- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-307-518/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- M. J., T. J.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. (M. J.) ir T. J. (T. J.) gynėjo advokato Romualdo Mikliušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo
M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.
T. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. J. ir T. J. nuteisti už tai, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 19 val., veikdami bendrininkų grupe kartu su nenustatytu asmeniu, iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios bendra sutuoktinių nuosavybės teise T. J. ir M. J., pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius“ ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių“, nešdami rankomis neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 7500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudaro 21 810 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, į pagalbinę patalpą – medinę malkinę, esančią už sodybos metalinių vartų, kur ir laikė iki tol, kol 2017 m. birželio 10 d., 23.30 val., kratos metu VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnai šias cigaretes surado ir paėmė.
Šalies argumentai
2. Nuteistųjų M. J. ir T. J. gynėjas advokatas Romualdas Mikliušas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas bei pagrindinius baudžiamosios teisės principus. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, ne kaltinamasis ar jo gynėjas privalo įrodyti kaltinamojo nekaltumą, bet būtent prokuroras privalo surinkti tiek ir tokių įrodymų, kurie leistų teismui konstatuoti asmens kaltę, tačiau esant byloje nors mažiausių abejonių asmens kalte, jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Paminėti principai buvo pažeisti priimant skundžiamą nuosprendį. Taip pat buvo pažeistos ir nuosprendžio surašymo taisyklės, teismui apsiribojant tik tirtų faktų bei liudytojų parodymų išvardinimu, bet neatlikus jokios įrodymų analizės ir nemotyvavus, kokiais įrodymais grindžiama nuteistųjų kaltė, be to, nuosprendyje nutylėtos nuteistiesiems palankios aplinkybės, neatsakyta nei į vieną iš gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytų motyvų, paneigiančių pareikštus kaltinimus. Iš esmės nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis ir samprotavimais, o ne patikimais ir leistinais įrodymais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog apygardos teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais, tariamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę, be to, rėmėsi teisme neapklaustų liudytojų parodymais, nors tų liudytojų net nebandė kviesti į teismą, taip pat duomenys negali būti laikomi įrodymu, jeigu proceso veiksmas atliktas nesilaikant tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos arba proceso veiksmo rezultatai iš esmės netinkamai užfiksuoti.
2.2. Apelianto teigimu, byloje iš esmės vienintelis įrodymų šaltinis yra pareigūnų, tariamai dalyvavusių sulaikymo operacijoje, parodymai, jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Tačiau dėl pareigūnų apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų teisingumo kyla pagrįstų abejonių, kadangi akivaizdu, jog pareigūnų parodymai buvo tiesiog perkopijuojami, naudojant tas pačias frazes, skyrybos ženklus ir pan. Iš užfiksuotų parodymų matyti, kad praktiškai visi operacijoje dalyvavę pareigūnai viską žino ir matė, kas budėjo, kas ir kur buvo išsidėstęs, kas ir kaip atvyko, bet apklausus visus liudytojus teisme, paaiškėjo priešingos nei apklausos protokoluose užfiksuotos aplinkybės, t. y. kad tik vienas M. B. galėjo matyti nuteistųjų sodybos kiemą, tuo tarpu I. G. buvo kitoje pusėje, o kiti pareigūnai atvyko vėliau. Tai akivaizdžiai rodo, kad tyrėja realiai pareigūnų neapklausė, nevykdė baudžiamojo proceso nurodymų, kurie reikalaujami ir keliami liudytojų apklausai, netgi sąmoningai pareigūnų apklausos protokolus surašė taip, kad dirbtinai būtų sukurti kaltinimui palankūs įrodymai.
