- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2-252-122/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- G. L., V. S., A. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G., E. L., M. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Sandra Balskuvienė, Lina Zamulskienė
- Kategorijos
- 11.9.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, verčiant Vidai Rimkienei ir Svetlanai Agafonovai, dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, atsakovei G. L., jos atstovei advokatei Linai Zamulskienei, atsakovams V. S. ir A. G., trečiajam asmeniui V. G., jos atstovei advokatei Linai Zamulskienei, tretiesiems asmenims E. L., M. S., trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei J. L., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovams G. L., V. S. (V. S.), A. G. (A. G.), tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. L., V. G. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pripažinimo, priimtų vienintelio akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neteisėto atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: pripažinti, kad ieškovė R. G. nuo 2012-04-16 nuosavybės teise įgijo 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; pripažinti 2012-10-15 priimtą atsakovės G. L. – vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento); pripažinti 2012-10-15 priimtą atsakovės G. L. – vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento); pripažinti 2012-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovų G. L., V. S. ir A. G., negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti 2012-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti ieškovės R. G. atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų neteisėtu, grąžinti ieškovę R. G. į darbą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2012-02-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti visas bendrovės akcijas G. L.. 2012-02-08 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi G. L. pardavė M. S. ir V. G. po 50 vnt. (po 50 proc.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100,00 Lt. Sutarties 4 punktu pirkėjos įsipareigojo sumokėti visą kainą - 10000,00 Lt, ne vėliau, kaip 2012-03-31 pavedimu į įmonės sąskaitą. 5 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisė į akcijas perduodama pasirašant akcijų perdavimo – priėmimo aktą, po pilno atsiskaitymo, o 6 punkte nurodyta, kad M. S. ir V. G. pilnai neįvykdžius 4 punkte nurodytos pareigos, akcijų pirkimo teisę neginčo tvarka įgija UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei dirbantieji. Ieškovė nuo 2012-03-01 paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Kadangi M. S. ir V. G. neatsiskaitė sutartyje nurodyta tvarka, vadovaujantis 6 punktu, akcijų pirkimo teisę ne ginčo tvarka įgijo ieškovė, kurią realizavo 2012-04-11, t. y. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 100 vnt. įnešė į bendrovės kasą 10000,00 Lt. G. L. nevykdant akcijų pirkimo - pardavimo sutarties 6 punkto sąlygų, buvo pateiktas 2012-10-03 prašymas – reikalavimas (įteiktas 2012-10-17), kad G. L. geranoriškai parduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir per 3 dienas pateiktų raštišką atsakymą. Nei atsakymo nei akcijų perdavimo – priėmimo akto iki šiol nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė G. L. 2012-10-18 perleido 100 vnt. akcijų V. S. (buvusios akcininkės M. S. sutuoktinis) ir A. G. (buvusios akcininkės V. G. draugas). Akcininkų sąrašas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2012-10-22. Kadangi naujieji akcininkai žinojo, apie tai, kad neginčijamą teisę pirkti akcijas neginčo tvarka įgijo bendrovės vadovas ir dirbantieji, sudarė akcijų pirkimo pardavimo sandorį savo rizika. Tokie veiksmai laikytini nesąžiningais, pažeidžiančiais Civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimus. Atsakovė G. L., 2012-10-15 priėmė vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovę – direktorę R. G., atšaukti iš einamų pareigų nuo 2012-10-18. Ieškovė nesutinka su tokiu sprendimu, kadangi pagal 2012-02-08 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 6 p. 100 vnt. akcijų perėjo jai. Tokiu būdu, ieškovei perėjo ir 100 procentų bendrovės balsų skaičiaus. Mano, kad G. L. neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti sprendimų, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. 