Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Drąsučių k., Kuršėnų kaimiškojoje sen., Šiaulių r., vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2013-01-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., viešaisiais darbais 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2013-08-01 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus 1/3, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

3) 2014-09-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus 1/3, galutinė bausmė paskirta 30 parų arešto bausmė;

4) 2015-02-20 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 75 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str., bausmę sumažinus 1/3, galutinė bausmė paskirta 50 parų arešto;

5) 2015-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus 1/3, galutinė bausmė paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8, 10 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.,72² str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėn. nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. S., būtent: 2016 m. gegužės 18 d., apie 23.00 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, virtuvėje tyčia abiem rankom sugriebė nukentėjusiajai J. S. už kaklo, jį spaudė, smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko taip, kaip surašyta pareiškime. Tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas. Jis suėmė jai už gerklės ir liepė jai eiti į šalį. Nelabai prisimena aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Įvykis galėjo būti 2016 m. gegužės 18 d., apie 23.00 val. Tą dieną jis buvo išgėręs dvi stiklines alaus. Tuo metu buvo namuose ir jau snaudė. Jo sugyventinė grįžo namo, ji buvo neblaivi. Konfliktas tarp jų kilo dėl katino. Nežino, kodėl jo sugyventinei užkliuvo 10 eurų. Jis pirko cigaretes, maistą katinui, tie 10 eurų ir išėjo. Tai ne primas kartas, kai smurtauja prieš sugyventinę. Viskas išėjo spontaniškai. Jis paėmė sugyventinei už kaklo, truputį paspaudė, gal ir pastūmė. Sutinka, kad dėl tokių veiksmų sugyventinė jautė fizinį skausmą. Įvykio metu buvo ir I. Ž.. Po to ji išėjo lauk. Gailisi dėl to ką padarė. Tai, kad buvo išgėręs dvi stiklines alaus, įtakos jo veiksmams neturėjo. Jis nesijautė apgirtęs. Jo sugyventinė pati parėjo namo būdama neblaivi. Šiuo metu nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų. Dalyvavo smurtinį elgesį kontroliuojančioje programoje, lankė paskaitas. Mano, kad tai jam šiek tiek padėjo. Supranta, kokios pasekmės jo dabar laukia. Atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė, ji jam atleido.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su N. kartu gyvena ketverius metus laiko, oficialiai nėra susituokę, tačiau gyvena kaip sutuoktiniai, veda bendrą ūkį. Kartu su jais gyvena jos nepilnametė dukra iš pirmosios santuokos. Tarpusavio santykiai su N. yra normalūs, sutaria gerai tol, kol jis nevartoja alkoholio, išgėręs pasidaro neprognozuojamas, agresyvus, keikiasi, įžeidinėja. N. ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą jos atžvilgiu. Dėl kiekvieno karto ji kvietė policijos pareigūnus. 2016 m. gegužės 18 d., apie 23 val., ji kartu su giminaite I. Ž., grįžo į namus, buvo išgėrusi, tačiau girta nesijautė. Visą dieną sunkiai dirbo, buvo nevalgiusi, o vakare, prieš grįžtant į namus, išgėrė su giminaičiais alaus, gal todėl tiek daug ir parodė alkotesteris. Namuose tuo metu buvo N., jis buvo girtas, gulėjo lovoje. Tik joms įėjus į namus, N. be jokios priežasties pradėjo ją keikti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Nesuprato, kodėl jis taip elgiasi, nes iš ryto jai išeinant iš namų su N. nesipyko, viskas tarp jų buvo gerai. Bandė raminti N.. Tada jis paėmė nuo lovos katę ir metė ją į šaldytuvą, stovintį virtuvėje. Ji supyko, kad jis taip elgiasi su gyvūnu, pradėjo ant jo šaukti, keiktis. Tada N. sugriebė abiem rankomis jai už kaklo ir pradėjo jį spausti, smaugti. Nuo spaudimo, smaugimo jai trūko oro, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu tarp jų įsiterpė I. Ž. ir tik tada N. paleido jos kaklą. Ji pasakė N., kad iškvies jam policiją ir jis tuoj pat išėjo iš namų. Kai atvyko policijos pareigūnai N. namuose nebuvo, visą naktį jis namo negrįžo. Dėl spaudžiamo, smaugiamo kaklo ji į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvykusi, nes jokių sužalojimo žymių ant kaklo neliko, tik šiek tiek skausminga dešinė kaklo pusė. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (22-23 b. l.).