2.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje yra supainioti liudytojo M. B. parodymai, neatskiriant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų. Nuosprendyje perrašyti tyrėjos užfiksuoti netikslūs parodymai, kuriuos liudytojas teisme paneigė. M. B. kategoriškai nurodė, kad tuo metu, kai sodyboje buvo nešamos dėžės, sodybą stebėjo tik jis vienas, o K. J. nebuvo, nes šis dirbo kitoje pamainoje ir atvyko vėliau. Iš teisme duotų liudytojų parodymų matyti, kad cigarečių gabenimo-pernešimo metu prie sodybos buvo tik du pareigūnai: I. G., kuris buvo kitoje sodybos pusėje ir, kaip pats nurodė teisme, nieko nematė, bei M. B.. Pagal M. B. parodymus, kiti pareigūnai atvyko po to, kai buvo jiems buvo pranešta apie cigaretes nešančius asmenis, kurie buvo pastebėti apie 18.20-18.30 val. Kadangi pamaina, kurioje dirbo K. J., tarnybą pradėjo nuo 18 val., o nuo Varėnos pasienio užkardos iki sodybos (duomenys neskelbtini) kaime yra apie 40 km, kuriuos nuvažiuoti užtrunka apie 50 min., todėl akivaizdu, kad antrosios pamainos pareigūnai atvyko gerokai vėliau nei buvo gabenamos cigaretės ir vien dėl to K. J. negalėjo būti prie sodybos ir matyti, kaip ir kokie asmenys bėgo iš miško, ar jie prabėgo pro sodybą bei kas ir ką sodyboje nešiojo.
2.4. Be to, apklausiami teisme pareigūnai daugeliu atvejų atsakydavo, jog patys nieko nematė, bet girdėjo iš kitų pareigūnų, nors ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose nevengiama kategoriškų teiginių „buvo pastebėta“ arba „buvo sužinota“. Pažymima ir tai, kad visi liudytojais apklausti pareigūnai užfiksuotuose ikiteisminio tyrimo parodymuose nurodo, jog sodyba naudojasi J., bet apklausiami teisme jau teigė, nežinantys, kas naudojasi malkine, be to, iš byloje pateiktos pažymos matyti, kad sodyba priklauso kitiems žmonėms ir yra kitų žmonių teritorijoje. Iš to galima spręsti, kad ikiteisminio tyrimo parodymuose buvo sąmoningai nurodytos šios aplinkybės, bandant pagrįsti kaltinimus.
2.5. Taip pat visi pareigūnai vieningai ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vienas iš cigaretes nešiojusių asmenų buvo apsirengęs mėlynais, o kitas – baltais marškinėliais, taip nuteistieji buvo apsirengę ne tik nešdami dėžes, bet ir pareigūnams patekus į sodybą daryti kratos, tik vėliau M. J. paprašė leisti persirengti. I. G. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 3) skirtingai nurodoma, jog M. J. persirengė tai pilkos spalvos ilgomis rankovėmis marškinėlius, tai baltos spalvos marškinėlius. Kita vertus, iš vaizdo įrašo matyti, kad M. J. apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais su baltomis pagražinimo juostelėmis virš ant krūtinės esančiomis kišenėlėmis ir ant apykaklės, T. J. apsirengęs su dryžuotais marškiniais, o ne mėlynais.
2.6. Kaip nurodo apeliantas, liudytojo M. B. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai ir dėl tariamos jo buvimo vietos įvykio metu ir galėjimo matyti, kas vyksta sodyboje. M. B. parodė, kad jis buvo prieš pagrindinius sodybos vartus ir per juos matė visus įvykius, visgi tikslios savo buvimo vietos nurodyti negalėjo. Tačiau šiuo atveju nebuvo įvertintos įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 38) užfiksuotos aplinkybės, jog sodybos vartai yra aklini, maždaug 180 cm aukščio, pagal reljefo pobūdį įvykio vietoje nėra kalnelių, todėl akivaizdu, kad M. B. negalėjo matyti įvykių sodybos viduje. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės paneigia ir pareigūnų parodymus dėl matytos aukštoje žolėje padarytos brydės, patvirtinančios, jog neva buvo ateita pro sodyboje esančius vartelius iki malkinės. Nei įvykio vietos apžiūros protokole, nei pridėtose nuotraukose brydės nematyti. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtas cigarečių gabenimo planas, kuris yra nepasirašytas ir neaišku kieno sudarytas. Visgi į malkinę galima patekti ir kitu keliu, neinant per sodybą, bet kadangi nebuvo padarytos įvykio vietos žolės nuotraukos, todėl negalima spręsti, kuriuo keliu cigaretės buvo nešamos. Svarbu ir tai, kad ieškodami cigarečių patys pareigūnai vaikščiojo aplink sodybą, tuo pačiu išmindami takus ir brydes.