2012-10-15 atsakovė G. L. priėmė vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė bendrovės vadove – direktore nuo 2012-10-18 paskirti E. L.. Šie atsakovės priimti vienintelio akcininko sprendimai yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Kadangi ieškovė iš vadovės – direktorės pareigų buvo atleista neteisėtai, prašo grąžinti į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo ieškinį visiškai tenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. G. ir jos atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė, ieškinį palaikė, nurodė, kad V. G. kreipėsi pagalbos, kadangi norėjo pradėti verslą su V. S. Lietuvoje ir Norvegijoje, tačiau neturėjo tam reikiamų žinių. Nors G. L. buvo vienintelė akcininkė, tačiau nepriiminėjo įmonėje sprendimų, viską valdė jos duktė M. S.. V. G. taip pat dalyvavo įmonės veikloje ir tai patvirtina elektroniniai laiškai siųsti tiek iš jos, tiek iš M. S. elektroninio pašto. Elektroniniu paštu buvo siųsti V. G., M. S. ir G. L. duomenys, kad būtų paruošta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir vekseliai, kurie užtikrino minėtą sutartį. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nėra nė vienas sumokėjęs, tik ji. G. L. įsigydama akcijas iš J. G. taip pat nėra sumokėjusi tinkamos pinigų sumos. Teigė, kad yra liudininkai, kurie galėtų patvirtinti, kad į kasą ji įnešė 10000,00 Lt. Sandoris buvo įvykęs tik negali pateikti pirkimo – pardavimo sutarties, pasirašytos šalių. Pinigai už akcijas buvo sumokėti ne G. L., bet įmonei, kadangi sutartyje buvo sąlyga, jog pinigai turi būti sumokėti į bendrovės sąskaitą. Atsakovai sąmoningai teismui nepateikia akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių originalų, kadangi jiems tai nenaudinga. Teigia, kad buvo atleista iš darbo neįspėta, tik buvo atsiųsta elektroniniu paštu informacija, kad yra atleista iš užimamų pareigų.
Atsiliepimas
Atsakovė G. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Yra įsitikinusi, kad akcijų perleidimas yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Vienos šalies pageidavimo įsigyti akcijas ir už jas sumokėti neužtenka, nes turi būti išreikšta ir kitos sandorio šalies – akcijų pardavėjo valia – pageidavimas parduoti akcijas. Atsakovė su M. S. ir V. G. nėra sudariusi jokios sutarties ir niekada neketino to daryti. 2012-02-08 sutartis yra nepasirašyta nė vienos iš šalių, todėl neturi jokios teisinės galios. Pažymėjo, kad sutarties 4, 5 ir 6 punktai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Jei sutartis būtų galiojanti ir atsakovė būtų norėjusi parduoti akcijas, tokiu atveju visi įmonės darbuotojai ir vadovas turėtų būti informuoti apie jiems atsiradusią galimybę įsigyti akcijas, bet ne vienai vadovei pareiškus norą įsigyti akcijas, jos turėtų būti perleistos būtent ieškovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasos pajamų orderio kvite yra antspaudas, kad apmokėta 2012-04-11, tačiau kvitas išrašytas tik 2012-04-16. R. G. nėra pateikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei buhalterinių dokumentų, todėl apskritai neaišku, ar tuos pinigus ji realiai įnešė į įmonės kasą. Patvirtino, kad ji yra M. S. mama. Pripažino, kad bendrovės akcijas iš J. G. įsigijo dukters paprašyta ir už jas sumokėjo 100,00 Lt. R. G. priėmė į darbą, kadangi dukra M. S. paprašė, nes jos buvo pažįstamos. Iš esmės įmonę valdė dukra, visus sprendimus priimdavo pasikonsultavusios tarpusavyje. Kad R. G. sumokėjo į įmonės kasą 10000,00 Lt jai nėra žinoma. Akcijas pardavė V. S. ir A. G. spalio 15 d., tą pačią dieną iš direktorės pareigų atleido ir R. G.. Ji buvo atleista, kadangi iš Norvegijos buvo gauta neigiama informacija, kad ji veikia prieš žentą V. S. ir kitus darbuotojus. Paaiškino, kad ieškovė buvo atsiuntusi grasinančio pobūdžio laišką, kuriame nurodė, kad atsakovė turi parduoti bendrovės akcijas už 1 litą. Teigė, kad apie tai, kad ieškovė laiko save UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke ir, jos teigimu, yra už akcijas į įmonės kasą grynais sumokėjusi 10000,00 Lt atsakovė G. L. sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus šioje byloje. Anksčiau R. G. jokių pretenzijų nereiškė. Kadangi nei su M. S., nei su V. G., nei su R. G. nebuvo sudariusi jokių sutarčių, jokių įsipareigojimų ar draudimų neperleisti akcijų nebuvo, todėl atsakovė visiškai teisėtai įgyvendino teisę disponuoti jai priklausančiu turtu ir pardavė akcijas V. S. ir A. G.. Kadangi atsakovė apie ieškovės įmokas už akcijas bei apie 2012-02-08 sutartį nieko nežinojo, pagrįstai priėmė sprendimus atšaukti R. G. iš direktorės pareigų ir paskyrė šias pareigas eiti E. L.. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas pripažinti atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, negali būti tenkinamas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, siekdama sutrikdyti įmonės veiklą ir padaryti žalą, prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20000,00 Lt baudą, 50 procentų baudos skiriant atsakovei, taip pat ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. S. su patikslintu ieškiniu nesutiko, nes ieškovė teismui pateikė argumentus ir įrodymus, kurie yra teisiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad kartu su A. G. nusprendė pradėti verslą, susijusį su statybos verslu, Norvegijoje. Akcijas, dukters paprašyta, pirko G. L.. J. G. turėjo įmonę, kuri nevykdė veiklos, pasiūlė ją įsigyti, kad nereikėtų įsteigti naujos. Įmonės finansinė padėtis buvo gera, tik vėliau paaiškėjo, kad direktorės pareigas einanti ieškovė R. G. nuiminėjo pinigus ir panaudojo juos neaiškiems tikslams. Ieškovė netinkamai pradėjo vykdyti savo pareigas, darė daug klaidų, nors stengėsi jiems įteigti, kad tik ji išmano verslą ir įstatymus. G. L. pasiūlius pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pasinaudojo pasiūlymu ir kartu su A. G. įsigijo po 50 vnt. Akcijų. Ieškovė, vadovaudamasi pateikta akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią neva pasirašė atsakovo žmona M. S., yra visiškai nepagrįstas, kadangi sutuoktinė nėra pasirašiusi minėtos sutarties. Mano, kad R. G. pati paruošė sutartį su tikslu pasipelnyti, užvaldant svetimą turtą neteisėtu būdu. Yra įsitikinęs, kad G. L. teisėtai pardavė akcijas jam ir A. G. vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymu ir bendrovės įstatais. Pažymėjo, kad juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateiktas naujas akcininkų sąrašas.
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su R. G. susipažino dar iki jai įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam ji buvo pristatyta, kaip gerai išmananti verslo teisinius dalykus. Kadangi kartu su V. S. ketino pradėti verslą Norvegijoje, kreipėsi į ieškovę 2012 m. sausio mėnesį, prašydami padėti sutvarkyti formalumus. Tik vėliau paaiškėjo, kad ji yra nekompetentingas žmogus. Akcijas pasiūlė įsigyti V. S., nes jo sutuoktinės mama norėjo jas parduoti. Akcijos iš G. L. buvo įsigytos teisėtai, už jas buvo sumokėti pinigai bei įregistruota registrų centre. Apie R. G. įsigytas akcijas nieko nežinojo. Patikino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo partneriai, kurie tiekė kvalifikuotą darbo jėgą darbams Norvegijoje. Su ieškove nuolat būdavo problemų, vis kas nors būdavo padaryta ne iki galo, tai darbuotojas atvažiuodavo dirbti į Norvegiją su nesutvarkytais duomenimis Sodroje, tai asmuo atvažiuodavo be darbo sutarties, kurią turėdavo paruošti R. G.. Pastebėjo, kad ieškovė nesugebėjo tinkamai įdarbinti asmenų, todėl tai turėdavo sutvarkyti kartu su V. S. jis pats. Tekdavo už ieškovę sutvarkyti darbo korteles ir kt., dėl šių ieškovės veiksmų patyrė didelius nuostolius, nes privalėjo tiesiogiai Norvegijos įmonėje įdarbinti ieškovės be reikiamų dokumentų pasiųstus ir atvykusius žmones. Pagal žinomus duomenis nei V. G., nei M. S. nėra pasirašiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. Todėl teismui pateikta sutartis yra negaliojanti ir negali sukelti jokių pasekmių. G. L., būdama teisėta bendrovės akcininke, pardavė akcijas jam ir V. S..