Liudytoja I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. S. ir N. A. ji pažįsta seniai, jokių piktumų tarp jų nėra. J. yra jos giminaitė, o N. yra J. sugyventinis. 2016 m. gegužės 18 d., vėlai vakare, ji susitiko su J. ir abi grįžo pas ją į namus. Pastebėjo, kad J. yra išgėrusi. Kai grįžo, namuose buvo tik N., jis gulėjo lovoje, miegojo. Tik įėjus į butą, ji nuėjo į virtuvę. Girdėjo, kad J. ir N. kambaryje dėl kažko konfliktuoja, girdėjosi kaip jie šaukia vienas ant kito, keikiasi. Ji nesikišo ir nėjo žiūrėti, kas ten vyksta. Po to matė, kaip N. paėmė katę ir metė link šaldytuvo. N. ir J. konfliktuodami atėjo į virtuvę. Dėl ko jie pradėjo konfliktuoti, ji nežino. Iš N. išvaizdos ji nepastebėjo, kad jis būtų buvęs girtas. Tada virtuvėje N. sugriebė abiem rankomis J. už kaklo. Ji tuoj pat bandė įsiterpti tarp jų, prašė N. liautis. Kai N. paleido J., ji tuoj pat paskambino į policiją. N. dar kurį laiką buvo namuose, o po to išėjo ir nebegrįžo. Kai atvyko policijos pareigūnai, N. namuose nebuvo. Ji nepastebėjo, kad ant J. kaklo būtų likusios sužalojimų žymės (26-27 b. l.).

J. S. 2016-05-18 protokole-pareiškime nurodyta, jog 2016-05-18, apie 23.15 val., namuose neblaivus sugyventinis N. A. sugriebęs rankomis jos kaklą, ją smaugė, tuo sukeldamas fizinį skausmą (4-6 b. l.).

2016-05-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (7-8 b. l.).

2016-05-18 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2016-05-18, apie 23.15 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neblaivus sugyventinis smaugia pranešėją. Įvykio vietoje nustatyta, jog policija kvietė J. S., kuri paaiškino, kad sugyventinis N. A. ją įžeidinėjo, smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą (9-11 b. l.).

Teisme nagrinėjant bylą, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, teigdamas, kad jis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, tyčia abiem rankomis sugriebė nukentėjusiajai J. S. už kaklo, jį spaudė, smaugė. Tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino kilusio konflikto aplinkybes, nurodydama, kad jai grižus namo kilo konfliktas, kurio metu N. A. sugriebė abiem rankomis jai už kaklo ir pradėjo jį spausti, smaugti. Nuo spaudimo, smaugimo jai trūko oro, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu tarp jų įsiterpė I. Ž., ir tik tada kaltinamasis paleido jos kaklą. Tapačias įvykio aplinkybės nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. Ž.. Teismas remiasi šiais kaltinamojo paaiškinimais, taip pat nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais, nes jie atitinka ir kitą bylos medžiagą – tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nukentėjusiosios protokolą-pareiškimą, įvykio vietos apžiūros protokolą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad N. A. smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamojo N. A. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo N. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Skirdamas kaltinamajam N. A. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.

Nusikalstama veika, kurios padarymu yra kaltinamas N. A., yra priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. N. A. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, esant atidėtam bausmės vykdymui (41-62 b. l.), baustas administracine tvarka (74-75 b. l.), nedirbantis (70 b. l.). N. A. už analogiškas veikas buvo skirti viešieji darbai, tris kartus buvo skirtas areštas, taip pat jam buvo atidėtas bausmės vykdymas tikint, jog jis pasitaisys, nebedarys nusikaltimų, tačiau bausmės tikslai pasiekti nebuvo, nes N. A. pakartotinai smurtavo prieš savo šeimos narį. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus N. A. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2015-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad bausmės tikslų neįmanoma pasiekti kaltinamajam N. A. atidėjus bausmės vykdymą. N. A. už iš esmės analogišką veiką teisiamas jau šeštą kartą. Prieš nukentėjusiąją J. S. jis smurtauja ir už tai yra teisiamas jau penktą kartą. 2015-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. jis buvo nuteistas laisvės atėmimu atidedant bausmės vykdymą už tai, kad J. S. smurtaudamas sulaužė apatinį žandikaulį. Kaltinamasis ir po šio nusikaltimo savo elgesio nepakeitė, rodo ryškų polinkį daryti analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, prieš tą patį asmenį. Kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ryšių – nėra dirbantis, neužsiima jokia svarbia visuomenine veikla, mokslais. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje įtvirtinta, jog bausmės vykdymas „gali būti atidėtas“. Taigi atidėti bausmės vykdymą yra teismo teisė, bet ne pareiga, šią teisę teismas įgyvendina atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad išimtinio atvejo nagrinėjamu atveju nėra, todėl bausmės vykdymas negali būti atidėtas, kadangi tokia teisinė priemonė neturi teigiamo ir pakankamo poveikio kaltinamajam.

Kaltinamajam N. A. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (39-40 b. l.).

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam N. A. buvo skirta gynėja – advokatė Vida Povilaitienė. Byloje gauta 2016-05-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-5789 iš kurios matyti, kad už N. A. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę N. A. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę N. A. paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Kaltinamajam N. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 23,16 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą iš N. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.