2.7. Pagal bylos duomenis, malkinėje buvo surasta 15 dėžių, iš jų nuotraukų matyti, kad vienas žmogus negali fiziškai paimti daugiau kaip dviejų dėžių, t. y. po vieną dėžę į ranką, kadangi dėžė yra didžiulė ir ilga, kiekvienoje iš jų po 500 pakelių cigarečių. Pareigūnai kategoriškai teigia, kad į sodybą įbėgo keturi asmenys, tačiau vienu kartu pernešti visų cigarečių jie fiziškai negalėjo. M. B. matė, kad dėžes nešė nuteistieji, taigi, jie tai turėjo padaryti per mažiausiai 7 kartus, bet M. B. taip ir negalėjo nurodyti, per kiek kartų ir kaip buvo perneštos dėžės. Kita vertus, ant dėžių neišvengiamai turėjo likti nuteistųjų DNR pėdsakų arba pirštų antspaudų, bet jų nebuvo rasta. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti nuteistųjų naudai, bet to nepadarė.
2.8. Skunde akcentuojama ir tai, kad byloje esančius pareigūnų tarnybinius pranešimus akivaizdžiai surašė ne patys pareigūnai, o tyrėja V. P., pagal tekstą matyti, kad jie surašyti V. P. kompiuterio pagalba, nors tarnybinį pranešimą turėtų surašyti pats pareigūnas. Be to, pagal procesinio dokumento kodą galima nustatyti jį surašiusį ir į sistemą įkėlusį asmenį, bet teismas šiuo aspektu įrodymų patikimumo nepatikrino. Atkreipiamas dėmesys į R. P. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 163), kuriame jis, nors atvyko su antrąja pamaina ir nieko nematė, nurodo, kad kriminalinės žvalgybos duomenimis kontrabandą organizavo nuteistieji. Iš esmės visuose tarnybiniuose pranešimuose konstatuojama, kad M. J. ir T. J. yra žinomi kaip užsiimantys kontrabanda. Tačiau M. J. ir T. J. nėra teisti ar bausti administracine tvarka už kontrabandą, o uždavus klausimą bylą nagrinėjant teisme, pareigūnai jau tvirtino tokių faktų nežinantys.
2.9. Anot gynėjo, bylos sufabrikavimą patvirtina ir liudytojo V. S. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 75-76), kuriame liudytojas dėsto neva apie 18.30 val. pastebėtus asmenis su kartoninėmis dėžėmis, nors liudytojo pamaina prasidėjo tik 18 val. ir tuo metu liudytojas dar negalėjo būti atvažiavęs prie sodybos ir negalėjo žinoti aplinkybių, kurios nurodytos apklausos protokole. Kartu protokole nurodoma, kad antroji pamaina, tame tarpe ir K. J., atvažiavo jau prabėgus asmenims su cigaretėmis, taip paneigiant K. J. parodymus, jog jis neva viską matė kaip ir M. B.. Toliau protokole nurodoma, kad K. J. su M. B. tęsė teritorijos prie sodybos stebėjimą, kai M. B. pastebėjo iš miško masyvo, einančio nuo valstybės sienos, išbėgančius keturis asmenis su kaukėmis, nešinus kartoninėmis dėžėmis, kurie kirto žvyruotą keliuką ir įbėgo į vieną iš toje teritorijoje esančių sodybų. Visgi pastarasis sakinys per klaidą, o gal ir sąmoningai, yra pakartotinai nurodytas, nes visą tai matė M. B., kai dar vienas stebėjo teritoriją aplink sodybą. Ta pati klaida padaryta ir kitų pareigūnų apklausos protokoluose.