Tretysis asmuo V. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko, kadangi apie 2012-02-08 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią G. L. parduoda jai ir M. S. po 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pirmą kartą sužinojo, kai gavo dokumentus iš teismo, todėl natūralu, kad ant sutarties nėra jos parašo. Jokių sutarčių su G. L. nėra sudariusi. Planavo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. spalio mėn., dėl to išėjo iš savo ankstesnės darbovietės banke, tačiau R. G. nespėjo jos įdarbinti, kadangi buvo atšaukta iš užimamų pareigų. Patvirtino, kad J. G. yra jos brolis, kuriam laikas nuo laiko padėdavo tvarkyti dokumentus, parašyti raštus ir panašiai, bet 2012-02-08 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kaip ir vekseliai, jai nėra žinomi. Tuo metu dirbo banke „(duomenys neskelbtini)“. Tarpininkavo tarp brolio ir R. G., kai reikėdavo perduoti bendrovės dokumentus. M. S. nepažinojo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2012-10-23. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. S. nurodė, kad G. L. yra jos mama, o V. S. - jos sutuoktinis. Paaiškino, kad mama tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke, jos prašymu. Akcijų pirkimo – pardavimo metu buvo įsiregistravusi darbo biržoje ir mokėsi buhalterės kursuose. Paprašė mamos, kad 3-4 mėnesius akcininke pabūtų G. L., kol baigs kursus. Vekselius elektroniniu paštu atsiuntė R. G., su tikslu, kad apsidrausti nuo mamos, jei kas atsitiktu, tačiau vekselio niekas nepasirašė. Mama akcijas pardavė V. S. ir A. G. spalio 18 d., tačiau sprendimas buvo priimtas kur kas anksčiau. R. G. buvo atleista iš vadovės pareigų, nes nesugebėjo tinkamai atlikti savo pareigų. R. G. buvo pristatyta, kaip teisininkė, tik vėliaus paaiškėjo, kad su teise ji nieko bendro neturi. Teigė, kad ji su G. L. nepasirašė jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, šią sutartį pirmą kartą pamatė gavusi iš teismo dokumentus. Vienintelė akcininkė G. L. teisėtai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas V. S. ir A. G.. Įmonės vadovė E. L. pateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui naują akcininkų sąrašą. Mano, kad akcijų pirkimo – pardavimo sandorį laikyti neteisėtu nėra jokio pagrindo. Prašo atmesti R. G. ieškinį, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas
Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad buvusi įmonės direktorė R. G. aplaidžiai ir nerūpestingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tai patvirtina 2012-10-30 priminimas dėl sutartinių įsipareigojimų, gautas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri tvarko buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė iki šiol nepateikė kasos išlaidų dokumentų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti grynųjų pinigų panaudojimą, kuriuos R. G. išėmė iš įmonės banko sąskaitų po to, kai akcininkė išsiuntė elektroninį laišką su įspėjimu apie planuojamą auditą. Dėl šios buvusios direktorės neteisėtos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį. Vienintelė akcininkė G. L. teisėtai pardavė V. S. ir A. G. įmonės akcijas. Bendrovės vadovė E. L. pateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui naują akcininkų sąrašą. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra teisėta ir jokių ginčų dėl jos neturėtų kilti. Prašo atmesti ieškovės ieškinį, kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. L. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad ieškovė R. G., dar būdama bendrovės vadove, per mėnesį išėmė grynais pinigais 200000,00 Lt ir nepateikė pateisinamų dokumentų, kokiems tikslams buvo panaudotos šios lėšos. E. L. tapus direktore, R. G. neperdavė visų įmonės dokumentų, įskaitant ir buhalterinių, dėl šių priežasčių bendrovės veikla buvo apsunkinta. Tai, kad akcijų sertifikatai buvo pasirašyti vėliau, apsprendė bendrovės įstatų, dokumentų, antspaudo neturėjimas, kurių neperdavė ieškovė R. G.. Jokios akcijų pirkimo – pardavimo sutarties tarp G. L. su M. S. ir V. G. nebuvo. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad kvite, kuriame nurodyta, kad R. G. moka 10000,00 Lt už akcijas, mokėjimas atliktas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, bet ne akcininkei G. L..
