Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Damašienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei I. T. dėl 316,26 Eur piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė I. T. atsiliepimo teismui nepateikė. Apie teismo posėdžio datą ir vietą informuota teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovės I. T. 316,26 Eur piniginės socialinės paramos permoką pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) (pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-01 nutarimu Nr. 245).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-12-28 įsakymo Nr. SP1-5972 „Dėl išmokų vaikams permokos nustatymo I. T.“ priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos (nuo 2012-01-01 iki 2014-05-17) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinta išmokos rūšis – išmoka vaikui, kurios mokėjimo ir apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Įstatymo 6 straipsnis. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui nuo 2 iki 7 metų, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, jog šiuo Įstatymu nustatytas išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Įstatymu ir Nuostatais. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje pažymėta, jog išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija, o jeigu jis gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje šis asmuo gyvena, administracija.

Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, jog kreipiantis dėl išmokos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus išmokai skirti. Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2014-08-02) 12.3 punkte nurodyta, jog kreipiantis dėl išmokos vaikui paskyrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į išmoką, prašyme būtina pažymėti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų ar globėjų (rūpintojų), kai globojamam vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, vidutinių mėnesio pajamų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir tenkančių vienam asmeniui per mėnesį, dydį per praėjusius kalendorinius metus. Atsižvelgiant į tai, kad asmens (šeimos) gaunamų pajamų suma yra kintantis dydis, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti, jog išmokos vaikams bus teikiamos tiems vaikams, kuriems dėl šeimos materialinės padėties jos labiausiai reikia ir siekiant racionaliai naudoti turimus išteklius, Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog asmenys, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus, o 2 punktu nustatyta pareiga savivaldybės administracijai pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę savivaldybių administracijoms apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ar kurie jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios jų teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas.

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Socialinės paramos skyriui 2006-11-02 padavė prašymą skirti išmokas už vaikus J. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2010-01-27 sprendimais atsakovei laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-01-01 buvo paskirtos išmokos vaikams po 52,00 Lt per mėnesį už kiekvieną vaiką.

Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo 7.1 punkte nurodyta, kad vienam iš vaiko tėvų vienoje valstybėje narėje užsiimant darbine veikla, o kitam iš vaiko tėvų gyvenant kitoje valstybėje narėje, neužsiimant darbine veikla ir negaunant valstybinio socialinio draudimo pensijos, pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi valstybė narė, kurioje užsiimama darbine veikla. Norvegijos kompetentingos įstaigos 2012-11-21 rašte Nr. SP12-4801 nurodyta, kad R. T. dirba Norvegijoje nuo 2010-05-25 ir nuo 2010-06-01 turi teisę gauti ir gauna išmokas vaikams. Sodros duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2012-12-06 atsakovė nedirbo ir neužsiėmė jokia veikla, prilyginama darbui. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėja nebuvo informuota apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė netinkamai vykdė Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas pareigas ir pateikė neteisingą informaciją bei neinformavo apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Atsakovės veiksmai lėmė, kad išmokos vaikams buvo mokamos nepagrįstai.

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jeigu išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-12-28 įsakymu Nr. SP1-5972 „Dėl išmokų vaikams permokos nustatymo I. T.“ laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-01-01 nustatyta 1092,00 Lt (316,26 Eur) išmokos vaikams permoka. Įsakymas atsakovei išsiųstas 2013-01-03 raštu Nr. (23.47)-SP13-27 ir ji paraginta susidariusią permoką grąžinti per 6 mėnesius, atsakovei 2013-07-19, 2014-01-27, 2014-06-16, 2015-02-03, 2016-01-27 siųsti priminimai. Atsakovė dėl jos kaltės susidariusią permoką negrąžino. Nėra ginčo dėl Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2012-12-28 įsakymo Nr. SP1-5972 teisėtumo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas tenkintinas ir pareiškėjai priteistina 316,26 Eur išmokos vaikui permoka iš atsakovės I. T. Pareiškėjos prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu (ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 316,26 (trys šimtai šešiolika eurų 26 euro centai) išmokos vaikams permoką.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.