- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-17
- Bylos Nr.
- N-444-398-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 7 d. surašė A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 17.50 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Panerių – Švitrigailos gatvių sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu su įrengta papildoma sekcija – žalia rodykle, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo rodyklės nurodyta kryptimi sekcijos signalui nedegant, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 119 ir 207 punktų reikalavimus.
Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) viršininkas 2007 m. balandžio 27 d. nutarimu A. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 170 litų baudą pažeidimą įvertinant 4 balais.
II.
A. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti. Nurodė, jog stovėjo Švitrigailos gatvės trečioje juostoje trečias, pasiruošęs sukti į kairę, kai užsidegus papildomos sekcijos rodyklei įvažiavo į sankryžą degant jo važiavimo kryptimi leidžiamam šviesoforo signalui. Mano, kad jis galėjo būti nepagrįstai apkaltintas dėl situacijos, nes prieš 15 minučių iki jo sustabdymo jis vos išvengė susidūrimo su važiavusiu ne pagal KET reikalavimus policijos automobiliu. Pažymi, jog kartu su juo mašinoje važiavo žmona G. J. ir sūnus T. J., tuo pačiu metu Švitrigailos gatvės antroje eile važiavo jo brolis S. J. su savo sutuoktine Loreta, o paskui juos – M. B. su žmona Daiva. Teigia, jog šie liudytojai teikia raštiškus parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi A. J. skundo netenkino nurodęs, jog byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais argumentais konstatuotina, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pagrįstai ir teisėtai pripažino A. J. kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir pagrįstai skyrė jam administracinę nuobaudą. Teismas pažymėjo, jog asmens nurodytų liudytojų S. J., L. J. bei D. B. parodymais nesiremia, nes šie su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu susiję giminystės ryšiais, pastarųjų ir M. B. raštiškus paaiškinimus rašė pats A. J., be to, šie liudytojai administracinio teisės pažeidimo protokole neįrašyti. Tuo tarpu KET pažeidimo faktas užfiksuotas policijos patrulio Mariaus Makricko surašytais dokumentais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, schema), pažeidimo fakto nustatymo aplinkybės aprašytos policijos pareigūno Dariaus Dudučio tarnybiniame pranešime, o pastarieji apklausti liudytojais parodė, kad jie matė, kaip Panerių - Švitrigailos gatvių sankryžoje pareiškėjo vairuojamas automobilis iš trečios eismo juostos įvažiavo į sankryžą ir suko į kairę užgesus šviesoforo papildomos sekcijos žaliai rodyklei, rodančiai kryptį į kairę. Teismas pažymėjo, jog iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų ir liudytojų M. Makricko bei D. Dudučio parodymų nustatyta, kad jie iki nagrinėjamo įvykio nebuvo pažįstami, jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad minėti liudytojai gali apkalbėti A. J. arba sąžiningai klysti, nenustatyta. Teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas, kad jo nubaudimas yra galima policijos reakcija į situaciją, jog prieš 15 minučių iki sustabdymo už tariamai jo padarytą KET pažeidimą, jis prie geležinkelio stoties vos išvengė susidūrimo su važiavusiu ne pagal KET reikalavimus policijos automobiliu, nepagrįstas jokiais įrodymais.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes, dėl ko klaidingai nustatė KET pažeidimo faktą. Pažymi, jog teisme apklausti pareigūnai nurodė, jog stebėjo šviesoforo signalus, skirtus reguliuoti eismą tik važiuojant iš Panerių gatvės, o ne iš Švitrigailos gatvės posūkiui į kairę. Tvirtina, jog bylą nagrinėjęs teismas atsisakė priimti jo pateiktą schemą su minėtos sankryžos šviesoforų išdėstymu, jų darbo režimu ir eismo juostomis, taip pat jam neleista pareigūnų sudarytoje schemoje parodyti šviesoforus, kurie reguliavo eismą jo važiavimo kryptimi.
Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis (galiojusi pažeidimo padarymo ir bylos nagrinėjimo Institucijoje, pirmosios instancijos teisme metu), už kurios padarymą nubaustas A. J., inter alia numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui. Administracinis kaltinimas apeliantui suformuluotas už tai, jog šis, vairuodamas automobilį sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu su įrengta papildoma sekcija – žalia rodykle, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo rodyklės nurodyta kryptimi sekcijos signalui nedegant.
A. J. pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog į sankryžą įvažiavo degant šviesoforo papildomos sekcijos leidžiamam signalui.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. J. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota (pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą) tinkamai.
Tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas apklausė eilę liudytojų (D. Dudutį, M. Makricką, L. J., D. B., S. J.), kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pareigūnas D. Dudutis parodė, jog šviesoforo signalus matė tokius, kokie degė vairuotojui, gerai pamena, kad priešpriešiais A. J. važiavę automobiliai pajudėjo ir sustojo, nes pareiškėjas pradėjo manevrą sekcijai jau užgesus ir įvažiavo į sankryžą (b. l. 38). Pareigūnas M. Makrickas taip pat parodė, jog pažeidimo buvimu neabejoja, pareiškėjas įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui (b. l. 47). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų nenustatyta, jie iš esmės atitinka pirminę bylos medžiagą, konkrečių aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jie pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame nutarime.
Liudytojų S. J., L. J. ir D. B. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, teisėjų kolegija nutartyje išdėstytus jų atmetimo motyvus palaiko ir jų nebekartoja, papildomai pažymėtina, jog šių liudytojų parodymais suabejoti leidžia ir tai, kad važiavę šalia apelianto atsimena smulkiais detales (kelintas apelianto automobilis buvo juostoje ir t.t.) ne tik vairuotojai, bet ir keleiviai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas, pasiaiškindamas administracinio teisės pažeidimo protokole šių liudytojų nenurodė, o tarnybiniame pranešime fiksuota, kad A. J. minėjo kaip galimą liudytoją tik savo žmoną, tačiau pasiaiškinimo iš jos paimti dėl skubos neleido. Tokią aplinkybę paaiškindamas, apeliantas teisme nurodė, jog jaudinosi, buvo šoko būsenos (b. l. 38, 48). Teisėjų kolegija tokius teiginius vertina kritiškai, nes: pirma, susijaudinimas, jeigu toks ir buvo, netrukdė apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai ir išsamiai dėl pažeidimo paaiškinti; antra, padarytas pažeidimas nebuvo toks, kuris sukeltų didelį susijaudinimą, jaudulį apeliantui, turinčiam didelį (virš 17 metų) vairuotojo stažą; trečia, apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia KET, taigi pažeidimų įforminimo procedūra, tuo pačiu joje turimos teisės, buvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas teisme teigė, kad su broliu (S. J.) apie jo sustabdymą kalbėjo tą pačią dieną, su M. B. – vėliau, tačiau su jų žmonomis apie įvykį nekalbėjo (b. l. 38). Tuo tarpu teisme išaiškėjo, tą pripažino ir pats apeliantas, jog su D. B. buvo susitikęs ir net jos vardu surašė paaiškinimą (b. l. 47).
Dėl apelianto skundo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo pateiktą schemą su sankryžos šviesoforų išdėstymu, jų darbo režimu ir eismo juostomis, taip pat jam neleista pareigūnų sudarytoje schemoje parodyti šviesoforus, kurie reguliavo eismą jo važiavimo kryptimi, pasakytina, jog visa posėdžio eiga, tame tarpe ir proceso dalyvių prašymų teikimas, fiksuojama teismo posėdžio protokole (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 str. 1, 2 d.), iš kurio matyti, jog tokių prašymų apeliantas nekėlė (b. l.37 - 39, 46 – 48). Apeliantas pastabų dėl teismo posėdžio protokolo neteikė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 str. 5 d.), todėl jo išsakyti teiginiai laikytini nepagrįstais.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.