Trečiasis asmuo E. L. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė paaiškino, kad R. G., jau nebebūdama bendrovės vadove, ir toliau atlikinėjo veiksmus, kaip turėdama tam teisę. Kaip matyti iki šios dienos nėra grąžinusi įmonei dalies dokumentų bei antspaudo. Vekselius pamatė pirmą kartą tik susipažinusi su bylos medžiaga. Taip pat pagrįstai abejones sukelia tuo metu atlikti/neatlikti ieškovės veiksmai. Kaip antai už tariamai parduotas akcijas pinigai buvo sumokėti ne akcininkei G. L., bet uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės apskaitoje tokių įrodymų nėra, kaip nėra ir įrodymų, kad pinigai realiai buvo įnešti ir kokiems bendrovės reikalams ieškovės pinigai buvo panaudoti. Kai A. G. buvo pasiūlyta pirkti bendrovės akcijas, pastarasis pasiūlė jai užimti direktorės pareigas. Su tokiu pasiūlymu ji sutiko, M. S. į darbą buvo priimta spalio 18 d., Sodrai pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi G. L. nėra grąžinusi elektroninės prieigos.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-02-06 įvykusiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime J. G. ir I. G., turintys po 50 akcijų, nusprendė G. L. parduoti 100 vnt. akcijų, kurių vienos nominali vertė 100,00 Lt, kas sudaro 100 procentų viso bendrovės balsų skaičiaus (I t., b.l. 9, II t., b.l. 21, II t., b.l. 119). 2012-03-01 priėmimo – perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai perduoti G. L., tačiau jis nepasirašytas G. L., tik J. G. (II t., b.l. 120, 121). Taip pat teismui pateikta 2012-02-08 parengta, bet šalių nepasirašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (I t., b.l. 9, II t., b.l. 117, 122), pagal kurią G. L. parduoda, o M. S. ir V. G. perka po 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad visų akcijų kaina yra 10000,00 Lt. Pirkėjoms nurodyta iki 2012-03-31 sumokėti visą kainą pavedimu į įmonės sąskaitą (sutarties 4 p.). 5 punkte nurodyta, kad įmonės akcijų pirkimo pirmumo teisei užtikrinti pirkėjoms yra išduoti 2 paprastieji vekseliai. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad pirkėjoms neatsiskaičius už akcijas iki 2012-03-31, akcijų pirkimo teisė neginčo tvarka įgyja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei dirbantieji (I t., b.l. 9).
2012-02-21 visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta 2012-02-22 sustabdyti direktoriaus J. G. įgaliojimus ir atleisti jį iš direktoriaus pareigų, taip pat sudaryti įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža dėl R. G.. Protokolas pasirašytas vienintelės akcininkės G. L. (I t., b.l. 10-11). 2012-10-18 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis G. L. pardavė, o V. S. ir A. G. nusipirko po 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (II t., b.l. 123-125). Akcijų pirkėjams buvo išduoti 2012-10-29 akcijų sertifikatai (II t., b.l. 29-30). UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė G. L. 2012-03-01 vienintelio akcininko sprendimu nutarė atšaukti iš pareigų bendrovės direktorių J. G. nuo 2012-03-01 ir nuo 2012-03-01 direktore paskirti R. G. (I t., b.l. 12). Juridinių asmenų registras 2012-03-01 sprendimą dėl vadovės pakeitimo gavo 2012-03-08 bei 2012-03-13 įregistravo (II t. b.l. 85).
