- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 1-506-946/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60136-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- L. G.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.10.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarke, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) raj., neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. 2016 m. spalio 12 d. apie 11 val. vairuodamas automobilį Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kaune, (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ties šviesoforu reguliuojama sankryža su A. B. g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 76 punkto reikalavimus tuo, kad degant draudžiamam šviesoforo signalui ir prieš įvažiuodamas į sankryžą neįsitikino, kad tai yra saugu, ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko kliudė ir sužalojo per važiuojamąją kelio dalį iš dešinės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjusią pėsčiąją D. D., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis L. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad ties šviesoforu sankryžoje sustojo, nes jam degė raudona šviesa. Prie šviesoforo buvo tik žalia rodyklė, leidžianti sukti dešinėn. Pėstiesiems eiti per gatvę, kurioje jis sustojo degė žalias šviesoforo signalas. Kadangi matomumas sankryžoje iš kairės pusės buvo blogas, tai jis prieš atlikdamas manevrą į dešinę užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos, kad geriau matytų vaizdą iš kairės pusės. Kadangi mašinų iš kairės nebuvo, pradėjo judėti. Prieš sustojant perėjoje pėsčiųjų nebuvo, o kai pradėjo važiuoti, tai pėsčiosios nepastebėjo. Kai pradėjo važiuoti, tada tik ir pamatė pėsčiąją ant savo automobilio kapoto. Iš karto sustabdęs automobilį išlipo iš mašinos ir norėjo suteikti pagalbą nukentėjusiajai, tačiau ji buvo pikta, išplūdo jį ir tiesiog nuėjo į stotelę. Todėl nemanė, kad ji patyrė rimtus sužalojimus, kad viskas baigsis baudžiamąja byla. galėjau. Buvo žalia rodyklė. Pėsčiajai buvo žalias signalas eiti per perėją. Vėliau iš policijos sužinojo, kad pradėtas tyrimas. Tyrimo metu daug kartų skambino nukentėjusiajai, teiravosi, kaip sveikata. Prasidėjo jai gydymas, reabilitacija. Nukentėjusioji gavo atlyginimą iš draudimo ir sutiko susitaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. D. parodė, kad jai reikėjo pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę. Priėjusi prie sankryžos su B. gatve, kur yra šviesoforas, sustojo. Kai užsidegė žalia šviesa, ėmė eiti. Matė, kad stovi automobilis Škoda, bet galvojo, kad jis stovės, nes jai degė žalia šviesa. Paėjusi 2-3 žingsnius pamatė, kad tas automobilis ėmė judėti į ją, todėl atsisuko į jį ir pajuto smūgį. Dėl to atsirėmė ranka į kapotą ir suklupo ant kelių. Vairuotojas iš karto išlipo, teiravosi, kaip jaučiasi. Ji pasakė, kad skauda petį, bet labai skubėjo į vaistinę, todėl nuėjo. Vairuotojui dėl sužalojimų pretenzijų nereiškia, byloje civilinio ieškinio nereiškia, dėl jų kreipsis į draudimo bendrovę (b.l. 28-29).
Specialisto išvadoje Nr. G 3204/2016(02) nurodyta, kad D. D. konstatuotas dešinio žastikaulio kaklelio lūžimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 35).
Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2016-10-12 apie 13.08 val. iš Kauno klinikinės ligoninės gautas pranešimas apie tai, kad į ligoninę kreipėsi D. D., kuri buvo parblokšta automobilio. Nustatyta, kad tą pačią dieną apie 11 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g./(duomenys neskelbtini) g. sankryžoje automobilis Škoda Fabia, valst.nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas L. G., parbloškė ir sužalojo per važiuojamąją kelio dalį ėjusią pėsčiąją D. D. (b.l. 6)
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, pridėtoje fotonuotraukoje užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) g./(duomenys neskelbtini) g. sankryža yra reguliuojama šviesoforo. Važiuojant Studentų gatve, prieš (duomenys neskelbtini) gatvę yra STOP ženklas, pėsčiųjų perėja, o prie šviesoforo yra papildoma žalia rodyklė posūkiui į dešinę (į (duomenys neskelbtini) gatvę) (b.l. 9-12).
