padarė pastabą, kad negalima viešoje vietoje gerti alaus ir liepė eiti kartu su juo. Nurodė, kad paėjus porą žingsnių kartu su apsaugos darbuotoju, jis pasakė, kad neva I. Ž. kalba su juo kaip su draugu, tada užlaužė rankas už nugaros, vedė į savo kabinetą, laiptais į antrą aukštą, spyrė kelis kartus į pilvą, po to įsivedė į kabinetuką, surakino antrankiais ir pasakė, kad jis elgiasi kaip debilas, I. Ž. atsakė, kad jis pats toks. Taip pat nurodė, kad kartu su juo buvusių draugų apsaugos darbuotojas nesulaikė. Į 2014-04-07 teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalį, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Bylos duomenimis nustatyta, I. Ž. šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, I. Ž. 2014-03-31 pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą asmeniui nedalyvaujant. Esant išdėstytoms aplinkyėms, byla nagrinėtina I. Ž. nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnis).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, pripažino. I. Ž. kaltė dėl šio pažeidimo taip pat įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), paaiškinimas (b. l. 5), pareiškimas (b. l. 6), apsaugos darbuotojo paaiškinimu (b. l. 7), vaizdo medžiaga (b. l. 15) bei kitais byloje esančiais dokumentais.

I. Ž. nurodė, kad necenzūrinių žodžių apsaugos darbuotojo atžvilgiu nevartojo. Paaiškino, kad gėrė alų su draugais A. ir V. Č. prie prekybos centro „Akropolis“ vidurinio įėjimo, prie jų priėjo apsauginis, paklausė, ką jie geria, I. Ž. atsakė, kad vandenį, po to pasakė, kad alų, apsaugos darbuotojas padarė pastabą, kad negalima viešoje vietoje gerti alaus ir liepė eiti kartu su juo. Nurodė, kad paėjus porą žingsnių kartu su apsaugos darbuotoju, jis pasakė, kad neva I. Ž. kalba su juo kaip su draugu, tada užlaužė rankas už nugaros, vedė į savo kabinetą, laiptais į antrą aukštą, spyrė kelis kartus į pilvą, po to įsivedė į kabinetuką, surakino antrankiais ir pasakė, kad jis elgiasi kaip debilas, I. Ž. atsakė, kad jis pats toks, todėl apsaugos darbuotojas nurodė, kad jis buvo iškeiktas necenzūriniais žodžiais. I. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis iškeikė necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotoją ir tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 174 straipsnyje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje yra numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Bylos duomenimis nustatyta, kad apsaugos darbuotojas D. D. 2014-01-09 paaiškinime nurodė, jog 2014-01-09 prie prekybos centro „Akropolis“ įėjimo pastebėjo pilietį, kuris vartojo alkoholinį gėrimą – alų, pilietį perspėjo, kad viešoje vietoje negalima vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau pilietis jį iškeikė necenzūriniais žodžiais, todėl asmuo buvo sulaikytas (b. l. 7). Kontrolierius P. N. 2014-01-09 pareiškime nurodė, kad 2014-01-09 prie prekybos centro „Akropolis“ trys jaunuoliai gėrė alkoholinius gėrimus, paprašyti liautis jaunuoliai įvykdė reikalavimą, tačiau vienas iš jų išplūdo apsaugos darbuotoją D. D. necenzūriniais žodžiais, todėl asmuo buvo sulaikytas (b. l. 6). Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl šio pažeidimo nepripažino, teismas nutarė apklausti teismo posėdyje liudytojais D. D. ir P. N., tačiau D. D. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, P. N. šaukimo į teismo posėdį įteikti nepavyko, nes jis nebedirba Eurocash1, UAB. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog I. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius apsaugos darbuotojo atžvilgiu, byloje nėra. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad jaunuolių grupė prie prekybos centro „Akropolis“ įėjimo geria alkoholinius gėrimus, prie jų prieina apsaugos darbuotojas, vieną iš trijų jaunuolių apsaugos darbuotojas nusiveda į prekybos centro vidų, kas vyko prekybos centro viduje iš vaizdo įrašo nustatyti neįmanoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas I. Ž. 2014-01-09 prie Taikos pr. 61, Klaipėdoje, esančios parduotuvės „Maxima“ vartojo necenzūrinius žodžius apsaugos darbuotojo atžvilgiu. Teismo nuomone, papildomų įrodymų šioje byloje surinkti nėra galimybės, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir ši pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, I. Ž. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino įvykdęs teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Asmuo administracine tvarka nebaustas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, skiriant minimalią administracinę nuobaudą (ATPK 33 straipsnis). Taigi I. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, skirtinas įspėjimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsniais, 178 straipsnio 1 dalimi, 174 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 302² straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutraukti I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.