Pateiktame 2012-04-16 kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad R. G. sumokėjo 10000,00 Lt už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (It., b.l. 13). Kaip matyti, ant kvito R. G. pasirašė, kaip pinigus mokantis asmuo ir, kaip pinigus priimantis asmuo. Iš juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad J. G. bendrovės direktoriumi paskirtas buvo 2010-10-29, G. L., kaip vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, juridinių asmenų registre įregistruota 2012-02-10 (I t., b.l. 15-18). Ieškovė R. G. 2012-10-13 prašymu – reikalavimu kreipėsi į atsakovę G. L., prašydama geranoriškai parduoti visas įmonės akcijas už simbolišką 1,00 Lt kainą. Nurodė, kad priešingu atveju kreipsis į teismą su ieškiniu dėl 2012-02-08 niekinio (apsimestinio) įmonės akcijų perleidimo sandorio sudarymo tarp G. L., J. G. ir I. G. bei ieškiniu dėl neteisėto praturtėjimo, pateiks skundus į FNTT ir kitas institucijas. Ieškovė G. L. nustatė 3 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos, pateikti raštišką atsakymą (I t., b.l. 19, 45, II t., b.l. 118, 136). Prašymas – reikalavimas atsakovei įteiktas 2012-10-17 (It., b.l. 21).
E. L. Valstybės įmonės Registrų centrui pateikė 2012-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad G. L. 2012-10-18 perleido po 50 vnt. akcijų V. S. ir A. G. (I t., b.l. 43-44, II t., b.l. 126).G. L. 2012-10-07 pranešimu įpareigojo R. G. nuo 2012-10-08 savaitės bėgyje paruošti visus ataskaitinius dokumentus ir pasiruošti UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditui (I t., b.l. 85, 108, II t., b.l. 130). G. L. 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę – R. G. iš einamų pareigų, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi nuo 2012-10-18, taikant Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punktą ir išmokant kompensaciją numatytą pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (I t., b.l. 94, II t., b.l. 3, 10). 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. L. nuo 2012-10-18 bendrovės vadove paskyrė E. L. (I t., b.l. 95, 127).
Teismui buvo pateikti du paprastieji neprotestuotini šalių nepasirašyti vekseliai 2012-02-08, iš kurių matyti, kad vekselio davėja G. L. įsipareigojo vekselio gavėjoms per 1 d. d. arba iki 2012-03-31 M. S. ir V. G. pareikalavus, perleisti 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių nominali vertė po 5000,00 Lt (II t. b.l. 19-20). Ieškovė R. G. 2012-03-01 pasirašė terminuotą darbo sutartį, 3 metams, t. y. kad nuo 2012-03-02 pradeda dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, už 4000,00 Lt atlyginimą per mėnesį (I t., b.l. 34). Tokie duomenys nurodyti darbo sutartyje, kurią teismui pateikė ieškovė. Iš darbo sutarties, kurią teismui pateikė teritorinė darbo birža ir Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius atsiųstos patvirtintos kopijos matyti, kad darbo sutartis neterminuota ir R. G. darbo užmokestis nurodytas kitas, t. y. 2440,00 Lt per mėnesį (I t., b.l. 161-163, II t., b.l. 132-133). Pažymėtina, kad abi sutartys pasirašytos ir G. L., ir R. G.. Iš pranešimų apie apdraustuosius matyti, kad R. G., eidama direktorės pareigas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo 2440,00 Lt atlyginimą (II t., b.l. 30-35).