2.10. Apelianto nuomone, abejonių kelia ir tai, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog, gavus informaciją apie gabenamas cigaretes, visa sodyba buvo blokuota, bet tokiu atveju kritiškai vertintini M. B. parodymai apie matytus tris cigaretes nešančius asmenis, nes sodyboje buvo rasti tik M. J. ir T. J., priešingu atveju, iš tikrųjų blokavus sodybą, kitiems asmenims nebūtų buvę galimybės pasišalinti. Be to, kratos metu buvo paimti mobilūs telefonai, kuriuos patikrinus nebuvo rasta jokių bylai reikšmingų aplinkybių, priešingai, pagal mobiliojo ryšio duomenis, nuteistieji 6 val. ryto važiavo iš Lietuvos, judėjo link Lazdijų ir tik po 16 val. grįžo atgal, kas patvirtina nuteistųjų parodymus apie išvykimą į Lenkiją. Nesuprantama, ką patvirtina prie telefonų apžiūros pridėtos nuotraukos (t. 2, b. l. 81-92), neaišku, iš kur jos gautos, jos nepasirašytos jokio pareigūno. Taip pat kaip niekinis įrodymas laikytinas atliktas atpažinimas, kai M. B. iš nuotraukų atpažino M. J. ir T. J., nors prieš tai dalyvaudamas kratoje matė juos ir negalėjo neatpažinti. Nesutinkama ir su tuo, jog kratos metu pas nuteistuosius buvo rastos priemonės kontrabandai, kadangi kratos metu rastos racijos nėra išimtos iš apyvartos ar uždraustos, tuo labiau po apžiūros konstatuota, kad jos neveikia ir neįsijungia (t. 2, b. l. 37), nebuvo įrodyta ir tai, kad jos buvo naudotos kontrabandai, kaip ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistieji būtų susiję su kontrabandos vykdymu. Pažymima ir tai, kad tyrėja V. P. tyrimo metu prašė kriminalinės žvalgybos metodais ir būdais nustatyti, kas yra įrašyta raštelyje, kuris buvo surastas kratos metu ir apie kurį M. J. davė parodymus, jog raštelis susijęs su kieme sudėtomis trinkelėmis ir dėl to turėtomis išlaidomis, tačiau R. P. tarnybiniame pranešime be jokio pagrindo teigiama, kad raštelyje kalbama apie cigarečių gabenimą per sieną, skaičiai „36x20“ reiškia pinigus, sumokėtus pareigūnams už praleidimą per sieną, visgi raštelyje nurodyti skaičiai neatitinka rastų dėžių skaičiaus, ką R. P. vėlgi be jokio pagrindo aiškina tuo, kad nurodant neteisingus skaičius bandyta suklaidinti tyrėjus.
2.11. Apibendrinant skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į pareigūnų parodymų neatitikimus, ikiteisminio tyrimo metu netinkamai surašytus apklausos protokolus, tarnybinius pranešimus, taip pat įvertinti tai, kad malkinė priklauso kitiems asmenims, į ją gali patekti bet kas iš kelių pusių, o tyrimo metu net nebuvo tikrinta galimybė, jog rastos cigaretės gali priklausyti kitiems asmenims, vien cigarečių padėjimas prie sodybos nėra besąlyginis įrodymas, kad jos priklauso nuteistiesiems, todėl M. J. ir T. J. atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų M. J. ir T. J. gynėjas R. Mikliušas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistųjų M. J. ir T. J. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. J. ir T. J. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.
6. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. ir T. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su nenustatytu asmeniu, neteisėtai gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 7500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, sudaro 21 810 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuteistųjų M. J. ir T. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo jo ginamųjų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi pastarieji nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji M. J. ir T. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistųjų veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
7. Nuteistieji viso proceso metu neigė neteisėtai gabenę ir laikę akcizais apmokestinamas prekes, tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams. Nors ant akcizais apmokestinamų prekių (dėžių su cigaretėmis) nebuvo rasti nuteistųjų rankų pėdsakai (t. 2, b. l. 138-140), tačiau M. J. ir T. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: liudytojų VSAT pareigūnų M. B., K. J. parodymai, liudytojų L. G. (L. G.), M. S., A. C. (A. C.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2017 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole, 2017 m. birželio 10-11 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą nuosprendį.
7.1.1. Liudytojas M. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. birželio 10 d. vykdant tarnybą gavo informaciją apie gabenamą kontrabandą, todėl kartu su I. G. nuvyko į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) kaime ir blokavo vietovę. Liudytojas pastebėjo, kaip iš miško masyvo keturi kaukėti asmenys nešdami kartonines dėžes per vartus įbėgo į sodybos teritoriją. Buvo šviesus paros metas, todėl M. B. būdamas 50 m atstumu galėjo aiškiai matyti, kiek buvo asmenų ir ką jie darė. Minėti asmenys pasislėpė kažkur sodybos teritorijoje, liudytojui vaizdą užstojo ūkiniai pastatai, todėl jis negalėjo matyti, kur buvo nuneštos atgabentos dėžės. Po to M. B. išgirdo išvažiuojančio automobilio garsą. Tuo metu I. G. buvo kitoje vietoje ir stebėjo kitą sodybos pusę. Kai liudytojas M. B. pastebėjo minėtus asmenis įbėgančius į sodybą, už 5 ar 10 min. atvyko pareigūnai K. J., V. S., A. L. ir A. K., kurie taipogi išsidėstė aplink sodybą. Vėliau M. B. matė, kaip trys asmenys tris kartus nešė kartonines dėžes iš sodybos teritorijos į šalia esančią malkinę. Du iš šių asmenų buvo M. J. ir T. J., kuriuos M. B. iš anksto žinojo, kadangi jis dirba netoli valstybės sienos, o pastarieji yra pasienio gyventojai. Trečio asmens liudytojas neatpažino. Pastarąjį dėžių nešiojimą galėjo matyti ir pareigūnas K. J.. M. B. taip pat parodė, kad tai, ką pastebėdavo, per radijo stotelę pranešdavo kitiems pasienio pareigūnams. Iš jo stebėjimo vietos buvo galima matyti, kaip buvo į malkinę nešiojamos dėžės, nes ne visa teritorija buvo aklinai uždengta tvora. Liudytojas patvirtino, kad matė gerai, nes buvo aukštesnėje vietoje nei yra tvora. Po to M. B. kartu su A. L. nuėjo iki malkinės patikrinti, kas yra minėtose dėžėse, ir rado jose cigaretes. Liudytojas taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 44-46).
7.1.2. Liudytojo M. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 1, b. l. 85-88, 89-90), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Nuteistųjų M. J. ir T. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojo M. B. parodymai yra prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojo M. B. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų: liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pareigūnų K. J., V. S., A. L. ir A. K. pastiprinimas atvyko prieš keturiems kaukes dėvintiems asmenims įbėgant į sodybos teritoriją, tuo tarpu apklaustas pirmosios instancijos teisme M. B. parodė, kad šie pareigūnai atvyko jau minėtiems asmenims patekus į sodybos teritoriją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam galėjo turėti reikšmės įvairūs faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant liudytojo parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, liudytojo psichologinė būsena ir kt. Teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, kad liudytojo M. B. parodymai apie akcizais apmokestinamų prekių gabenimo bei laikymo aplinkybes savo esme yra vienodi ir nuoseklūs. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad M. B. negalėjo nurodyti, per kiek kartų ir kaip buvo perneštos dėžės, taip pat, kad M. B. kategoriškai nurodė, jog tuo metu, kai sodyboje buvo nešamos dėžės, sodybą stebėjo tik jis vienas, o K. J. nebuvo. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojas M. B. aiškiai parodė, kad nuteistieji M. J. ir T. J. kartu su trečiu neatpažintu asmeniu iš sodybos teritorijos į šalia esančią malkinę per tris kartus sunešė dėžes su cigaretėmis ir kad šiuos veiksmus taip pat galėjo matyti pareigūnas K. J..