Nukentėjusioji D. D. pranešimu – prašymu nurodė, kad L. G. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, su juo susitaikė. Jos patirtą žalą jai pilnai atlygino draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ (b.l. 63).
Kauno teritorinė liginių kasa pranešimu nurodė, kad dėl D. D. gydymo patirtos žala atlyginimo bus kreipiamasi į draudimo bendrovę, o šiai atsisakius ją atlyginti, žala bus išieškoma civilinio proceso tvarka (b.l. 64).
AB“Lietuvos draudimas“ pažymose nurodyta, kad 207-01-23 buvo priimtas sprendimas dėl žalos kompensacijos išmokėjimo D. D. Jai apskaičiuota išmoka 2578,92 Eur, iš jų 2500 Eurų už moralinę žalą, 40 Eurų kelionės išlaidos ir 38,92 Eurai už gydymą. 2017-02-10 buvo priimtas sprendimas dėl Valstybinei liginių kasai apskaičiuotos kompensacijos už D. D. gydymą išmokėjimo. Apskaičiuotos kompensacijos dydis yra 356,20 Eur (b.l. 77-78).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
KET 76 punktas numatė, kad, jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad L. G. neteisėti veiksmai (KET 76 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad sankryžoje sustojo ne prieš pėsčiųjų perėją, o užvažiavęs ant jos. Taip pat nustatyta, kad tuo metu pėstiesiems pereiti gatvę, kurioje stovėjo kaltinamojo vairuojamas automobilis, degė žalias šviesoforo signalas. Taigi, tokioje situacijoje L. G. vėl pradėti važiuoti galėjo tik įsitikinęs, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma ne tik kitoms transporto priemonėms, bet pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta. Šiuo atveju, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis dėjo pastangas tam, kad įsitikintų, kad netrukdys kitoms transporto priemonėms, važiuojančioms jam iš kairės, tačiau nebuvo pakankamai dėmesingas, atidus ir skyrė nepakankamai dėmesio tam, kad įsitikintų, ar nekliudys gatvę kertantiems (pereinantiems) pėstiesiems. Dėl to nepamatė, parbloškė ir sužalojo D. D., tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Todėl, jeigu L. G. būtų laikęsis šio KET reikalavimo, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad L. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinime taip pat buvo nurodytas dar vienas KET pažeidimas, kaltinant L. G., kad eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios D. D. sveikata, įvyko ir dėl to, kad jis pažeidė KET 219 punkto reikalavimus. Tačiau šis KET punktas reglamentuoja eismo dalyvių pareigas jau įvykus eismo įvykiui, o ne iki tokio įvykio. Taigi, kaip tinkamai vykdė L. G. pareigas, numatytas šiame punkte jau po įvykio, jo veikos kvalifikacijai pagal BK 281 str. 1 d. reikšmės neturi. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas pripažinti jį netinkamai vykdžius šias pareigas, toks pažeidimas neturėtų jokio priežastinio ryšio su nustatytais padariniais, tai yra nukentėjusiosios D. D. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Todėl iš kaltinimo L. G. jame nurodytas KET 219 punkto pažeidimas šalintinas.
Teismas sprendžia, kad visi ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.
Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d.). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąją susitaikė, anksčiau neteistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, mokymosi įstaigoje yra charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš bylos duomenų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino tiek nukentėjusiajai D. D., tiek ir Valstybinei ligonių kasai žalą dėl L. G. padarytos veikos. Nukentėjusioji nurodė, kad pretenzijų nukentėjusiajam nereiškia, žala jai atlyginta pilnai, papildomai ieškinio nereiškia ir su kaltinamuoju susitaikė.
Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui pripažinti esant gautą nukentėjusiosios pareiškimą dėl jai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kas tuo pačiu reiškia ir tai, kad nukentėjusiajai kaltinamojo nusikalstama veika padaryta žala yra pašalinta draudimo bendrovei AB“Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai išmokėjus žalos kompensaciją. (BK 38 str. 1 d. 2 p.).
Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja D. D., o baudžiamoji byla nutrauktina.
Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja D. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti L. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.