V. M. įgaliota akcininkės G. L. (II t., b.l. 81-82) pateikė R. G. 2012-10-18 pranešimą, kuriuo rekomendavo R. G. geranoriškai perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius dokumentus, antspaudus, elektronines prieigas prie bankų ir įmonei priklausantį turtą iki spalio 22 d. 16.30 val. Tačiau V. M. 2012-10-18 susisiekus R. G., ši atsisakė atiduoti bendrovei priklausančius daiktus (II t., b.l. 80), todėl 2012-10-25 antstolė Vida Daugirdienė R. G. įteikė raštą, kuriuo įpareigojo ieškovę 2012-10-26, 11 val., atvykti į antstolės kontorą ir perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus, bet R. G. nustatytu laiku neatvyko. Atvykusi kitu laiku kontoroje paliko 7 lapus dokumentų kopijų, kurie buvo perduoti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (II t. b.l. 83). Antstolė pakartotinai ieškovei surašė ir įteikė pranešimą dėl daiktų gražinimo, tačiau ir į šį pranešimą R. G. nereagavo ir daiktų negrąžino (II t. b.l. 84).
2012-10-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusios įmonės direktorės R. G. galimai nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (I t., b.l. 98, 128). UAB „(duomenys neskelbtini) “, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas teikianti įmonė, 2012-10-30 raštu informavo bendrovės direktorę E. L., kad vis dar nėra pateikti dokumentai, būtini apskaitos tvarkymui bei prašė juos pateikti iki 2012-11-15 (I t., b.l. 97, 125). 2012-11-23 raštu informavo, kad buvusi bendrovės direktorė R. G. buvo raginama žodžiu ir raštu (el. paštu siųsti 3 raginimai) pristatyti dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti (I t., b.l. 126, II t., b.l. 29).
Svarbu paminėti, kad įstatymu yra įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis). Šis principas, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį, ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.
Taip pat, kaip žinia, akcijų perleidimas yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 6 dalis). Vien tik vienos šalies pageidavimo įsigyti akcijas ir už jas sumokėti neužtenka, nes turi būti išreikšta ir kitos sandorio šalies – akcijų pardavėjo valia – pageidavimas parduoti akcijas. Be to, Civilinio kodekso 1.76 straipsnio 1 dalis numato, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 3.1. punkte nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų (I t., b.l. 37-41), bendrovės akcijos paprastosios vardinės, materialiosios, akcijų savininkui išduodamas akcijų sertifikatas, kurio savininkas registruojamas akcininkų registre (įstatų 3.2. p.). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate, tai yra indosamentą. Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), taip pat įrašo data. Indosamentą pasirašo akciją ar akcijų sertifikatą perleidžiantis ir įsigyjantis asmenys.
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad atsakovė G. L., įsigydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš J. G. ir I. G., tapo vienintele bendrovės akcininke. G. L., kaip vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, juridinių asmenų registre įregistruota 2012-02-10 (I t., b.l. 15-18). Teismas ieškovės reikalavimą pripažinti, kad R. G. nuo 2012-04-16 nuosavybės teise įgijo 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Byloje nėra visiškai jokių duomenų, patvirtinančių kad vienintelė akcininkė G. L. būtų norėjusi perleisti bendrovės akcijas M. S. ir V. G.. Be to, 2012-02-08 akcijų pirkimo pardavimo sutartis yra nepasirašyta šalių, tai reiškia, kad sutartis neatitinka įstatymų reikalavimų keliamų rašytinės formos sutartims bei nepatvirtina realios šalių valios pirkti – parduoti įmonės akcijas, todėl darytina išvada, kad 2012-02-08 sutartis neturi jokios teisinės galios. Aplinkybė, kad ieškovė siuntė M. S. elektroniniu paštu visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir vekselį (II t., b.l. 18) neįrodo aplinkybės, kad buvo išreikšta valia sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad juridinių asmenų tvarkytojui nebuvo pateikta duomenų, kad akcijas iš G. L. įsigijo M. S. ir V. G..