7.1.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo M. B. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai ir dėl tariamos jo buvimo vietos įvykio metu bei galėjimo matyti, kas vyksta sodyboje. Apelianto manymu, šiuo atveju nebuvo įvertintos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, jog sodybos vartai yra aklini, maždaug 180 cm aukščio, pagal reljefo pobūdį įvykio vietoje nėra kalnelių, todėl akivaizdu, kad M. B. negalėjo matyti įvykių sodybos viduje. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš 2017 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedų matyti, kad fotonuotraukoje Nr. 5 užfiksuotas sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos vaizdas, fotografuotas per metalinę tvorą (t. 1, b. l. 31). Iš šios nuotraukos galima spręsti, kad metalinė tvora netrukdė aiškiai matyti sodybos teritorijos. Be to, M. B. nuosekliai parodė, kad metalinė tvora jam vaizdo neužstojo, todėl jis aiškiai matė, kaip nuteistieji nešiojo kartonines dėžes į šalia sodybos teritorijos esančią malkinę. Liudytojas M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir geriau prisimindamas įvykio aplinkybes, detaliau nurodė savo buvimo vietą įvykio metu. Liudytojas parodė, kad jis sodybos teritorijos vidų stebėjo toje vietoje, kur sodybą juosianti metalinė tvora susijungia su permatoma vieline tvora. Jei M. B. nebūtų matęs, kur iš sodybos teritorijos buvo pergabentos dėžės su cigaretėmis, logiška manyti, kad jis nebūtų turėjęs pagrindo kartu su pareigūnu A. L. nedelsiant patikrinti gretimame sklype esančios malkinės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių pareigūnas M. B., vykdydamas savo tarnybines funkcijas ir užfiksavęs daromą nusikaltimą, būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius M. J. ir T. J. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie juos melagingus paaiškinimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jo parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.
7.2.1. Liudytojo M. B. nuosekliai nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtino liudytojas K. J.. Pastarasis apklaustas pirmosios instancijos teisme negalėjo tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių, todėl buvo pagarsinti liudytojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teisiamajame posėdyje atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus liudytojas K. J. parodė, kad vykdydamas tarnybą matė asmenis, nešančius dėžes į sodybos teritoriją ir vėliau bėgančius pasislėpti kieme. Tuo metu M. B. buvo kitoje miško pusėje, todėl galėjo jo ir nematyti. Vėliau K. J. prisijungė prie M. B., kad stebėtų kas vyksta sodybos teritorijos viduje (t. 4, b. l. 61-62). Liudytojas K. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu detaliau nurodė įvykio aplinkybės, parodė, kad 2017 m. birželio 10 d. pradėjus tarnybą buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) kaimo ir miško prieigose galimai gabenama kontrabanda. Anksčiau darbą pradėjusi pareigūnų M. B. ir I. G. pamaina blokavo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), bei jos prieigas. K. J. kartu su pareigūnais A. L., V. S. ir A. K. prisijungė prie minėtos pamainos ir blokavo sodybos teritoriją iš naujo. K. J. prisijungė prie M. B., kuris stebėjo sodybas bei kelią nuo miško ir valstybės sienos iš vienos pusės, o K. J. iš kitos pusės. K. J., kaip ir M. B., matė keturis asmenis, nešančius kartonines dėžes ir įbėgančius į sodybą, tačiau jų atpažinti negali, nes jie dėvėjo kaukes. Po kiek laiko K. J. sodybos teritorijoje pastebėjo tris asmenis, kurie nešiojo kartonines dėžes į už sodybos metalinių vartų esančią medinę malkinę. Du iš šių asmenų K. J. atpažino, tai buvo M. J. ir T. J., kuriuos K. J. žinojo, nes buvo matęs juos anksčiau (t. 1, b. l. 62-64, 65-66).