Darytina išvada, kad G. L. buvo iki UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų perleidimo A. G. ir V. S., vienintelė teisėsta akcininkė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo 2012-10-18 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Šalys išreiškė savo valią, sudarė ir pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, akcijų pirkėjams buvo išduoti 2012-10-29 akcijų sertifikatai, E. L. Valstybės įmonės Registrų centrui pateikė 2012-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad G. L. 2012-10-18 perleido po 50 vnt. akcijų V. S. ir A. G.. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, kad 2012-10-18 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
Bendrovės vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu, taikomi ne Darbo kodekso, o specialiajame Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti pagrindai (bendrovės vadovo atšaukimas), todėl netaikomos Darbo kodekso nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu Darbo kodekse nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, tarp jų ir Darbo kodekso 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Nustačius byloje, kad atsakovė G. L., būdama teisėta vienintele akcininke priėmė sprendimą atšaukti ieškovę R. G. iš užimamų direktorės pareigų vadovaujantis Akcinių bendrovių 37 straipsnio 3 dalimi, todėl ieškovės atleidimas iš pareigų yra teisėtas. Vadinasi ieškovė, kaip bendrovės direktorė, galėjo būti bet kada atšaukta vienintelio akcininko sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš šalių paaiškinimų, darytina psgrįsta išvada, kad ieškovė R. G., kaip bendrovės vadovė, netinkamai vykdė savo pareigas, veikė priešingai įmonės interesais, tai patvirtino A. G. ir V. S. bei jų raštu išreikštas nepasitenkinimas ieškovės darbu. G. L. pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ir 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę – R. G. iš einamų pareigų bei 2012-10-15 vienintelio akcininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. L. nuo 2012-10-18 bendrovės vadove paskyrė E. L.. Nustačius, kad R. G. buvo teisėtai atšaukta iš užimamų direktorės pareigų, teismas detaliau nebepasisako dėl ieškovės reikalavimų gražinti ieškovę į darbą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Įstatyme įtvirtintas laisvo įrodymų įvertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, įvertinant kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-271/2010).
Taigi, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinti (Civilinio proceso kodekso 3, 12, 178, 197, 200 straipsniai).
Ieškinys atmestinas.
Ieškinio netenkinus, iš ieškovės atsakovams ir tretiesiems asmenims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė G. L. byloje pateikė duomenis, jog sumokėjo 3000,00 Lt advokatei už teisines paslaugas (III t., b.l. 20-21) ir trečiasis asmuo V. G. advokatei sumokėjo 500,00 Lt (III t., b.l. 24), todėl šios pagrįstos išlaidos priteistinos joms iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Taip pat iš ieškovės priteistina į valstybės biudžetą 42,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų areštas – naikintinos sprendimui įsiteisėjus (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).
Atsakovės G. L. prašymas ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl nepagrįsto ieškinio ir siekio pakenkti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklai, paskirti 20000,00 Lt baudą, iš jų 50 procentų baudos skiriant atsakovei, netenkintinas, nes grubių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktų, siekio pakenkti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklai šioje byloje nenustatyta. Ieškovės, kaip aplaidžiai einančios vadovės pareigas, darančios klaidas, darbą atitinkamai įvertino vienintelė bendrovės akcininkė, kuri, pasinaudojusi Akcinių bendrovių įstatymu, ją ir atleido iš darbo. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi į teismą pareiškimą. Ta aplinkybė, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje atmesti, nelaikytini siekiu pakenkti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklai ar atsakovei. Kaip matyti ieškovės, kaip bendrovės vadovės, veikla yra tiriama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00403-12 pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius ir paskelbus atitinkamą rezultatą, bus galima tai įvertinti kitoje byloje (Civilinio proceso kodekso 5-8, 12, 42, 95 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 260, 265, 268, 270, 271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinio reikalavimus ir atsakovės G. L. prašymą atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. G. 3000,00 Lt (trys tūkstančiai Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. L. ir 500,00 Lt (penki šimtai Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui V. G..
Priteisti iš ieškovės R. G. 42,25 Lt (keturiasdešimt du Lt ir 25 ct) procesinių dokumetų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą „5660“).
Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų areštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.