7.2.2. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojo K. J. parodymai iš dalies nesutampa su liudytojų M. B. ir I. G. parodymais (t. 4, b. l. 46-47), duotais pirmosios instancijos teisme. Pastarieji liudytojai parodė, kad pareigūnų K. J., V. S., A. L. ir A. K. pastiprinimas atvyko jau keturiems kaukėtiems asmenims įbėgus į sodybos teritoriją. Tuo tarpu liudytojas K. J. nuosekliai viso proceso metu parodė, kad jų pastiprinimas į įvykio vietą atvyko prieš minėtiems asmenims įbėgant į sodybos teritoriją. Liudytojai V. S., A. L. ir A. K. apklausti pirmosios instancijos teisme nedetalizavo laiko, kada jų pamaina atvyko į įvykio vietą (t. 4, b. l. 47-49). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju reikia vadovautis liudytojo K. J. parodymų dalimi, kuri atitinka kitų liudytojų parodymus. Tiek liudytojas M. B., tiek liudytojas K. J. nuosekliai viso proceso metu parodė, kad jie abu galėjo matyti, kaip dėžės su cigaretėmis buvo pernešamos iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos į kaimyniniame sklype buvusią malkinę. Liudytojas K. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir geriau prisimindamas įvykio aplinkybes, aiškiai parodė, kad matė, kaip nuteistieji M. J. ir T. J. kartu su trečiu neatpažintu asmeniu iš sodybos teritorijos į šalia esančią malkinę pernešė dėžes su cigaretėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiais jo parodymais netikėti, nes jie atitinka liudytojo M. B. parodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.
7.3. Taigi, liudytojai M. B. ir K. J. patvirtino aiškiai matę, kaip nuteistieji M. J. ir T. J. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad visi pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu vieningai teigė, kad vienas iš cigaretes nešiojusių asmenų buvo apsirengęs mėlynais, o kitas – baltais marškinėliais, taip nuteistieji buvo apsirengę ne tik nešdami dėžes, bet ir pareigūnams patekus į sodybą daryti kratos, tik vėliau M. J. paprašė leisti persirengti. Tačiau iš M. J. kratos metu mobiliuoju telefonu daryto vaizdo įrašo matyti, kad M. J. apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais su baltomis pagražinimo juostelėmis virš ant krūtinės esančiomis kišenėlėmis ir ant apykaklės, T. J. apsirengęs su dryžuotais marškiniais, o ne mėlynais (t. 4, b. l. 75). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistųjų aprangos įvykio metu nėra esminiai. Tiek M. B., tiek K. J. atpažino M. J. ir T. J., kaip asmenis sunešusius kartonines dėžes iš sodybos teritorijos į šalia esančią malkinę, ne dėl jų aprangos, o dėl to, kad juos pažinojo, nes buvo matę anksčiau vykdydami tarnybines funkcijas.
7.4. Nuteistųjų padarytą nusikaltimą netiesiogiai patvirtina liudytojų I. G., A. L., V. S. ir A. K. parodymai. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šie aptariamoje operacijoje dalyvavę pareigūnai nuosekliai viso proceso metu parodė, kad nematė, nei kaip keturi kaukėti asmenys nešdami kartonines dėžes įbėgo į sodybos teritoriją, nei kaip cigarečių dėžės buvo nešiojamos iš sodybos teritorijos į šalia esančią malkinę. Tačiau įvykio metu apie daromo nusikaltimo aplinkybes jiems radijo ryšiu pranešė liudytojas M. B. (t. 1, b. l. 56-58, 59-60, 68-71, 72-73, 75-78, 79-80, 82-83; t. 4, b. l. 46-49). Taigi, liudytojai I. G., A. L., V. S. ir A. K. parodė įvykio aplinkybes, apie kurias jiems pranešė nusikaltimą tiesiogiai stebėjęs M. B.. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad šių pareigūnų ikiteisminio tyrimo apklausų protokolai surašyti dirbtinai sukuriant kaltinimui palankius įrodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tam tikri pareigūnų ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose užfiksuoti parodymai buvo surašyti identiškai. Tačiau tai paaiškinama aplinkybe, kad visi šie pareigūnai (M. B., I. G., K. J., A. L., V. S. ir A. K.) dalyvavo aptariamoje operacijoje, kurios metu buvo palaikomas radijo ryšys ir operatyviai dalinamasi gaunama informacija apie vykdomą nusikaltimą. Dėl šios priežasties pareigūnų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra panašūs. Esminių neatitikimų ir prieštaravimų tarp jų parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo veiksmai (apklausos) buvo atliekami pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas.
7.5. Tai, kad nuteistieji M. J. ir T. J. padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą netiesiogiai patvirtina ir liudytojų L. G., M. S., A. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat 2017 m. birželio 10-11 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys. Iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos pažymos matyti, jog (duomenys neskelbtini) kaime gyvenamajame name Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio esančioje malkinėje buvo rastos aptariamos neteisėtai gabentos ir laikytos cigaretės, deklaravusių gyvenamąją vietą bei gyvenančių asmenų nėra. Ūkio savininkė S. S. yra mirusi, paveldėtojų nėra (t. 4, b. l. 59). Nors nuteistieji M. J. ir T. J. apklausti pirmosios instancijos teisme neigė, jog jų šeima naudojosi kaimyniniame sklype esančia malkine, tačiau tai prieštarauja liudytojų L. G., M. S., A. C. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Atsižvelgiant į tai, kad šie liudytojai šaukiami neatvyko į teismo posėdį, jų parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Minėti liudytojai parodė, kad J. šeima naudojosi šalia jų sodybos teritorijos apleistame ir negyvenamame sklype esančia malkine (t. 1, b. l. 42-44, 46-47, 50-51). Šią aplinkybę patvirtina ir 2017 m. birželio 10-11 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys, kad nuo J. sodybos teritoriją skiriančių metalinių vartų iki aptariamos malkinės aiškiai matosi išmintas takas. Tai užfiksuota kratos protokolo priedo fotonuotraukose Nr. 2 ir 3 (t. 1, b. l. 123-153). Iš šių nuotraukų matyti, kad išmintas pakankamai platus takas, todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jo negalėjo išminti nusikaltimo eigą fiksavę pareigūnai. Be to, iš liudytojų M. B. ir K. J. parodymų galima spręsti, kad nuteistieji dėžes su cigaretėmis iš sodybos teritorijos į malkinę nešė būtent šiuo pramintu taku. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistieji M. J. ir T. J. naudojosi kaimyniniame sklype esančia malkine ir nagrinėjamo įvykio metu netrukdomai iš savo sodybos teritorijos į šią patalpą atnešė neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, o išvados grindžiamos abejonių nekeliančiais duomenimis, kurie pripažinti nuteistųjų kaltę patvirtinančiais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistųjų M. J. ir T. J. parodymais paremtą gynybinę versiją. Nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistųjų kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų M. J. ir T. J. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.
9. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų M. J. (M. J.) ir T. J. (T. J.) gynėjo advokato Romualdo Mikliušo apeliacinį skundą atmesti.